Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl panaudos sutarties nutraukimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pateikdama teismui reikalavimą priteisti iš A. J. (atsakovo) ieškovės naudai 221,55 Eur nuostolių (turtinės žalos) pagal sąskaitą faktūrą, galėjo sąžiningai suklysti, nes šios sąskaitos savo lėšomis apmokėjusi nebuvo, tačiau teismui nenustačius, kad į procesą turi būti įtraukta AB „Klaipėdos energija“, galėjo būti padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir tai įtakoti iš dalies neteisėto procesinio sprendimo, dalyje dėl nuostolių (221,55 Eur skolos) priteisimo, priėmimą. Susidariusios situacijos pasėkoje, mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016, dalyje dėl nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo, į procesą įtraukti AB „Klaipėdos energija“, bei priimti ieškovės atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimo, t. y. dėl 221,55 Eur nuostolių už AB „Klaipėdos energija“ tiektą šilumos energiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 teismas ieškovės R. R. ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė 2004 m. birželio 24 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp M. J. (buvusi savininkė), ir A. J.; iškeldino atsakovą A. J. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei R. R. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovei R. R. iš atsakovo A. J. 60 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą 142 Eur žyminį mokestį, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2016 m. gegužės 26 d. priėmė papildomą sprendimą ir atnaujino ieškovei R. R. terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti; prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, priteisė ieškovei R. R. iš atsakovo A. J. 421,13 Eur nuostolių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5860-639/2016, į procesą nebuvo įtraukti visi teisinį suinteresuotumą turintys asmenys, šiuo atveju - AB „Klaipėdos energija“.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Teismų informacinės sistemos LITEKO, bylos duomenimis ir pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-386-512/2020 (buvęs bylos Nr. e2-10275-512/2019) pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 431,63 Eur, tame tarpe ir 221,55 Eur skolos dalį, kuri priteista civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 pareiškėjai R. R. iš A. J.. Esant tokiai situacijai pareiškėja mano, kad yra būtina atnaujinti procesą dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma, sprendžia, kad vertinti jog AB „Klaipėdos energija“ turėjo būti įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-5860-639/2016, pareiškėja R. R. neabejotinai žinojo apie A. J. gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu susidariusius įsiskolinimus AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Jūros būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“, kadangi pati į civilinę bylą pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo, prašydama priteisti 421,13 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė už A. J. nemokamas komunalines paslaugas. Aplinkybę, kad nuostolius prašo priteisti jų pati nesumokėjusi taip pat neabejotinai žinojo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė ir teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę, šią teisę ieškovas turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) bei trečiuosius asmenis pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentą, jog ji nežinojo, kad į bylą trečiuoju (suinteresuotu) asmeniu turėjo/galėjo būti įtraukta AB „Klaipėdos energija“. Kaip jau buvo ir minėta proceso šalis nurodyti yra išimtinai ieškovo, o ne teismo pareiga. Iš esmės pareiškėja siekia dar kartą išspręsti ginčą savo naudai, kas teismo vertinimu nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovę civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 atstovavo advokatas Vitalijus Katėnas, kuris yra profesionalus teisininkas, išmanantis teisės aktų nuostatas, tačiau reikalavimas dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo bylos nagrinėjimo metu reiškiamas nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko savo teisių įgyvendinimo būdą, dėl ko šiuo atveju turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Vien tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-386-512/2020 (buvęs bylos Nr. e2-10275-512/2019) pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J., kurioje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 431,63 Eur skolos, tame tarpe ir 221,55 Eur skolos dalį, kuri priteista civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 pareiškėjai R. R. iš A. J., nesudaro pagrindo atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimo, pareiškėjai R. R. neužkertamas kelias ginti savo teises, atsikirtinėjant į ieškinio argumentus civilinės bylos Nr. e2-386-512/2020 nagrinėjime.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.