Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1716-803/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
e2S-1716-803/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11508-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
A. F.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ISTVESTAS
Kategorijos
  • 119.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1716-803/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11508-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 119.4.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. F. ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ISTVESTAS.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-02-26 sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-110-380/2015, atmetė darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ISTVESTAS prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo darbuotojui A. F., o šalių prašymų dėl patirtų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškojimo atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtiną Darbo ginčų komisijos kompetencijai (b.l.4-9). Ieškovas A. F. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-02-26 sprendimą dalyje dėl atstovavimo išlaidų, priteisti jo naudai iš atsakovo UAB ISTVESTAS 400 € advokato pagalbos išlaidų, sumokėtų advokatei I. M. 2015-02-26 kvitu Nr. 766505. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą šiam ieškiniui paduoti. Nurodė, jog naudojosi teisininko pagalba nagrinėjant darbo ginčą. Kadangi reikalavimai buvo atmesti, jis turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Terminą apskųsti sprendimo dalį praleido dėl to, kad pirmiausia šią savo teisę realizavo paduodamas analogišką ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teismui, kuris ieškinį kaip neteismingą atsisakė priimti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ISTVESTAS ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Nurodė, jog pagal kvitą Nr. 766505 ieškovas jau pareiškė prašymą priimti papildomą sprendimą Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015, todėl pakartotinai reikšti tokio prašymo negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015 sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamoje byloje faktiškai prašomų išieškoti advokato pagalbos išlaidų priteisimo, konstatavo, jog šiose bylose yra nagrinėjamas tapatus ginčas, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, dėl to sprendė ieškinį palikti nenagrinėtą. Nustatęs, kad faktiškai tapatų reikalavimą ieškovas inicijuoja dar kartą (nagrinėjamoje byloje ieškinys gautas vėliau nei prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo), vertino, jog tai rodo galimą ieškovo nesąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi netenkino ieškovo pašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-568-357/2015, buvo panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo priimta 2015-03-16 nutartis ir pareiškimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo pareiškimas nėra išspręstas iki šios dienos. Mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtai motyvavo, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, jog yra sąžiningais, nes dėl savo pažeistos teisės gynybos kreipėsi į teismą (b.l.52-55).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ISTVESTAS pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamų bylų ginčai tapatūs, tačiau ieškovas pasirinko du skirtingus reikalavimo įgyvendinimo būdus: 1) dėl papildomo sprendimo priėmimo, 2) dėl savarankiško ieškinio dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pareiškimo. Mano, kad ieškovas pasirinko pirmąjį būdą, t.y. kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ir šis prašymas teisme buvo išnagrinėtas bei aukštesnės instancijos teismo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dar neišsprendus Šiaulių miesto apylinkės teismui ginčo, apeliantas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo nuomone, teismai, patenkindami abu reikalavimus, apeliantui priteis dvigubas bylinėjimosi išlaidas (b.l.58-61).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus ir tvarką taikymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovui UAB ISTVESTAS dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-11-04 sprendimo panaikinimo iš dalies, 2014-10-21 įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo panaikinimo ir atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, 2014-10-21 įsakymo dėl išskaitos iš ieškovo darbo užmokesčio panaikinimo, 2014-10-21 reikalavimo dėl materialinės žalos atlyginimo panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, išeitinių išmokų priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Taip pat Šiaulių miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015, netenkino A. F. prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Šiaulių apygardos teismas 2015-05-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-568-357/2015, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir atsakovo A. F. pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas 2015-03-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3582-797/2015, atsisakė priimti ieškovo A. F. ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB ISTVESTAS ir kartu su priedais grąžini jį ieškovui, išaiškinęs teisę kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą, kadangi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog ieškinio dalykas – 400 eurų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą, priteisimas iš ginčo, kilusio tarp tų pačių šalių. Faktinės bylos aplinkybės yra visiškai tapačios ir kildinamos iš to paties Darbo ginčų komisijos 2015-02-26 sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-110-380/2015, tiek Šiaulių miesto apylinkės teisme pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtoje civilinėje byloje Nr.e2-18660-727/2015. Jų kitos išdėstymas nekeičia reikalavimo esmės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o, kaip minėta, ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismo nesaisto. Kita vertus, ieškovo atstovė kreipdamasi į skirtingus teismus iš esmės nurodė tas pačias procesines normas, o tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl galimo ieškovo nesąžiningumo, todėl atmetamas ieškovo atstovės argumentas dėl šios išvados pašalinimo iš motyvuojamosios nutarties dalies.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tarp UAB ISTVESTAS ir A. F. (tarp tų pačių šalių), kaip jau, nurodyta dėl 400 eurų sumos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuri nebuvo priteista jo naudai Darbo ginčų komisijos 2015-02-26 sprendimu, išnagrinėjus darbo ginčą, kurį inicijavo UAB ISTVESTAS, prašydamas priteisti iš ieškovo materialinės žalos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad ieškinių tapatumas pirmosios instancijos teismo nustatytas teisingai. Jau išaiškinta, kad būtent teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (CPK 329, 330 straipsniai). Tokie teismo veiksmai nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Tuo atveju, jei pateiktas reikalavimas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas privalo nurodyti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai).

Konstatuotina, jog apeliantas negalėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikšti ieškinio, nes Šiaulių miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-568-357/2015, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir atsakovo A. F. pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), o A. F. Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015 nėra atsisakęs prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tokiu atveju darytina išvada, jog nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Rūta Petkuvienė