Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urbo bankas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Origamas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas iškelti atsakovei UAB „Origamas“ bankroto bylą tenkintinas.

12. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

13. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei UAB „Origamas“ keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

14. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

17. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

18. Iš atsakovės teismui pateiktų jos finansinės atskaitomybės dokumentų (2023 m. gruodžio 31 d. balanso) nustatyta, kad įmonės turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 145463,00 Eur (20946,00 Eur – ilgalaikis turtas, 124517,00 Eur – trumpalaikis turtas); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 111246,00 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 11282,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 99964,00 Eur). Iš pateikto balanso nustatyta, kad praėjusį ataskaitinį laikotarpį įmonė turėjo turto už 62039,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 52424,00 Eur.

19. Iš atsakovės pateiktos 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pelnas siekia 24602,00 Eur, praėjusio ataskaitinio laikotarpio pelnas – 848,00 Eur.

20. Iš atsakovės pateiktų papildomų duomenų nustatyta, kad 2024-01-29 atsakovės kreditoriai: Kredito unija „Delta“ – 3427,00 Eur; UAB „Medicinos bankas“ – 8247,21 Eur; UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – 4236,56 Eur; AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ – 894,89 Eur; UAB „Infantas“ – 2069,23 Eur; UAB „Auriusta“ – 5940,97 Eur. Iš viso – 24815,86 Eur. Iš 2024-01-26 buhalterinės pažymos nustatyta, kad grąžintina PVM skirtumo likučio suma 2024-01-26 datai yra 9265,56 Eur. Iš 2024-01-29 VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2024-02-09 duomenimis atsakovė darbuotojų neturi, atsakovės įsiskolinimas SODRAI siekia 1620,36 Eur.

22. Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (nuo 2024-02-08 išieškoma suma 3075,27 Eur, nuo 2024-02-08 išieškoma suma 375,42 Eur), UAB „Trukmė“ (nuo 2023-12-19 išieškoma suma 1865,24 Eur), UAB „Auriusta“ (nuo 2023-12-19 išieškoma suma 6412,17 Eur), UAB „Itora“ (nuo 2023-12-19 išieškoma suma 186649,94 Eur), UAB „Infantas“ (nuo 2023-12-19 išieškoma suma 2275,76 Eur) naudai. Iš viso – 200653,80 Eur.

23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad per laikotarpį nuo pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimo dienos kituose teismuose buvo išnagrinėtos dar dvi civilinės bylos dėl skolos priteisimo, kuriose iš atsakovės buvo priteistos skolos kitiems kreditoriams (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis (atsakovės pateiktus 2023-12-31 balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą) nustatyta, kad atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės, kad atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu gavo didesnį pelną nei praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, kad: atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių pareiškėjai, atsakovės prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję; atsakovė nevykdo prievolių ir kitiems kreditoriams; atsakovė darbuotojų neturi, tad spręsti apie šiuo metu vykdomą ūkinę veiklą nėra pagrindo; atsakovės turimo turto pagrindą sudaro trumpalaikis turtas; atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, bendra suma – 200653,80 Eur (pagal atsakovės balansą turto iš viso 145463,00 Eur).

25. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Origamas“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, taip pat ir valstybei, darbuotojų neturi, tad realiai veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su pareiškėja, taip pat ir kitais kreditoriais, restruktūrizavimo byla atsakovei nėra keliama. Teismas konstatuoja, kad UAB „Origamas“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta, todėl yra pagrindas iškelti UAB „Origamas“ bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), atrinktas nemokumo administratorius E. R. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

27. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ patvirtinti atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiai; nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas minimalus (5 MMA) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

29. Iškėlus UAB „Origamas“ bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

30. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

31. Pagal JANĮ įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

32. Paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

33. Kaip jau minėta, pareiškėja prašo, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, grąžinti už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo sumokėtą 547,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

34. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2024-01-10 mokėjimo nurodymu sumokėjo 547,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Origamas“.

36. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Origamas“ bankroto bylą, pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai UAB „Urbo bankas“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti UAB „Origamas“ (į. k. 305232112, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „Origamas“ nemokumo administratoriumi paskirti E. R. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 5 MMA (4620,00 Eur) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „Origamas“ (į. k. 305232112) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises.

Nustatyti UAB „Origamas“ valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją.

Išaiškinti, kad UAB „Origamas“ valdymo organams teismo nustatytu terminu neperdavus administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Origamas“ įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

Nutarties dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.

Priimtą nutartį išsiųsti Turto areštų aktų registrui, pareiškėjai, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui.

Įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Origamas“ bankroto bylą, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB „Urbo bankas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Medicinos bankas“) (į. k. 112027077, adresas (duomenys neskelbtini) 547,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.