Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. R. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad R. R. yra jo buvusi sutuoktinė. Jų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sūnus L. R. nuo 2017 m. birželio mėn. gyvena pas jį, o dukra gyvena su R. R.. Sūnus pats pareiškė, kad nebenori gyventi su motina, atsikraustė pas jį. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo ginčai su R. R., tačiau vėliau jie taikiai sutarė dėl L. gyvenimo su juo. Su dukra bendrauja, pasiima ją nuo buvusios žmonos namų, į vidų neina. Po santuokos nutraukimo R. R. gyveno pas savo tėvus, paskui persikraustė į butą. Per visą tą laiką jis pas buvusią žmoną yra buvęs vieną kartą, 2017 m. rudenį. Tuomet atsigėrė kavos ir išėjo. Apie tai, kad R. R. turi draugą sužinojo iš vaikų, tačiau G. P. pirmą kartą pamatė tik per apklausą policijoje. 2017 m. gruodžio 22 d. ir 23 d. į R. R. namus nėjo ir niekam negrasino. Tuo metu jis vykdavo į procedūrinį kabinetą susilašinti lašinę dėl sveikatos problemų, nuolat su sūnumi buvo namuose. Pamena, kad 2017 m. gruodžio 22 d. vakare buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Nežino, kodėl G. P. išsigalvoja tokias istorijas. Mano, kad tokiu būdu buvusi sutuoktinė kerštauja dėl to, jog sūnaus negyvena su ja. Jokių žinučių per „Facebook“ G. P. nėra rašęs. Žino, kad su G. P. susirašinėjo sūnus L.

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad R. R. yra jo sugyventinė, o T. R. – jos buvęs vyras. R. su T. turi du vaikus, mergaitė gyvena su ja, o sūnus su tėvu. 2017 m. gruodžio 22 d. vakare, apie 22.30 val., paskambino R. sūnus L. ir pasakė, kad nori su ja susitikti. Sūnus jau laukė prie buto, kuriame jie gyvena, durų. R. atidarė buto duris, įleido sūnų, o iš jo paskos į butą įėjo ir T. R., kuris sakė norintis aplankyti dukrą. Tuo metu jie kambaryje žiūrėjo televizorių, o mergaitė jau miegojo. Į kambarį įėjęs T. R. pasisveikino, paspaudė jam ranką. Iki tol T. R. jis nebuvo matęs. Jis išėjo iš kambario į virtuvę ir atsisėdo prie lango, nes norėjo palikti tėvą su dukra vienus. Maždaug po minutės jis išgirdo žodžius „va dabar šnekėsimės“, atsisuko ir pamatė T. R. virtuvėje su peiliu rankoje. Peilį šis laikė nuleidęs rankoje, ašmenys buvo nukreipti į jį. Jis staigiai atsistojo, čiupo kėdę ir atlošo nugarą nutaikė prieš T. R.. L. pradėjo šaukti „tėti, ką darai“. T. R. stūmė R. į šoną, o jis su kėde iš priekio. Jis buvo užsidengęs su kėde, išsigandęs, todėl negali pasakyti ar T. peilį panaudojo, ar su juo smogė ar ne. Ką tiksliai T. darė su peiliu jis nematė, ar atliko kokius mostus nežino, nes buvo užsidengęs su kėde. Paskui jis išbėgo iš buto ir paskambino policijai. Maždaug už 20 minučių atvažiavo policija. Policijos pareigūnai T. R. neberado, šis jau buvo išėjęs. Jis nematė kaip T. R. išėjo. Su policijos pareigūnų automobiliu važiavo ieškoti T. R.. Jis nežinojo kur T. gyvena, tiesiog apvažiavo ratą ir grįžo. Tada policijos pareigūnai apžiūrėjo butą, patikrino jo ir R. girtumą, surašė protokolą, užrašė jų parodymus. Peilio policijos pareigūnai nepaėmė, neprašė parodyti, nors jiems viskas buvo pasakyta. Tik po savaitės sulaukė skambučio, kad reikia peilio kaip daiktinio