Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. T. kaltu prisipažino iš dalies, prisipažino kaltu viršijęs leistiną greitį, kaltinime nurodyto viršyto greičio neginčijo, prisipažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau neigė vairavęs būdamas neblaivus, nesutiko, kad nukentėjusiajai I. S. eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, nors paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai palieka spręsti teismui, sutiko, kad K. B. sveikata eismo įvykyje buvo sutrikdyta nesunkiai. Prokurorui pakeitus kaltinimą į sunkesnį atsisakė atsakinėti į tam tikrus klausimus.

Apklaustas kaltinant padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, paaiškino, kad 2017-06-13 ryte važiavo į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK). Kartu važiavo M. B., D. E., K. B.. Grįžęs į Kėdainius su K. B. važiavo prie Babėnų karjero, kur sėdėjo, šnekėjosi, alkoholio nevartojo nei vienas. Prie karjero buvo dviese. Po kurio laiko važiavo jo automobiliu „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo į (duomenys neskelbtini) pro Dotnuvos miestelį. Pripažįsta, kad kažkiek viršijo greitį, tik nepastebėjo kiek, mano, kad galėjo važiuoti 115 km/h greičiu, nors ten leistinas greitis 50 km/h. Vairuodamas automobilį nukreipė dėmesį į šoną, o kai vėl pažiūrėjo į kelią tai pamatė, kad priekyje važiuoja automobilis, nespėjo išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Įvykio vietoje kelias buvo asfaltuotas, kelio danga sausa, nelijo, tuo metu dar buvo šviesu. Po eismo įvykio jis patyrė šoką, nesiorientavo, svaigo galva, pykino, skaudėjo kūną. Išsiskleidus oro pagalvei jis susitrenkė galvą, tačiau smegenų sutrenkimas jam nebuvo nustatytas. Po įvykio matė viską, bet nelabai galėjo orientuotis. Nekomentuoja to, kas vyko po eismo įvykio, nes po patirto smūgio ne viską teisingai pamena, todėl nenori apsimeluoti. Kiek pamena, po įvykio K. B. pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl jis jai pasakė, kad gali eiti namo. Nei suvokė, nei nesuvokė, kad yra nukentėjusių žmonių, matė, kad yra įvykis, bet negalvojo. Lyg matė, kad įvykio vietoje buvo apvirtęs automobilis. Jį pykino, dėl to negali atsiminti tolesnės įvykių sekos. Kažkiek laiko pabuvo eismo įvykio vietoje, po to išėjo iš įvykio vietos, nes jam buvo bloga, svaigo galva, nesuprato kas vyksta. Jis nežinojo, kad kitas asmuo norėjo prisiimti kaltę už jį, apie tai sužinojo tik ryte iš tėvo. Nežino, kas organizavo kaltės prisiėmimą. Tėvas apie eismo įvykį sužinojo iš žmonių. Eismo įvykį sukėlė 2017-06-13 19 val. vakaro, o kitą dieną nuo 8 val. ryto jis dirbo kartu su kolege M.. Kai tik pradėjo dirbti, jam davė pūsti ir vežė į ligoninę, o po to išvežė į Kauno kelių policiją. Paleido 2017-06-15 paryčiais, tuomet jis kreipėsi į medikus, į Kėdainių psichiatrinę dėl patirtos traumos. Jam buvo nustatytas potrauminis stresas, gydėsi 5-6 mėnesius, periodiškai lankėsi pas psichiatrę ir psichologę Kėdainių ligoninėje, jos skirdavo jam vaistus, kurių pavadinimo negali pasakyti. Iki sulaikymo dienos į gydymo įstaigą nesikreipė, nes tiesiog atsigulė į lovą miegoti. Negali pasakyti, ar įvykio dieną kreipėsi į kolegas. Iš bylos medžiagos matė, kad ten buvo, bet nenori prisimeluoti. Kitą rytą sužinojo, kad jį iš įvykio vietos išvežė jo sužadėtinė M. V. su savo automobiliu „VW Golf“ 4 laidos, žalios spalvos. Po įvykio 12 val. laikotarpyje su medikais nebendravo, jam nebuvo taikytos jokios medicininės procedūros. Policijos pareigūnu dirbo apie 1 metus ir 3 mėnesius, buvo patrulis. Iš pradžių eismo įvykių jam netekdavo forminti, nes dirbo kitur, o po to tekdavo. Dirbdamas policijos pareigūnu tokių įvykių, kuriuose