Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14323-192/2015pagal ieškovės Kauno teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos už profesinį mokymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas atsakovui 14 dienų terminas priešieškinio trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas savo priešieškiniu prašo teismo panaikinti sandorius, tačiau nenurodo kokius, nepateikia teismui jų nuorašų, nenurodo jų panaikinimo pagrindo, atsakovo reikalavimai teismui yra visiškai nesuprantami ir neaiškiai suformuluoti.

Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis keliami reikalavimai atsakovui, o ieškinio reikalavimas yra prašymas, kad teismas išspręstų ginčą iš esmės ir pasisakytų dėl ieškovo teises apginančių ar atkuriančių priemonių taikymo atsakovo sąskaita ieškovo naudai. Tie patys reikalavimai, formalizuoti CPK 135 straipsnyje, taikomi ir priešieškiniui (CPK 143 str. 3 d.). Jei pateiktas ieškinys (priešieškinis) neatitinka paminėtų reikalavimų, teismas atsisako jį priimti (CPK 137 str. 2, 3 d.) arba nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas yra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 ir 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui (atsakovui), kokius ieškinio (priešieškinio) reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo (atsakovo) išimtinė teisė.

Pažymėtina, jog šioje byloje pats atsakovas turi pareigą tiksliai suformuluoti priešieškinio dalyką, t. y. turi konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokius sandorius pripažinti negaliojančiais bei kokiu pagrindu, taip pat kokiu pagrindu prašo priteisti žalą ir palūkanas. Teismas negali tapti atsakovo advokatu ir formuluoti už jį priešieškinio reikalavimus, kurie turi būti suprantami tiek kitai šaliai, tiek teismui. Asmuo, suformuluodamas ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. T. y. tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas priešieškinis nėra pakankamai aiškus ir suprantamas. Spręstina, kad pagal tokį priešieškinį procesas negali būti pradėtas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešieškinio reikalavimas ,,mano Priešieškinį patenkinti visiškai“, ,,pripažinti negaliojančiais sandoriais visus neteisėtai mano pasirašytus, Susitarimus ir Sutartis su Darbo Birža bei UAB „Vilungė“, prieš mano valią sudarytus (taip pat 2015-01-26 d. ,,Trišalę sutartį dėl išlaidų mokėjimo dalimis“)“ neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi nėra aišku, kokius konkrečius ,,visus“ atsakovo pasirašytus Susitarimus ir Sutartis prašoma pripažinti negaliojančiais, be to, nėra aišku, ar prašoma priteisti ir kokią konkrečią turtinę ir neturtinę žalą, kadangi priešieškinio rezoliucinėje dalyje prie suformuluotų reikalavimų prašymas priteisti žalą net nenurodytas, nors pačiame priešieškinyje yra išdėstytos aplinkybės, jog dėl akivaizdžiai neteisėtų ir nepagrįstų Kauno darbo biržos tyčinių veiksmų, neišmokant atsakovui įstatymiškai priklausančių subsidijų, atsakovas patyrė beveik 7 000 Lt (2 000 Eur) turtinę žalą, milžinišką neturtinę žalą, atsakovo įvertintą tik 10 000 Eur, taip pat tai, jog atsakovas, dėl Kauno teritorinės darbo biržos bei UAB „Vilungė“ kaltės negavęs pajamų, kurias galėjo gauti, jeigu būtų sudarytos galimybės dirbti, dėl to patyrė mažiausiai 10 000 Lt (3 000 Eur) turtinę žalą. Konstatuotina, jog atsakovas, formuluodamas savo priešieškinio reikalavimus, turi aiškiai ir suprantamai vienoje vietoje nurodyti visus savo reiškiamus reikalavimus, išvardinti visus konkrečius prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, nurodyti prašomą taikyti restituciją bei suformuluoti konkretų reikalavimą dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, jeigu reiškia ir reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, jog prašymas priteisti 5 % metinių palūkanų nuo įregistravimo Darbo Biržoje (2014 m. vasario 3 d.) dienos taip pat nėra aiškus, kadangi nėra nurodyta suma, nuo kurios tas palūkanas prašoma skaičiuoti.

Kadangi atsakovas priešieškinyje sandorius (nors ir konkrečiai neįvardintus) prašo pripažinti CK 1.91 straipsnio pagrindu ,,dėl apgaulės, psichologinio smurto, ekonominio spaudimo bei man susidėjusių sunkių aplinkybių“, be to, priešieškinio 5–6 lape išvardino priešieškinio aplinkybių įrodymus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovas nenurodė šio priešieškinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindo. Tačiau pažymėtina, jog priešieškinyje nenurodytas pagrindas reikalavimo, kuriuo prašoma iš ieškovės ,,priteisti 5 % metinių palūkanų nuo įregistravimo Darbo Biržoje (2014 m. vasario 3 d.) dienos“. Kadangi palūkanas prašoma priteisti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovas turėtų aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu prašoma priteisti palūkanas nuo įregistravimo Darbo Biržoje (2014 m. vasario 3 d.) dienos.

