Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-512-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: e2S-512-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01802-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „United Transline“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Transadvitas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-512-513/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01802-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4;

3.3.2.5; 3.2.6.6.3; 3.2.6.6.5; 3.1.12.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „United Transline“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,United Transline“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadvitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,United Transline“ dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškovės UAB ,,Transadvitas“ ieškinys patenkintas ir ieškovei iš atsakovės UAB ,,United Transline“ priteista 2664,71 Eur skola, 247,15 Eur ikiteisminių palūkanų, 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 525,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB ,,United Transline“ 2022 m. kovo 9 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovės UAB ,,United Transline“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

Teismas nurodė, jog pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 3 d. buvo priimtas teismo įsakymas pagal pareiškėjos (kreditorės) UAB „Transadvitas“ pareiškimą dėl skolos iš UAB ,,United Transline“ priteisimo. 2022 m. sausio 21 d. skolininkė pateikė prieštaravimus, 2022 m. vasario 9 d. nutartimi teismas panaikino teismo įsakymą ir priėmė ieškovės UAB ,,Transadvitas“ ieškinį. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos išsiųstos per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) 2022 m. vasario 9 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir esant ieškovės prašymui teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė sprendimą už akių.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su APB ,,Norden Legal“, tačiau ši bendrija nėra pateikusi prašymo dėl nuolatinės prieigos prie bylos kortelės suteikimo, taip pat nėra ir kito atsakovės atstovo prašymo suteikti prieigą prie EPP. Teismas pažymėjo, jog teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo atsakovė neprašė suteikti prieigos prie bylos kortelės nei atstovui advokatui T. U., nei APB ,,Norden Legal“, taip pat nenurodė, kad byla toliau bus vedama per šį advokatą ar advokatų profesinę bendriją. Teismas konstatavo, jog esant tokiai situacijai neprivalėjo suteikti nuolatinės prieigos prie bylos kortelės, juo labiau, neaišku, kam konkrečiai ji turėjo būti suteikta. Teismas vertino kaip nereikšmingus ir atsakovės argumentus apie atstovo atostogas ir laikiną nedarbindumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog teismo dokumentai, t. y. 2022 m. vasario 9 d. nutartis dėl ieškinio priėmimo, atsiliepimo į ieškinį termino nustatymo ir kita, per EPP buvo išsiųsti pačiai atsakovei, o atsakovė neginčija tokio įteikimo tinkamumo, t. y. nenurodo, ar turi prieigą prie EPP ir pan. Teismas vertino, jog atsakovė apie portale gautus dokumentus galbūt neinformavo savo atstovo ar gautais dokumentais nesidomėjo, todėl nėra pakankamo pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių.

Teismas pažymėjo, kad ieškovei pareiškus ieškinį ir teismui jį priėmus EPP buvo suformuota nauja byla (Nr. e2-774-367/2022), kurioje atsakovės atstovas yra įtrauktas ir prieigos prie šios bylos neginčija. Bylos kortelėje yra duomenys apie tai, kad minėtieji 2022 m. vasario 9 d. teismo procesiniai dokumentai, kuriais teismas informavo apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo išsiųsti būtent atsakovės atstovui. Teismas vertino, jog faktas, kad prieiga prie bylos Nr. eL2-322-367/2022 kortelės nebuvo suteikta atsakovės atstovui, reikšmės neturi, nes tie patys procesiniai dokumentai atstovui buvo išsiųsti byloje Nr. e2-774-367/2022. Be to, toje pačioje byloje ta pačia tvarka atsakovės atstovui buvo išsiųstas ir 2022 m. kovo 3 d. sprendimas už akių, į kurį atsakovė nesureagavo. Teismas padarė išvadą, kad ir 2022 m. vasario 9 d. atsakovės atstovui teismo siųsti procesiniai dokumentai turėjo būti gauti laiku.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovo atostogų ir nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2022 m. vasario 25 d., tačiau nuo 2022 m. vasario 25 d. iki sprendimo už akių priėmimo 2022 m. kovo 3 d. atsakovė nesikreipė į teismą dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo.