būtų sunkiai nukentėję žmonės, nematė, kadangi į tokius įvykius važiuoja tyrėjai. Apsaugoti įvykio vietos irgi neteko, kadangi dažniausiai į įvykio vietą važiuoja tyrėjai. Jis važiuodavo tik į neįskaitinius įvykius, t. y. tokius, kuriuose nėra sužalotų žmonių arba yra manoma, kad nėra sužalotų žmonių. Kitą dieną po įvykio jis prisipažino, kad įvykdė šią nusikalstamą veiką. Jei būtų išteisintas, į policiją grįžti dirbti neplanuoja. Negali išvardinti pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Yra kolegų, kuriems po šio įvykio teko išeiti iš policijos. Nežino, kaip jiems baigėsi, nes vis dar vyksta teismai, nesidomėjo. K. B. nebedirba policijos pareigūne. Po įvykio praėjus 2-3 dienoms buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją I. S. į namus, bet jam pasakė, kad nukentėjusioji yra ligonėje, todėl nupirkęs gėlių, kartu su sužadėtine ir mama nuvažiavo į ligoninę, atsiprašė nukentėjusiosios, klausė ar reikia kažkokios pagalbos, bet ji sakė, kad nereikia ir, kad viskas bus išsiaiškinta teismo metu. Abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, abiem siūlė finansinę pagalbą, I. S. jos atsisakė. Su K. B. ieškiniu sutinka visiškai, o su I. S. ieškiniu nesutinka, mano, kad tiek turtinis, tiek neturtinis reikalavimas yra per didelis, neatitinka kūno sužalojimų. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, bet mano, kad reikalaujamas žalos dydis yra per didelis. Nenori viso civilinio ieškinio sumokėti, nes mano, jog reikalavimas susijęs su I. S. genetine liga. Sutinka mokėti moralinei žalai iki 3000 Eur. Sumokėjo draudimo bendrovei 2700 Eur už I. S. automobilį. Nurodė, kad kokią žalą teismas priteis, tokią atlygins. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Prieš eismo įvykį alkoholio nevartojo. Suvokia, kad yra kaltas, labai gailisi ir visų atsiprašo.

Apklaustas kaltinant padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, L. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog dėl įvykio kaltu prisipažįsta iš dalies, o dėl pasekmių palieka vertinti teismui. Nurodė, kad jaučia didelį stresą, lankosi pas psichologus, nori įvykį pamiršti, nes įvykis jam kelia blogus prisiminimus ir kenkia sveikatai, sutinka atsakyti tik į tam tikrus patikslinamuosius klausimus. Nemano, jog viršijo greitį 115 km/h, bet tiksliai nežino kiek, tačiau ekspertų nustatyto greičio neginčija. Pripažįsta, kad įvykį sukėlė važiuodamas gyvenvietėje. Prisipažįsta kaltu sukėlęs eismo įvykį. Įvykio metu vairavo būdamas blaivus. Alkoholio negėrė nei prie įvykį, nei po įvykio. Apklausti policijos pareigūnai dėl nuo jo sklidusio alkoholio kvapo meluoja, jiems gal pasirodė, kad jis neblaivus. Dėl I. S. padaryto sužalojimo sunkumo palieka vertinti teismui. K. B. 3300 Eur civilinį ieškinį atlygino visiškai, nes jis buvo mažesnis. I. S. atlygino tik 500 Eur, nes pats turėjo daug išlaidų, 2869,67 sumokėjo draudimo įmonei, nes suklydo, pinigus norėjo pervesti I. S.. Paskolos neėmė, pinigais padėjo giminės. Papildomai apklausiamas atsisakė paaiškinti, kodėl išvyko iš įvykio vietos, tvirtino, kad į tą klausimą atsakė teisiamojo posėdžio metu apklaustas pirmą kartą. Paaiškino, kad po įvykio išsiskleidė jo automobilio oro pagalvės. Kokie fiziniai sužalojimai dėl įvykio jam buvo padaryti atsakyti atsisakė. Ar jam kas nors leido išeiti iš įvykio vietos – atsakyti atsisakė. Neginčija paskutinės ekspertizės išvados dėl I. S. sužalojimų. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažeidžiant 219 p. – palieka spręsti teismui, tačiau nemano, jog tai buvo pasišalinimas. Patvirtino, kad jį iki policijos komisariato, kaip tai užfiksuota fotonuotraukose, buvo atvežusi M. V..

