- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- e2KT-89-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09368-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14323-192/2015, pagal ieškovės Kauno teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos už profesinį mokymą priteisimo. E. M. minėtoje byloje pateikė priešieškinį. 2015 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus. 2015 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas atsakovo E. M. atskirasis skundas dėl 2015 m. birželio 22 d. nutarties.
Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. e2S-2098-527/2015 dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, apeliantas pateikė prašymą, kuriame nurodo, jog Kauno apylinkės teismo teisėjai E. I., M. R. bei dabartinis Kauno apygardos teismo CBS pirmininkas M. Š. yra korumpuoti, nesąžiningi ir šališki, todėl prašoma perduoti civilinę bylą nagrinėti „kitam apylinkės teismui bei kitam apygardos teismui“. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantas nepasitiki tiek bylą iš esmės nagrinėjančiais Kauno apylinkės teismo teisėjais, tiek Kauno apygardos teismu, prašymą dėl teismų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, perdavė spręsti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.
Nušalinimo pareiškime pareiškėjas iš esmės bylą nagrinėjančio ir apeliacinės instancijos teismo kompetencija bei nešališkumu abejoja dėl to, kad jo 2015 m. birželio 30 d. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties Kauno apygardos teismui buvo perduotas tik 2015 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą - dėl kokių priežasčių atskirus procesinius veiksmus byloje atliko kiti, o ne bylą nagrinėti paskirtas, teisėjai.
Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą kitam teismui netenkinami.
CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė gali spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, tik tuo atveju jei pareiškėjas reiškia nušalinimą ne tik apylinkės, bet apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas.
Vertinant tiek Kauno apylinkės, tiek ir Kauno apygardos teismui pareikštų nušalinimų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Šalies argumentai
Šiuo atveju pareiškėjui abejones dėl Kauno apylinkės teismo šališkumo kelia tai, kad teismui 2015 m. birželio 30 d. pateiktas atskirasis skundas dėl 2015 m. birželio 22 d. nutarties, apygardos teismui buvo perduotas nagrinėti tik 2015 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog aplinkybės dėl ko atskirojo skundo perdavimas nagrinėti apygardos teismui užtruko, E. M. buvo išaiškintos 2015 m. liepos 24 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-14323-192/2015. Bylą nagrinėjanti teisėja 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu dėl 2015 m. birželio 22 d. nutarties, E. M. pareiškė ir nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams, dėl ko, iki kol Kauno apygardos teismo pirmininkas neišsprendė pareikšto nušalinimo pagrįstumo, atskirojo skundo priėmimo klausimo apylinkės teismas neturėjo galimybių įvertinti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š. Kauno apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. e2-14323-192/2015 pareikšto nušalinimo klausimą išsprendė 2015 m. liepos 8 d. nutartimi. Bylą 2015 m. liepos 13 d. gražinus į apylinkės teismą, 2015 m. liepos 24 d. atskirasis skundas buvo priimtas ir atlikus kitus atskirojo skundo perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui parengiamuosius veiksmus (termino atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti nustatymas ir kt.), 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui. Aptartos aplinkybės nors ir patvirtina, kad sprendžiant apelianto E. M. atskirojo skundo priėmimo klausimą nebuvo griežtai laikomasi CPK 334 straipsnyje nustatytų atskirojo skundo priėmimo terminų, tačiau atskiri nustatyti procesiniai pažeidimai negali būti priežastimi nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).
Atsakant į pareiškėjo išsakytas abejones dėl pažeisto bylą nagrinėjančio teismo sudėties nekintamumo išaiškintina, kad civilinę bylą Nr. e2-14323-192/2015 nagrinėja teisėja M. R., tačiau jos iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų metu, atskirus procesinius klausimus byloje buvo pavesta atlikti kitiems teisėjams. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. birželio 19 d. patvarkymu dėl reikiamų procesinių veiksmų atlikimo Nr. (10.13)-110 buvo nustatyta, kad teisėjos M. R. kasmetinių atostogų metu, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. liepos 3 d. procesinius veiksmus atliks teisėjas E. I., kuris 2015 m. birželio 22 d. ir priėmė skundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14323-192/2015. Informaciją apie atskirojo skundo priėmimą ir perdavimą nagrinėti Kauno apygardos teismui suteikė teisėja A. P., kuri Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. (10.13)-121, pavaduoja bylą nagrinėjančią teisėją M. R. nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. Su šia informacija bylos šalys buvo supažindintos, atliekant tam tikrus žymėjimus civilinės bylos, vedamos elektroniniu būdu, kortelėje.
Abejonių dėl nurodytų teisėjų suinteresuotumo ar šališkumo bylos išnagrinėjimu pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjais nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo, kadangi nepagrindžiama kuo įrodinėjami teiginiai dėl teisėjų šališkumo, dėl ko objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-14323-192/2015 ar civilinė byla Nr. e2S-2098-527/2015 dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties pagrįstumo įvertinimo, gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.
Netenkinus apylinkės ir apygardos teismui reiškiamų nušalinimo pareiškimų, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
netenkinti E. M. prašymo dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-14323-192/2015 ir civilinės bylos Nr. e2S-2098-527/2015 nagrinėjimo.
Netenkinti E. M. prašymo perduoti civilines bylas nagrinėti kitos apygardos ir apylinkės teismams.