Teismas nurodė, kad ieškovė procesinius dokumentus teismui pateikė elektronine forma, atsakovė turėjo aktyvią viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą, todėl, turėdama pareigą elgtis protingai ir rūpestingai, iš karto privalėjo susipažinti su šios sistemos naudojimo ir valdymo taisyklėmis. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. EPP duomenų bazė patvirtina, kad procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys ir jo priedai buvo išsiųsti 2022 m. vasario 9 d. (bylos Nr. e2-774-367/2022), laikomi įteikti 2022 m. vasario 10 d. ir nuo 2022 m. vasario 11 d. skaičiuojamas teismo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pažymėtina, kad atsakovei tokia pat tvarka buvo siunčiami ir ankstesni dokumentai: pareiškimas, teismo įsakymas, pranešimas, nutartis, todėl atsakovei tokia dokumentų įteikimo tvarka buvo žinoma. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad jai nebuvo žinoma apie ieškovės ieškinį bei 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Teismas nurodė, jog nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas nustatė, kad ieškovė teikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas pagal atsakovės teikiamus užsakymus (vienkartines krovinių pervežimo sutartis), pagal kuriuos ieškovė įsipareigodavo pristatyti atsakovės krovinius gavėjams, o atsakovė įsipareigodavo sumokėti ieškovei sutartą vežimo užmokestį. Ieškovei liko nesumokėta 2664,71 Eur vežimo užmokesčio skola, kurią patvirtina ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. TR4623 ir Nr. TR4634, atsakovės vienkartinės Automobilių pervežimo sutartys – užsakymai Nr. NTU/20/556, NTU/20/540, NTU/20/689, NTU/20/708, NTU/20/720, kurių numeriai nurodyti PVM sąskaitose faktūrose bei buhalterinis 2021 m. gruodžio 30 d. aktas ,,Dėl skolų suderinimo“. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta buvusius sutartinius teisinius santykius, neneigia, kad turėjo 2664,71 Eur skolą.

Atsiliepimas

Atsakovė teigė, kad ieškovė, vykdydama krovinių pervežimą, du kartus apgadino atsakovės užsakymu gabentas transporto priemones ir padarė žalą. Atsakovė informavo ieškovę apie padarytą žalą 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pateikė papildomus su žala susijusius dokumentus, o 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškė ieškovei pretenziją Nr. 231 dėl 4716,56 Eur žalos atlyginimo, ieškovės motyvuoto atsakymo į pateiktą pretenziją nesulaukė. 2021 m. sausio 20 d. atsakovė pareiškė ieškovei dar vieną 2021 m. sausio 18 d. pretenziją Nr. 377 dėl 330,04 Eur žalos atlyginimo, šios pretenzijos ir joje nurodytos piniginių lėšų sumos ieškovė taip pat niekuomet neginčijo, o teismui ieškovės pateikto 2021 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo akto atsakovė niekada nepasirašė. Atsakovės teigimu, abiejų šalių tarpusavio įsiskolinimą pagrindžiantis dokumentas, pasirašytas abiejų šalių, yra 2021 m. gegužės 18 d tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, kuriuo šalys užskaitė ieškovės įsiskolinimą pagal 2020 m. lapkričio 5 d. pretenziją Nr. 377 ir atsakovės 2021 m. sausio 18 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, serija UTT Nr. 326, bei suderino galutines šalių viena kitai mokėtinas sumas. Turėdama ieškovės rašytinį patvirtinimą dėl egzistuojančio ieškovės 4716,56 Eur dydžio įsiskolinimo atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. informavo ieškovę apie atliekamą priešpriešinių vienašalių reikalavimų įskaitymą, taigi, įskaitymu pasibaigė atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4623 ir 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4634, iš viso 2694,96 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė argumentavo, kad atsakovė neginčija, jog įskaitymo metu, t. y. 2021 m. lapkričio 17 d., buvo skolinga ieškovei 2664,71 Eur sumą, todėl ją ir įskaitė minėtuoju pranešimu. Šis atsakovės 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimas teismui buvo pateiktas kartu su ieškiniu, tačiau pažymi, kad 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimo pateikimo metu atsakovei buvo žinoma, jog pareigą atlyginti 4716,56 Eur nuostolius ieškovė ginčija, todėl atsakovės reikalavimas negali būti laikomas galiojančiu ir vykdytinu, o įskaitymas negali būti laikomas teisėtu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės bandytą įskaityti reikalavimą ginčijo, 2021 m. lapkričio 17 d. įskaitymo pranešimo pateikimo ieškovei metu atsakovė buvo gavusi ne tik ieškovės draudiko atstovo Marine Underwriting Services SIA 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad nepagrįsta nuostolių suma ir atsakovės reikalavimo teisė, atmesta atsakovės pretenzija dėl 4716,56 Eur nuostolių atlyginimo bei atsakovė įspėta, kad nesumokėjus skolos ieškovė kreipsis į teismą, bet ir 2021 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovės atstovui elektroniniu paštu buvo išsiuntęs nesutikimo priežastis. Neabejotina, kad 2021 m. lapkričio 17 d. įskaitymo pranešimo pateikimo ieškovei metu atsakovei buvo žinomas tiek faktas, kad ieškovė su atsakovės reikalavimais nesutinka, tiek nesutikimo pagrindai, kurie nebuvo paneigti pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė pažymėjo, jog būtent atsakovė, gindamasi nuo ieškinio įskaitymu, turėjo įrodyti ne tik įskaitymo pranešimo pateikimo faktą, bet ir įskaitymo teisėtumą. Pažymėjo, kad ir šiuo metu byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodytų nuostolių sumą – defektinių aktų, savininko pretenzijų, remonto sąskaitų, ekspertų pažymų ir t.t. Atsakovė nėra nei krovinio siuntėja, nei gavėja, todėl reikalavimus galėtų reikšti tik atlyginusi nuostolius asmenims, o tokių duomenų nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu šalys abipusių reikalavimų neįskaitė, o netrukus po jo pasirašymo ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. birželio 28 d. atsakymą į 2021 m. birželio 8 d. pranešimą Nr. DC-5759, kuriuo aiškiai informavo atsakovę, kad su pretenziniu reikalavimu dėl 4716,56 Eur nesutinka ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos, bus kreipiamasi į teismą. Akivaizdu, kad 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimo apie įskaitymą pateikimo metu atsakovei buvo žinoma ne tik tai, kad atsakovės reikalavimas ieškovės yra ginčijamas, bet ir nesutikimo su šiuo reikalavimu priežastys, kurias atsakovė galėjo paneigti, su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikdama atitinkamus įrodymus dėl žalos. Tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. akto pati atsakovė nevertino kaip įskaitymo dokumento, patvirtina ir tai, kad pati atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl įskaitymo.