Nukentėjusioji K. B. nurodė, kad 2017-06-13 rytą važiavo į medicininę komisiją į Vilnių kartu su M. B., D. E. ir L. T.. Apie pietus grįžo į policijos komisariatą pastatyti automobilį, pasidėti daiktus. Tada dviese su L. T. išvažiavo prie karjero, ten sėdėjo, šnekėjosi, alkoholio tikrai nevartojo, ir po kurio laiko važiavo namo į (duomenys neskelbtini) per Dotnuvos miestelį. Abu gyvena viename miestelyje, be to yra kolegos. Važiuodami viršijo greitį, aplenkė porą mašinų. Toje vietoje leistinas greitis 50 km/h. Kelio danga buvo šlapia, švietė saulė, buvo paliję. Pajuto smūgį, automobiliai apsisuko, išsiskleidė oro pagalvės, jie kokias 3 minutes buvo automobilyje, ji nebegalėjo kvėpuoti. L. T. pasakė „atsiprašau“. Po to, L. T. išlipo, kažko paklausė, o ji jam pasakė, kad negali įkvėpti. Tada jis atidarė duris ir ji pati išlipo iš automobilio. Buvo apsvaigusi, nesuprato kas įvyko, jautėsi labai blogai, jai sukosi galva. L. T. stovėjo prie savo automobilio, vaikščiojo aplink jį, buvo pasimetęs. Ji matė toliau kitą apvirtusį automobilį, aplink visur jau buvo daug žmonių, ji girdėjo riksmą, bet negali atsakyti, koks ten riksmas girdėjosi ir kas rėkė. L. T. paklausė „ar tau viskas gerai“, ji atsakė, kad blogai, kad prastai jaučiasi, tuomet L. T. pasakė, kad ji gali eiti, jis susitvarkys ir ji išėjo link namų, į (duomenys neskelbtini) pusę, nes tikrai blogai jautėsi. Ji iš tokių L. T. žodžių suprato, kad jis neis iš įvykio vietos, iškvies pagalbą. Prie kito automobilio ji nebuvo priėjusi, nemanė, kad tokios būsenos būtų galėjusi kuo nors padėti, be to aplink buvo sveikų žmonių. Jai nueinant L. T. liko prie savo automobilio, eidama ji jo nesutiko, nežino į kurią pusę jis nuėjo, nepamena kokias drabužiais vilkėjo tiek ji pati, tiek kaltinamasis. Paėjusi maždaug 200 metrų paskambino tėčiui V. B. ir jis ją pasiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nuėjo apie 1 km, bet tik todėl, kad tikslaus atstumo nežino, nematavo. Tėtis dirba (duomenys neskelbtini) gaisrinėje, bet į įvykio vietą jis nebuvo atvykęs, atvyko kiti gaisrininkai. Grįžusi namo buvo namuose, jai davė raminamųjų ir ji miegojo visą kitą dieną. Apie autoįvykį nepranešė dėl savo būklės, dėl pasimetimo. Kitą dieną iš savo tėvų sužinojo, kad L. T. pasišalino iš įvykio vietos. Po pietų pas ją atvažiavo L. T., kuris pasakojo, kad buvo sukurta istorija, kad ten kažkas kitas vairavo, bet jis prisipažins ir viskas. Jų pokalbis truko 5 minutes, jis nespėjo pasiskųsti dėl savo sveikatos būklės, nieko jos neprašė, nenurodė, kas konkrečiai norėjo už jį prisiimti kaltę. Dar kitos dienos ryte ji nuvažiavo į imuniteto tarnybą ir papasakojo kaip viskas buvo. Kad įvyko eismo įvykis ir galėjo nukentėti žmonės ji suvokė tik kitą dieną po pietų. Policijos pareigūne ji tapo baigusi policijos mokyklą, ten apmokino, kaip reikia elgtis ekstremalioje situacijoje, kaip suteikti pagalbą, tačiau į mašinas nekišo, kad patys