įrodymo. Tada peilį pateikė. T. R. peilio neišsinešė, peilis liko virtuvėje. Kėdės taip pat neprašė parodyti, nieko nežiūrėjo. T. R. elgesį suprato kaip grasinimą palikti R. ramybėje, kaip pasikėsinimą nužudyti, juto realų pavojų. Kitą rytą 7.30 val. pasigirdo skambutis į duris. Vėl atėjo T. R. neva pasiimti sūnaus megztuko, ir įėjęs iškart sakė „tai parašei pareiškimą“. Pradėjo grasinti „atsiimk pareiškimą arba bus pasamdyti žmonės ir ant šios žemės nebevaikščiosi“. Jis nesileido į kalbas ir išėjo iš buto. Dar iki šių įvykių, Facebook‘e iš kaltinamojo gaudavo žinutes į savo paskyrą, taip pat iš vaiko telefono buvo gauta žinučių, kad „nepažįsti mano tėtės, viščiuk, būsi nupeštas“, o paskui susimaišė „tavo protas kaip mano vaiko“ ir paklausus ar čia L. rašo, ar T., tai atrašė „čia aš L“. Iš to jis suprato, kad T. rašo. R. buvo perspėjusi vengti bet kokio kontakto su T.. Jis įsivaizdavo T. R. kaip konfliktišką asmenybę. T. R. nekelia jokių turtinių įreikalavimų, jam žala nepadaryta.

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis, jie apie tris metus nebegyvena kartu, bendrauja tik dėl vaikų. Ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su dukra ir draugu G. P.. 2017 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, prieš ar po šv. Kalėdų, vakare T. R. atėjo truputį išgėręs pas ją į namus, nes norėjo susitikti su dukra. Įėjęs į kambarį T. R. pasisveikino su jos draugu, atsisėdo prie miegančios dukros. G po kiek laiko išėjo iš kambario į virtuvę ir paliko T. R. su dukra vienus. Gal po 5 minučių T atėjo pas G į virtuvę, nuo spintelės čiupo didelį virtuvinį peilį ir, sakydamas keiksmažodžius, puolė G. Peilis buvo nukreiptas į G viršutinę krūtinės sritį. G. P. iškėlė kėdę ir taip apsigynė nuo smūgio, peilis atsitrenkė į kėdę. Ji nežino, gal peilis ir galėjo G. P. netyčia sužeisti. Ji didelio smūgio nematė, kai peilis atsitrenkė į kėdę, jautėsi nedidelis smūgis. Ji ir kartu su T. R. atėjęs sūnus L matė šį įvykį stovėdami tarpduryje. Ji bandė ginti G. P., trenkė kelis kartus T į petį iš nugaros. L sakė „teti, baik, juk žadėjai nieko nedaryti“. Po smūgio G apsisukdamas padėjo kėdę ir išėjo iš namų, o ji su T ir L dar kažkiek pakalbėjo virtuvėje. G. P. buvo priblokštas, jis nesitikėjo, kad bus užpultas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. T. R. ir L pas juos, kai atvyko policijos pareigūnai, nebebuvo. Ji policijos pareigūnams pasakė kur T. R. gyvena ir, kad jo namuose dabar nebus. Policijos pareigūnės buvo užėjusios į butą, bet nebepamena ar jos apžiūrėjo peilį ir kėdę. Peilis tebebuvo toje pačioje vietoje ant spintelės, kur ir buvo paliktas T. R.. Virtuvėje yra 4 kėdės, pareigūnės galbūt apžiūrinėjo iš kampo paimtą kėdę. Kitą dieną T atėjo atsiprašyti G ir vėl puolė ant jo. Jie susistumdė, bet ji tiksliai nebepamena tos situacijos, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ryte atėjęs T prašė, jog G atsiimtų pareiškimą iš policijos. Ji tuomet buvo kitame kambaryje, bet girdėjo, kad T ir G pokalbis iš normalaus perauga į konfliktą. Tadas išgėręs būna agresyvus, gali grasinti. Nežino ar T įvykdytų grasinimus, bet kai jis yra girtas, ji Tado bijo (I t., b. l. 31-32, 34-35).

