Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK 2023-06-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7147-2023 (ROIK: 23208221392) M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 mėnesių už tai, kad 2023-05-13 18.45 val. Kretingos r. sav., Kretinga – Vilniaus 37, vairuodamas transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti, kai automobilio viduje buvo keleivių, iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, prasuko priekinius ratus, dėl to iš padangų kilo dūmai, tokiu savo važiavimu demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir aplinkiniams. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 9, 10 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

8. M. S. inkriminuota veika administracinio nusižengimo protokole ir jis Klaipėdos apskrities VPK 2023-06-27 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo, kai jis, pažeisdamas KET 9, 10 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, kai automobilio viduje buvo keleivių, iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, prasuko priekinius ratus, dėl to iš padangų kilo dūmai, tokiu savo važiavimu demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir aplinkai.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime teisingai aptariama teismų praktika, pagal kurią chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

10. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

11. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs aktualią teismų praktiką, vis dėlto padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai nustatė M. S. atliktus priešingus teisei veiksmus bei jo tyčios kryptingumą, todėl nepagrįstai perkvalifikavo nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 424 straipsnio 3 dalį.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. 2023-05-13, 18.45 val., Kretingos r. sav., Kretingos m., Kretingos rajono savivaldybės Kretingos muziejaus automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniaus g. 37, Kretingos m., pradėdamas važiuoti iš vietos, padidino vairuojamos transporto priemonės variklio apsukas akseleruodamas, prasuko priekinius ratus, dėl to iš padangų kilo dūmai, kai automobilio viduje buvo keleivių, ir liko padangų žymės ant aikštelės trinkelių. Šių faktinių aplinkybių M. S. neneigia, tačiau, kaip matyti iš pirminių jo parodymų pareigūnui, pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, teismo posėdžio metu jo atstovo duotų paaiškinimų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, nurodo, kad jokių chuliganiškų vairavimo veiksmų neatliko, jam užsiblokavo priekinių ratų stabdžiai, kas neleido automobiliui pajudėti iš vietos, todėl žinodamas, kad vienas iš būdų atlaisvinti stabdžius yra įjungus pavarą bandyti, esant dideliems variklio sūkiams, važiuoti pirmyn ir atgal, tą ir padarė. Atlikus šiuos veiksmus, variklio sūkiai buvo padidinti (gazuojant), o automobilio priekiniai ratai slydo aikštelės paviršiumi, tačiau stabdžių kaladėlės atsilaisvino (atšoko) ir jis galėjo toliau važiuoti. Atlikti tyčinius chuliganiško vairavimo veiksmus jis tikslo neturėjo ir to nedarė, tik siekė gedimo pašalinimo.

13. Byloje, priešingai nei skundžiamame nutarime konstatuota, yra pateiktas informatyvus vaizdo įrašas, kuriame objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota eismo situacija, buvusi M. S. padaryto nusižengimo metu. Matoma, jog į automobilio galinės dalies kairę pusę įsėdus keleiviui, bet dar jam nespėjus uždaryti durų, M. S. vairuojamas automobilis pajuda į priekį pasisukant tiek priekiniam, tiek galiniam kairės pusės ratui. Šiuo atveju nepagrįstas M. S. teiginys, kad įvyko automobilio gedimas – užsiblokavo priekinių ratų stabdžiai, t. y. užsikirto priekinių, varomųjų ratų stabdžių trinkelės, kas neleido pajudėti automobiliui iš vietos. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia tokius M. S. argumentus. Visų pirma, kaip anksčiau paminėta, vaizdo įraše užfiksuota, jog automobilis iš vietos pajudėjo tiek pasisukant priekiniam, tiek galiniam kairės pusės ratui. Antra, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, esant užblokuotam nors vienam priekiniam ratui, prasisuktų kitas tos ašies ratas, tačiau pats automobilis nejudėtų. Tačiau, pajudėjus tiek priekiniams, tiek galinės ašies ratams, automobilis stabtelėjo, po to iš po priekinio kairio rato ašies pradeda rūkti dūmai, kas rodo ratų prasisukimą važiuojamosios dalies paviršiumi. Be to, kaip užfiksuota vaizdo įraše, po to seka analogiška veiksmų seka, tik šiuo atveju galinės ašies ratai lieka užblokuoti, o iš po abiejų priekinės ašies ratų rūkstantys dūmai rodo šių ratų prasisukimą važiuojamosios dalies paviršiumi. Darytina pagrįsta išvada, kad šis veiksmas buvo atliktas pakartotinai tik todėl, kad iš pirmo karto nepavyko iki galo užtraukti rankinio stabdžio, kad būtų visiškai blokuoti galiniai ratai. Stiprų rankinio stabdžio užtraukimą patvirtina tai, kad automobilis dalinai sujuda, nes pagrįstai manytina, jog iš pirmo karto nepavyko atleisti rankinio stabdžio. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip kurį laiką prasisukant automobilio ratams ir iš po jų rūkstant dūmams, priekinėje keleivio vietoje sėdintis keleivis iškiša ranką pro langą, ir taip išreiškia pasitenkinimą vairuotojo atliekamais veiksmais. Po to automobilis vėl pradeda judėti sukantis visiems ratams, tačiau M. S. akseleravimo nenutraukia, o priekinės ašies ratų prasisukimas mažėja tik dėl išvystyto automobilio judėjimo greičio. Dėl iš po priekinės ašies rūkstančių dūmų – priekinė automobilio dalis skendėjo dūmuose, dėl to automobiliui judant į priekį, M. S. neturėjo jokių galimybių matyti kas vyksta automobilio priekyje. Apygardos teismo nuomone, byloje nustatytos objektyvios M. S. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas, kai tyčia, siekiant didesnio priekinių ratų prasisukimo efekto, užtraukiant rankinį stabdį, kad išgauti didesnę automobilio inercinę pasipriešinimo judėjimui jėgą, kas leidžia žymiai efektyviau padidinti ratų prasisukimą, yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esantiems keleiviams, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

14. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytus duomenis, atmestinas M. S. teiginys, kad įvykio metu užsiblokavo automobilio priekinių stabdžių trinkelės ir būtent dėl to automobilio variklio sūkiai buvo padidinti (gazuojant), o automobilio priekiniai ratai slydo aikštelės paviršiumi, nes byloje tokios aplinkybės nenustatytos, tai paneigta vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad M. S., turėdamas automobilių techninių žinių, kaip pats nurodo, tokiu atveju turėjo galimybę automobiliu po šiek tiek judėti pirmyn ir atgal tam, kad atsiblokuotų užsikirtę priekinių ratų stabdžiai, ir jam nebuvo jokios būtinybės keliasdešimt sekundžių prasukus automobilio ratus toliau akseleruoti ir taip tyčia kelti iš po automobilio padangų rūkstančius dūmus. Tai, kad, pasak M. S., po įvykio pakeista stovėjimo stabdžio spyruoklė, įrodo, jog nusižengimo padarymo metu automobilio priekinės stabdžių trinkelės užsiblokavo sugedus stovėjimo stabdžiui, neatitinka automobilio techninės sandaros. Atkreiptinas dėmesys, jog įjungus stovėjimo stabdį, užblokuojami ir stabdomi galiniai, o ne priekiniai automobilio ratai. Taigi konstatuoti, kad įvykio metu buvo sugedęs stovėjimo stabdis, dėl to užsiblokavo automobilio priekinių stabdžių trinkelės, ir tai turėjo įtakos padarytam nusižengimui, nėra objektyvaus pagrindo.

15. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikinamas ir paliekamas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – artima sankcijos minimumui bauda ir sankcijos vidurkiui administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.