Žemesnės instancijos teismas

Išanalizavęs byloje esančius ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,United Transline“ prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, peržiūrėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-774-367/2022 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tik perrašė ieškovės atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus, tačiau jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, šiurkščiai pažeidė procesines atsakovės teises.

Nurodo, kad prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo pateikė per EPP, per konkretaus apeliantės atstovo – advokato T. U. – paskyrą, prie prieštaravimų buvo pridėti atstovavimo teisę patvirtinantys dokumentai, todėl teismas privalėjo suteikti prieigą prie elektroninės bylos Nr. eL2-322-367/2022 kortelės, kad atsakovė galėtų sekti ieškovės iniciatyva pradėtą teismo procesą. Nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bylos dalyvių sąraše atstovo iš tikrųjų nėra, t. y. prieiga jam nesuteikta, tačiau teismas nepripažįsta savo klaidos ir taiko dvigubus standartus, nes į užvestą naują civilinę bylą atstovas buvo įtrauktas paties pirmosios instancijos teismo iniciatyva. Pažymi, jog būtent civilinę bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą pasirūpinti, jog šaliai siunčiami procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai, todėl nepagrįsta teismo pozicija neanalizuoti, ar procesiniai dokumentai pačiai atsakovei buvo įteikti tinkamai. EŽTT nuosekliai formuojama EŽTK aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (ž. 2012-10-09 sprendimų bylose V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20), nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr. 2005-11-08 sprendimą byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007-05-03 sprendimą byloje P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009-10-13 sprendimą byloje O. prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.).

Nesutinka su teismo motyvais, kad jos argumentai dėl įskaitymo reikšmės ir prievolės pasibaigimo įskaitymu vertintini kaip neįrodyti ir deklaratyvūs, nes nėra jokių motyvų ir nepateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bandytas įskaityti atsakovės 4716,56 Eur reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek skundžiamą nutartį, išėjo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų ir savo procesinius sprendimus argumentavo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ieškinio objektu.