Liudytojas M. B. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausio policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Įvykio nepamena, darbe pasitaiko daug tokių įvykių. Prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje su kolega L. L. ryte vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad draugės buvęs vyras atėjęs į namus grasina, liepia atsiimti pareiškimą. Nuvykus į įvykio vietą pranešėjas paaiškino, kad iš vakaro buvo atėjęs draugės buvęs vyras, grasino peiliu, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą, o dabar atėjęs jis vėl grasina, liepia atsiimti pareiškimą. Kiek pamena, pranešėjas sakė, kad draugės buvęs vyras jam pagrasino, jog bus blogai, bet pranešėjui nieko nedarė, jokių veiksmų nesiėmė, kad grasinimai būtų įvykdyti. Pranešėjas neatrodė labai išsigandęs. Pranešėjo draugė nurodė buvusio vyro anketinius duomenis, neatrodė labai išsigandusi ar susijaudinusi dėl įvykio (I t., b. l. 64-65, 67).

Liudytojas L. L. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausio policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Pamena, kad vyko į įvykį dėl grasinimo (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje. Ten buvo vyriškis, jo draugė ir vaikai. Konkrečiai nepamena, bet lyg pranešėjui grasino draugės buvęs vyras. Pranešėjas buvo susijaudinęs. Detaliai įvykio aplinkybių nepamena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešėjas pasakojo, jog iš vakaro buvo atėjęs draugės buvęs vyras ir jam grasino, todėl iškvietė policiją. O dabar iškvietė policijos pareigūnus, nes ryte vėl atėjo draugės buvęs vyras ir grasino, liepė atsiimti pareiškimą, sakydamas, kad kitu atveju bus blogai. Nesakė, kad tas atėjęs vyriškis ėmėsi kažkokių veiksmų. Jis su kolega tik priėmė pranešėjo pareiškimą, nieko daugiau nesiaiškino, išvyko į kitą iškvietimą (I t., b. l. 54-55, 57).

Liudytoja V. U. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausio policijos komisariato Reagavimo skyriuje, vyresniąją tyrėja. Budėtojų nurodymu vyko su kolege eksperte G. V. į įvykio vietą. Prie laiptinės pasitikęs vyriškis nurodė dėl ko kvietė policiją ir kad šis asmuo yra pasišalinęs. Nukentėjusysis buvo ne vietinis, todėl važiavo kartu su nukentėjusiuoju ieškodami įtariamojo, bet niekur nerado. Grįžo į butą, kur buvo pranešėjo sugyventinė. Moteris aiškino, kad buvęs vyras atėjo aplankyti vaiko ir šiam nepatiko jos sugyventinis. Buvęs vyras išreiškė nepasitenkinimą naujuoju buvusios žmonos draugu. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešėjas buvo sudirgęs, bijojo dėl realios grėsmės gyvybei. G. P. pasakojo, kad draugės buvęs vyras grasino jam peiliu ir užsimojo, bet jis užsidengė su kėde, o draugė pastūmė buvusį vyrą, todėl šis jam nieko nepadarė. Pranešėjo draugė nežinojo kur gyvena jos buvęs vyras, todėl tą vakarą su T. R. nebendravo. Apie tai, kad peilis kontaktavo su kėde, pranešėjas nepasakojo. Peilį prašė parodyti, bet niekas jo nepateikė. Kėdę apžiūrėjo, vizualiai pažeidimų nesimatė. R. R. nebuvo išsigandusi, pasakojo kad buvęs vyras įpratęs grasinti, jai ši situacija atrodė juokinga. Dėl skirtingų G. P. ir R. R. emocijų jai neatrodė, kad yra reali grėsmė žmogaus sužalojimui, todėl nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iš karto, o tik priėmė pareiškimą (I t., b. l. 48-49, 51-52).