Pritartina apeliantui, jog teismas nutartyje neteisingai nurodo, kad nėra nurodyta ieškinio suma. Tačiau pažymėtina, jog, nors priešieškinio pirmame lape ir nurodyta 14 923,35 Eur priešieškinio suma, šios sumos paskaičiavimas yra visiškai neaiškus, kurį atsakovas įpareigotinas pateikti. Kadangi priešieškinio dalykas (reikalavimai) nėra aiškiai ir suprantamai suformuluotas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra galimybių patikrinti, ar 14 923,35 Eur priešieškinio suma atsakovo nurodyta teisingai ir nustatyti už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Nors atsakovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai neatleidžia jo nuo pareigos įkainotiname priešieškinyje nurodyti priešieškinio sumą, paskaičiuotą pagal įkainotinus reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismas gali tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, akivaizdu, jog pirmiausia teismas turi patikrinti nurodytos sumos teisingumą ir tik po, esant įrodytam, atleidimo pagrindui, spręsti dėl atleidimo nuo konkrečios žyminio mokesčio dalies.

Taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog priešieškinio 7 lape yra nurodyta informacija dėl bylos vedimo per advokatą (atsakovas nurodė bylą vesiąs be advokato) ir atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.

Tačiau pažymėtina, jog nuoroda priešieškinyje į tai, jog atsakovas neprieštaraus ,,dėl nuosprendžio už akių“, neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, pagal kurią turi būti pateikta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovas priešieškinyje suformulavo prašymą iš ieškovės ir UAB ,,Vilungė“ išsireikalauti visus atsakovo darbo ir kvalifikacijos apmokymo kursų lankomumo žiniaraščius bei nedarbingumo Pažymas; iš SoDros išsireikalauti atsakovo susirgimus bei ligas patvirtinančias pažymas; iš ieškovės išsireikalauti neva atsakovui išmokėtų ir į jo bankines sąskaitas pervestų piniginių lėšų žiniaraščius. Kadangi, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, prie priešieškinio turėjo būti pateiktas atsakovo prašymas dėl įrodymų, kurių atsakovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, tačiau tokios priežastys nebuvo nurodytos, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tai įvardino kaip priešieškinio trūkumą.

Kadangi atsakovo reikalavimams nesant aiškiai suformuluotiems, teismas negalėjo apskaičiuoti mokėtino už priešieškinį žyminio mokesčio dydžio, kurį bus galima apskaičiuoti tik pateikus priešieškinį, atitinkantį CPK keliamiems reikalavimams, konstatuotina, jog, priešieškinyje esant pateiktam prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas, šio prašymo net nesvarstęs, be teisėto pagrindo nurodė, jog atsakovas įpareigotinas kiekvieną reikalavimą teismui apmokėti žyminiu mokesčiu, numatytu CPK 80 straipsnyje.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priešieškinio šalinimo trūkumų institutą pritaikė ne visiškai teisingai, skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.), nustatant atsakovui naują 14 dienų terminą pašalinti šiuos priešieškinio trūkumus:

nurodyti priešieškinio sumą (su jos paskaičiavimu) pagal visus pareikštus įkainotinus reikalavimus; aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, vienoje vietoje nurodant visus reiškiamus reikalavimus, išvardinti visus konkrečius prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, nurodyti prašomą taikyti restituciją bei suformuluoti konkretų reikalavimą dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, jeigu reiškiami ir savarankiški reikalavimai dėl žalos atlyginimo, bei reikalavimą dėl palūkanų priteisimo;nurodyti ieškinio pagrindą reikalaujant iš ieškovės ,,priteisti 5 % metinių palūkanų nuo įregistravimo Darbo Biržoje (2014 m. vasario 3d.) dienos“;nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovė nepateiks atsiliepimo į priešieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento;prašymą dėl įrodymų, kurių atsakovas pateikti negali, išreikalavimo pagrįsti nurodant priežastis, kodėl pats atsakovas negali šių įrodymų pateikti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti atsakovui E. M. naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti šiuos priešieškinio trūkumus:

nurodyti priešieškinio sumą (su jos paskaičiavimu) pagal visus pareikštus įkainotinus reikalavimus; aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, vienoje vietoje nurodant visus reiškiamus reikalavimus, išvardinti visus konkrečius prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, nurodyti prašomą taikyti restituciją bei suformuluoti konkretų reikalavimą dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, jeigu reiškiami ir savarankiški reikalavimai dėl žalos atlyginimo, bei reikalavimą dėl palūkanų priteisimo;nurodyti ieškinio pagrindą reikalaujant iš ieškovės ,,priteisti 5 % metinių palūkanų nuo įregistravimo Darbo Biržoje (2014 m. vasario 3d.) dienos“;nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovė nepateiks atsiliepimo į priešieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento;prašymą dėl įrodymų, kurių atsakovas pateikti negali, išreikalavimo pagrįsti nurodant priežastis, kodėl pats atsakovas negali šių įrodymų pateikti.