Pažymi, kad įskaitymu prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra gavusi apeliantės 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimą apie atliktą vienašalį įskaitymą, šį dokumentą ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su pareikštu ieškiniu. Tai reiškia, jog ieškovei yra žinoma apie atsakovės sudarytą vienašalį sandorį – tarpusavio reikalavimų įskaitymą, kuris nebuvo nuginčytas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Pirmosios instancijos teismas, ex officio pasisakydamas dėl šio sandorio galiojimo, išėjo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų. Nurodo, kad suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga, šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį aiškiu ir konkrečiu pagrindu: dėl skolos, kildinamos iš vežimo teisinių santykių, priteisimo, tačiau pati pateikė įrodymus, jog atsakovės įsiskolinimo klausimas jau yra išspręstas 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimu apie atliktą vienašalį įskaitymą. Ieškovė šio vienašalio sandorio negaliojančiu pripažinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo teisėtumo, išėjo už ieškinio ribų bei priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB ,,Transadvitas“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog teismas 2022 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą už akių, nes atsakovė, kuriai 2022 m. vasario 9 d. per EPP buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą. Nurodo, kad civilinės bylos Nr. eL2-322-367/2022, t. y. civilinės bylos dėl teismo įsakymo, kortelės duomenys patvirtina, jog teismo dokumentai per EPP buvo išsiųsti atsakovei. Be to, teismui priėmus ieškinį EPP buvo suformuota nauja byla Nr. e2-774-367/2022, prie kurios atsakovės atstovui advokatui T. U. buvo suteikta prieiga ir tie patys 2022 m. vasario 9 d. teismo procesiniai dokumentai, kuriais teismas informavo atsakovę apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, buvo išsiųsti būtent atstovui. Pažymi, jog į civilinėje byloje Nr. e2-774-367/2022 tokiu pačiu būdu išsiųstą sprendimą už akių atsakovės atstovas sureagavo operatyviai, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad atsakovei buvo kliūčių gauti per ieškinio bylos kortelę siunčiamus dokumentus. Atsakovė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių grindžia tik tuo, kad atstovui nebuvo suteikta prieiga teismo įsakymo byloje Nr. eL2-322-367/2022.

Pažymi, jog CPK 51 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente privalo nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą. Pirmasis procesinis dokumentas, kurį teismui atsakovė pateikė į bylą, buvo prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jame nebuvo nurodyta nei kad byla toliau bus vedama per atstovą, nei prašoma suteikti prieigą prie bylos kortelės, nei toks prašymas pareikštas atskiru prašymu. Sutinka su ginčijamoje nutartyje išdėstyta teismo pozicija, kad teismas neturėjo pareigos tokią prieigą suteikti. Taip pat nurodo, kad atsakovė (jos atstovas) prieigos suteikimu nesirūpino, pakankamai ilgą laiką po prieštaravimų pateikimo bylos eiga ir prieiga nesidomėjo. Mano, kad prieigos civilinėje byloje dėl teismo įsakymo nesuteikimas nesudarė kliūčių atsakovei laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymi, kad atsakovė neneigia, jog procesiniai dokumentai vis dėl to jai buvo įteikti, tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima manyti, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas teismo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.

Pažymi, kad ieškinyje išsamiai pasisakė, jog atsakovė nemoka skolos, nes buvo pareiškusi nepagrįstą 4716,56 Eur pretenziją, taip pat nurodė, kad pretenziją ieškovės draudikas atmetė argumentuodamas atsakovės reikalavimo teisės trūkumais ir neįrodyta nuostolių suma, o apie tai atsakovė buvo informuota dar iki įskaitymo atlikimo. Po pretenzijos atmetimo atsakovė iki šiol taip ir nepateikė įrodymų, kad pagrindžiančių jos nurodytus nuostolius, ieškinyje taip pat buvo aptartas ir prie ieškinio pridėtas atsakovės pranešimas apie atliktą vienašalį įskaitymą. Taigi, akivaizdu, kad teismas šiais duomenimis galėjo ir turėjo remtis ir vertindamas šias aplinkybes iš ieškinio ribų neišėjo.

Nurodo, kad pagal CPK 287 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas ne tik gali, bet ir privalo nurodyti materialinį pagrindą sprendimui peržiūrėti, t. y. nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat visus kitus šalies reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. To paties CPK 287 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Taigi, spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas privalo vertinti ne tik ieškinio argumentus ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, bet ir atsakovo su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus įrodymus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė analizavo su įskaitymu susijusias aplinkybes ir išsakė teisinius argumentus, todėl juos analizuodamas teismas neišėjo už ginčo ribų.