Liudytoja G. V. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausio policijos komisariato Kriminalistinio tyrimo poskyrio specialiste. 2017 m. gruodžio mėn., prieš šv. Kūčias, tikslios datos neprisimena, buvo iškvietimas, kadangi vyras su peiliu grasina kitam vyrui. Su kolege V. U. nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jų lauke laukė vyriškis, įsėdo į automobilį ir jie kartu važiavo ieškoti vyriškio, kuris jam grasino ir pasišalino. Pranešėjas paaiškino, kad atėjo jo draugės buvęs vyras ir grasino jam peiliu. Jie važinėjo po apylinkes, dairėsi ieškodami vyriškio. Neradę grįžo iškvietime nurodytu adresu. Ji nusifotografavo įvykio vietą, vyko pokalbis su nukentėjusiuoju, šis paaiškino situaciją. Ką nukentėjusysis pasakojo, ji smulkiai neprisimena. Sakė, kad atėjo draugės buvęs vyras aplankyti vaiką, buvo išgėręs, įvyko konfliktas, vyras jam pagrasino peiliu ir paskui pasišalino. G. P. buvo išsigandęs, daug šnekėjo, kalbėjo padrikai. Bute buvusi pranešėjo draugė neatrodė labai išsigandusi, aiškino, kad tai nebe pirmas toks atvejis. Sakė, kad konfliktas vyko virtuvėje, niekas nesakė apie peilio kontaktą su kėde. Paprašius parodyti peilį, R. R. pasakė „nežinau kur tas peilis“, „lygtais jis išsinešė tą peilį“. Peilio nematė ir neapžiūrėjo, niekas jai jo nerodė.

Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su tėvu, o pas mamą kartais nueina vienas pats. Kartu su tėčiu pas mamą buvo rudenį. 2017 m. gruodžio 22 d. pas mamą nėjo, su tėčiu buvo namuose, o gruodžio 23 d. su tėčiu buvo kaime. Nėra matęs, kad tėtis grasintų kam nors peiliu. Su mama susiskambina du kartus per savaitę, susitinka vieną kartą per mėnesį. Nežino, kad mama turi draugą (I t., b. l. 45, 151).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaltinamajam T. R. inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis T. R. neprisipažino padaręs 2017 m. gruodžio 22 d. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuo laikotarpiu turėjo sveikatos problemų, gydytoja jam buvo paskyrusi gydymą lašinėmis ir būtent 2017 m. gruodžio 22 d. jam buvo sulašinta paskutinė lašinė. Dėl sveikatos problemų jis laiką leido namuose ir buvusios žmonos bute nesilankė, jokio konflikto su dabartiniu jos draugu G. P. nebuvo, tai yra tik R. R. ir G. P. išsigalvojimas. Kaltinamajam neigiant net buvimo R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) faktą, teismas dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo sprendžia pagal kitus byloje surinktus įrodymus. Pirminis pranešimas apie įvykį bendrajame pagalbos centre gautas 2017 m. gruodžio 22 d. 22.09 val., kuomet G. P. prisistatęs asmuo bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad sugyventinės buvęs vyras jį puolė su peiliu, grasino. Po kelių minučių, t. y. 22.13 val. pranešėjas pakartotinai susisiekė su bendruoju pagalbos centru, nurodė laukiantis policijos pareigūnų, dar kartą patvirtino, jog jį puolė vyras su peiliu (I t., b. l. 101-102). Tokio pobūdžio informacija užfiksuota ir policijos informacinėje sistemoje (I t., b. l. 105-109). Nors kaltinamasis T. R. teigia 2017 m. gruodžio 22 d. nesilankęs R. R. gyvenamojoje vietoje, teismas tokius jo parodymus vertina kaip gynybinę versiją. Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašų, policijos informacinėje sistemoje pateiktos informacijos, policijos pareigūnių V. U., G. V. parodymų matyti, jog kažkokio pobūdžio kontaktas tarp T. R. ir G. P. tą vakarą buvo, nes yra visiškai nerealu, jog be jokios priežasties G. P. kelis kartus skambintų bendrojo pagalbos centro telefonu, kviestų policijos pareigūnų pagalbą. Juolab, kai bylos duomenimis, iki įvykio T. R. su G. P. net nebuvo pažįstami. Tiek G. P., tiek R. R. tą vakarą buvo blaivūs (I t., b. l. 29). Nors T. R. nurodo, jog G. P. istoriją apie padarytą nusikalstamą veiką išgalvojo ir tai traktuoja, kaip buvusios sutuoktinės R. R. kerštą dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su juo, tačiau teismo ši versija neįtikina. T. R. ir R. R. patvirtino, kad jų santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o vėliau bendru sutarimu susitarta dėl sūnaus L. R. gyvenamosios vietos pakeitimo. Realiai L. R. pas tėvą gyveno daugiau kaip pusę metų iki įvykio (nuo 2017 m. birželio mėn.), vaikas su motina bendravo ir ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos jau buvo pasibaigę. Nepilnametis L. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino tėvo T. R. versiją, kad 2017 m. gruodžio 22 d. ir 23 d. jis su tėvu pas R. R. nesilankė ir tėvas niekam peiliu negrasino. Teismas šiuos liudytojo L. R. parodymus atmeta, nes jie nėra objektyvūs. L. R. gyvena su kaltinamuoju T. R., yra nuo jo priklausomas, su motina bendrauja mažiau, todėl jo parodymai nėra patikimi ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Tiek nukentėjusysis G. P., tiek liudytoja R. R. parodė, jog tą vakarą su sūnumi netikėtai pas juos į butą atėjęs T. R. iš pradžių elgėsi normaliai, t. y. pasakė norintis aplankyti dukrą, įėjęs į kambarį pasisveikino su ten buvusiu G. P., paspaudė jam ranką. G. P. išėjus iš kambario į virtuvę, po labai trumpo laiko tarpo T. R. atėjo į virtuvę ir paėmęs peilį ėmė juo grasinti G. P.. Pasak nukentėjusiojo, T. R. jo atžvilgiu neišsakė jokių kitų žodžių tik „va dabar šnekėsimės“ ir turėjo peilį rankose. Ar T. R. jo atžvilgiu atliko kokius nors mostus peiliu, ar taikėsi į konkrečią kūno vietą, nukentėjusysis atsakyti negalėjo ir nepatvirtino liudytojos R. R. nurodytų aplinkybių, kad kaltinamasis buvo nusitaikęs į viršutinę krūtinės dalį. Nors liudytoja R. R. nurodo, kad T. R. panaudojo peilį ir rankose laikytas peilis sukontaktavo su kėde, kuria G. P. gynėsi nuo grasinimo, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Liudytojos V. U. ir G. V., atvykusios į įvykio vietą pagal iškvietimą, nurodė, kad tą vakarą nei pranešėjas G. P., nei jo sugyventinė apie peilio kontaktą su kėdė neminėjo. 2017 m. gruodžio 22 d. vakare į įvykį atvykusios policijos pareigūnės nei kėdės, nei peilio, kuriuo esą buvo grasinta, neapžiūrėjo. Įvykio vietos apžiūros protokole (I t., b. l. 12-14) užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė. Apžiūrėjus įvykio vietą kokių nors pėdsakų ar požymių nenustatyta. Tik 2018 m. sausio 23 d. (praėjus mėnesiui po įvykio) R. R. apžiūrai pateikė esą su įvykių susijusius daiktus: kėdę ir virtuvinį peilį (I t., b. l. 83, 90). Kėdės apžiūros protokole (I t., b. l. 84-88) užfiksuota, kad detaliai apžiūrint kėdę, apatinėje sėdimosios dalies pusėje pastebėtas įbrėžimas, kurio ilgis 5 cm, nurodyti įbrėžimo atstumai nuo kėdės rėmo. Apatinėje sėdimosios dalies pusėje yra ir daugiau smulkių audinio pažeidimų, galimai atsiradusių eksploatacijos metu. Kiauryminių pažeidimų nepastebėta. Peilio apžiūros protokole (I t., b. l. 91-93) nurodyti peilio matmenys ir kiti identifikuojantys požymiai. Nors vizualiai įvykio vietos apžiūros protokole ir kėdės apžiūros protokole nurodytos virtuvinės kėdės sutampa, tačiau jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog būtent šia kėde G. P. gynėsi nuo T. R. atliekamų veiksmų ir peilis sukontaktavo su kėde. Byloje nėra duomenų, jog būtent kėdės apatinėje sėdimojoje dalyje pastebėtas įbrėžimas yra padarytas įvykio laiku, įvykio vietoje ir tuo peiliu. Be to, pats G. P. nurodė, jog nuo T. R. gynėsi atsukdamas kėdės atlošo nugarinę dalį, o ne nukreipdamas kėdes kojas į T. R..