Argumentuoja, kad reiškiant ieškinį dėl nepagrįstai įskaitytos skolos priteisimo įskaitymo nuginčijimui atskiro reikalavimo reikšti nereikia, o tais atvejais, jei nuo ieškinio reikalavimų atsakovas ginasi įskaitymu, būtent atsakovas ir privalo įrodyti savo atlikto vienašalio sandorio, t. y. įskaitymo, teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs įskaitymo teisėtumą, nuo teismų praktikos nenukrypo ir iš ieškinio ribų neišėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 straipsnio 2 dalis).

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2022 m. sausio 3 d. civilinėje byloje Nr. eL2-322-367/2022 buvo priimtas teismo įsakymas pagal pareiškėjos (kreditorės) UAB „Transadvitas“ pareiškimą dėl skolos iš UAB ,,United Transline“ priteisimo, teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkei per jos per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Faktą, kad skolininkė teismo procesinius dokumentus gavo, patvirtina aplinkybė, jog 2022 m. sausio 21 d. advokatas T. U. per EPP paskyrą pateikė prieštaravimus, kartu su prieštaravimais buvo pateiktas išrašas iš 2021 m. spalio 26 d. teisinių paslaugų sutarties su savo klientu UAB „United Transline“.

Sutartyje nurodyta, kad Advokatų profesinės bendrijos „Norden legal“ advokatams ir jų padėjėjams suteikiami įgaliojimai veikti kliento interesais kaip kliento teisiniam patarėjui ir atstovui. Sutarties 2.1.2 punkte nurodyta, kad bendrijos advokatams ir (ar) advokatų padėjėjams suteikti įgaliojimai atstovauti klientui visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose), kliento vardu atliekant visus procesinius veiksmus, įskaitant teisę pareikšti ieškinį (skundą, pareiškimą, prašymą), priešieškinį, atsiliepimą ir juos pasirašyti, visiškai ar iš dalies atsisakyti nuo ieškinio (skundo, pareiškimo, prašymo) reikalavimų, pripažinti ieškinį (skundą, pareiškimą, prašymą), pakeisti ieškinio, skundo, pareiškimo ar prašymo dalyką bei pagrindą, teikti paaiškinimus visais su byla susijusiais klausimais, teikti įrodymus, ir kt., sudaryti taikos sutartį, gauti vykdomąjį raštą, pateikti jį išieškojimui, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atlikti visus kitus su pavedimu susijusius teisinius veiksmus (CPK 57 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, tokio turinio atstovavimo sutarties pateikimas yra byloje dalyvaujančio asmens pareiškimas, kad šią bylą veda per advokatą T. U.

Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Skolininkė dokumentinio proceso nagrinėjamojoje byloje raštu nenurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, taigi teismo pareiga buvo visus procesinius dokumentus siųsti tik skolininkės atstovui advokatui T. U.

2022 m. vasario 9 d. nutartimi teismas panaikino teismo įsakymą ir priėmė ieškovės UAB ,,Transadvitas“ ieškinį, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, užvedė civilinę bylą Nr. e2-774-367/2022. Visi teismo procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkei (atsakovei) per EPP 2022 m. vasario 9 d., iš jų ir pranešimas apie tai, kad yra nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, išsiųstas ieškinys ir teismo pranešimas, o civilinėje byloje Nr. eL2-322-367/2022 taip pat per EPP 2022 m. vasario 9 d. išsiųsta nurodyta tos pačios dienos nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas, priimtas ieškinys ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškinio kopija su priedais ir teismo pranešimas buvo išsiųstas atsakovės atstovui – prie 2022 m. vasario 9 d. įvykio procese civilinėje byloje Nr. e2-367-367/2022 yra pridėtas 15.35 val. teismo darbuotojos elektroniniu parašu pasirašytas pranešimas, adresuotas tik atsakovei UAB ,,United Transline“ ir byloje nėra duomenų, kad analogiškas pranešimas per EPP buvo pateiktas atsakovės atstovui advokatui T. U. Nustatyta, kad advokato informacija šioje byloje buvo registruota 2022 m. vasario 9 d. 15.03 val. ir redaguota 2022 m. vasario 9 d. 15.08 val., tačiau šie įrašai nepatvirtina procesinių dokumentų siuntimo fakto (CPK 185 straipsnis, LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).