Kaltinamasis T. R. neprisipažino padaręs 2017 m. gruodžio 23 d. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. gruodžio 22-23 d. pas buvusią žmoną nesilankė ir dabartiniam R. R. draugui G. P. negrasino. Kaltinamajam neigiant buvimo R. R. gyvenamojoje vietoje faktą, teismas dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo sprendžia pagal kitus byloje surinktus įrodymus. Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. 9.44 val. pranešėjas G. P. susisiekė su bendruoju pagalbos centru ir informavo, jog ryte atėjęs sugyventinės buvęs vyras vėl jam grasina. Nurodė, jog iš vakaro buvo kreipęsis pagalbos dėl to paties asmens grasinimo. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai G. P. paaiškino, kad jam buvo grasinama dėl vakar parašyto pareiškimo, liepiama pareiškimą atsiimti, kitaip jis ant žemės nebevaikščios (I t., b. l. 101-104). Nukentėjusysis G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. rytą 7.30 val. pasigirdo skambutis į duris. Vėl atėjo T. R. neva pasiimti sūnaus megztuko, ir įėjęs iškart sakė „tai parašei pareiškimą“. Pradėjo grasinti „atsiimk pareiškimą arba bus pasamdyti žmonės ir ant šios žemės nebevaikščiosi“. Jis nesileido į kalbas ir išėjo iš buto. Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti 2017 m. gruodžio 23 d. įvykio aplinkybių, prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ryte atėjęs T prašė, jog G atsiimtų pareiškimą iš policijos. Ji tuomet buvo kitame kambaryje, bet girdėjo, kad T ir G pokalbis iš normalaus perauga į konfliktą. Kokius konkrečiai žodžius sakė T. R., ji negirdėjo. Po vyrų konflikto, G. P. išėjo iš namų, o T. R., atėjęs į kambarį, kuriame ji buvo, pradėjo kalbėti su ja apie vaikus, ją įžeidinėjo (I t., 31-32). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai L. L., M. B. buvo apklausti liudytojais teisiamajame posėdyje. Jie įvykio aplinkybių tiksliai neatsiminė, prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu abu šie liudytojai davė iš esmės analogiškus parodymus. Jie parodė, kad nuvykus į įvykio vietą pranešėjas paaiškino, jog iš vakaro buvo atėjęs draugės buvęs vyras, grasino peiliu, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą, o dabar atėjęs jis vėl grasina, liepia atsiimti pareiškimą. Pranešėjas sakė, kad draugės buvęs vyras jam pagrasino, jog bus blogai, bet pranešėjui nieko nedarė, jokių veiksmų nesiėmė, kad grasinimai būtų įvykdyti. Pranešėjas buvo susijaudinęs. Pranešėjo draugė nurodė buvusio vyro anketinius duomenis, neatrodė labai išsigandusi ar susijaudinusi dėl įvykio. Jie tik priėmė pranešėjo pareiškimą, nieko daugiau nesiaiškino, išvyko į kitą iškvietimą (I t., b. l. 54-55, 57, 64-65, 67). Jokių kitokių duomenų, susijusių su inkriminuojama 2017 m. gruodžio 23 d. veika, byloje nėra. Iš minėtų nukentėjusiojo G. P., liudytojų R. R., M. B., L. L. parodymų matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo galimai įvyko žodinis konfliktas dėl 2017 m. gruodžio 22 d. policijai parašyto pareiškimo.