Teismas pažymi, kad skolininkė (atsakovė) nėra tas asmuo, kuris šioje konkrečioje byloje privalo gauti procesinius dokumentus per EPP, nors ir turi aktyvią paskyrą, nes ji nebuvo pateikusi sutikimo gauti procesinius dokumentus konkrečioje byloje per savo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Net jeigu teismo įsakymo faktinis gavimas per EPP ir galėtų būti įrodymu, kad asmuo naudojasi savo paskyra, žino apie bylą, savo pareigas ir t. t., ši aplinkybė nekeičia klausimo esmės ir teismo pareigos tinkamai informuoti apie tolesnę bylos eigą ir tinkamai įteikti procesinius dokumentus, t. y. byloje dalyvaujančio asmens advokatui. Šalies žinojimas apie ginčą, faktinis procesinių dokumentų gavimas, reagavimas į gautą sprendimą už akių, negali būti prilygintas tinkamam procesinių dokumentų įteikimui.

Įstatymas numato, kad būtent advokatas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais, o ne atvirkščiai (CPK 118 straipsnio 2 dalis).

Atstovavimo principas reiškia, kad tas, kas veikia per advokatą, veikia pats. Taigi faktas, kad atstovui nėra įteikti teismo procesiniai dokumentai reiškia, kad procesiniai dokumentai nėra įteikti atstovaujamajam. Šioje byloje iš esmės susiklostė situacija, kai pareigos rūpintis procesu neturėjusiai atsakovei buvo perkelta pareiga domėtis proceso eiga. Sutiktina, kad ir atsakovės atstovas advokatas turėjo prievolę, kaip ir visi byloje dalyvaujantys asmenys, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši procesinė norma nepaneigia teismo pareigos rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, o šalies ar jo atstovo procesinio elgesio tinkamumas nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kaip nurodyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, 94 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 5 dalyje.

Ypač neformalus turi būti požiūris, kai procesas iš esmės yra rašytinis, kaip šioje byloje – dokumentinio proceso tvarka nagrinėjama byla transformavosi į ginčo teisena nagrinėjamą bylą. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 21 d., kai į bylą buvo pateikta atstovavimo sutartis, atsakovė aiškiai deklaravo, kad bylą veda per atstovą, taigi būtent nuo šio momento visi teismo procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami advokatui, taip pat ir iš dokumentinio proceso transformuotoje civilinėje byloje.

Tinkamas informavimas apie bylą yra vienas iš pamatinių civilinio proceso normų, jis užtikrina teisę į tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, taigi šios normos pažeidimą negalima vertinti, kaip formalų net ir tuo atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas apie bylos iškėlimą, daugiau tikėtina, žino. Tik tinkamai įteikus teismo procesinius dokumentus galima pagrįstai teigti, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pradėtą ginčo teiseną ir apie pareigą pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį. Atstovavimo sutartį su advokatu sudariusi bylos šalis turi teisėtą lūkestį, kad visus procesinius veiksmus už ją toliau atliks advokatas ir ji neturi pareigos toliau dalyvauti procese pati, jeigu tik teismas nepripažins dalyvavimo būtinu. Nagrinėjamu atveju civilinio proceso normos ir atstovaujamojo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, dėl to atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo vertinimu, sprendimas už akių nebuvo galimas, teismas pažeidė anksčiau nurodytas procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, taip atsakovei suteiktina galimybė pateikti atsiliepimą, savo įrodymus ir argumentus, iš jų ir duomenis apie ieškovės skolą ir (arba) įskaitymo teisėtumą, reikšti priešieškinį, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl UAB ,,United Transline“ pretenzijos sumos dydžio ir reikalavimo teisės į ieškovę turėjimo, kurios nebuvo išsamiai išnagrinėtos dėl atsakovės teisės būti išklausytai pažeidimo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis naikintina, atsakovės UAB ,,United Transline“ pareiškimas dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-774-367/2022 peržiūrėjimo tenkintinas, 2022 m. kovo 3 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Elektroninė byla pagal ieškovės UAB „Transadvitas“ ieškinį atsakovei UAB ,,United Transline“ dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo grąžintina Tauragės apylinkės teismui nagrinėti toliau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje proceso stadijoje neskirstytinos, nes byloje iš esmės neišnagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,United Transline“ pareiškimą dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-774-367/2022 peržiūrėjimo tenkinti, 2022 m. kovo 3 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadvitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,United Transline“ dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo grąžinti Tauragės apylinkės teismui nagrinėti toliau.

Teisėja Irma Čuchraj