pajustų, kas tai yra eismo įvykis. Teoriškai žinojo kaip valdyti stresines situacijas. Su kaltinamuoju ji praktiškai visą dieną buvo kartu iki to įvykio. Kaltinamasis prie jos jokio alkoholio nevartojo ir ji su juo taip pat nevartojo. Važiuojant ji prašė L. T. važiuoti lėčiau, bet jis į pastabas nereagavo. Anksčiau jo vairavimo būdas buvo normalus, vairuodavo pagal taisykles. Į darbą ir iš darbo kartu nevažiuodavo, nes pamainos skirdavosi. Įvykio vietoje leistinas greitis buvo 50 km/h, pėsčiųjų perėjos toje vietoje nebuvo. Jai lūžo dešinės rankos riešas. Padaryta 370 Eur turtinė žala ir 3000 Eur moralinė. L. T. žadėjo turtinę žalą atlyginti. Neturtinės žalos nemažina, kadangi neteko darbo, beveik du mėnesius negalėjo nei dirbti, nei darbintis, sugadinta jos karjera. Neturtinę žalą taip pat sudaro psichologinė būsena, gėrė vaistus. Darbo neteko, nes nepasiliko įvykio vietoje ir išėjo, tačiau tokioje būsenoje tikrai niekuo nebūtų galėjusi padėti ir nežinojo, kad L. T. išeis. Ją atleido nedarbingumo laikotarpiu. Policijos pareigūne dirbo daugiau nei 2 metus. Teko forminti eismo įvykius, bet pačiuose įvykiuose dalyvauti – ne. Į medikus kreipėsi po 2 dienų dėl rankos. Dėl psichologinės būsenos nesikreipė, nes bijojo, kad nebūtų jokių įrašų. Darbo be jos dar neteko policininkai D. Š. ir R. S.. Bylinėjimasis dėl jos atleidimo iš policijos dar vyksta, greitai bus skelbiamas sprendimas. Tą dieną į Facebook paskyrą įdėta nuotrauka su alaus bokalu buvo tik sutapimas, ta nuotrauka tikrai ne iš tos dienos, iš senesnių laikų, padaryta gal prieš mėnesį. Toje nuotraukoje ji ir L. T., o tas bokalas tiesiog stovėjo ant stalo, niekas to alaus ten negėrė. Nuotrauka buvo įdėta įvykio dieną, gal po pietų. Nuotrauką įsidėjo šiaip, nes pasirodė graži, joje nieko baisaus nebuvo. Dabar tos nuotraukos nebėra, ji ją ištrynė, kad nekiltų jokių asociacijų. Nuotrauka buvo daryta tikriausiai jos telefonu, bet telefone neišliko, ji ją tiesiog ištrynė, nes nereikia tos nuotraukos, kad dėl jos ją tampytų, nuotrauka yra bereikšmė ir sena.

2019-02-08 teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai nurodė, kad kaltinamojo neblaivumas, kuomet jis su juo bendravo po įvykio, šimtą procentų galėjo viršyti leistiną 0,41 promilių normą. Matėsi, kad jis neblaivus, apie tai jis sakė kaltinamajam. Kaltinamasis minėjo, jog gėrė prieš įvykį, minėjo, kad kažką šventė. Kaltinamasis buvo stipriai susijaudinęs, jo mintys šokinėjo, bet buvo adekvatus, kalbėdamas nenusišnekėjo. Iš kaltinamojo elgesio, iš to, kad jis jo ieškojo, prašė parvežti namo, suprato, jog kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino. Jam nesusidarė įspūdis, kad kaltinamasis iš įvykio vietos išėjo netyčia, nesąmoningai - greičiau priešingai. Jam susidarė įspūdis, kad kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, nes pabijojo. Nuo pat pirmojo kaltinamojo skambučio jis jam sakė likti įvykio vietoje, iš įvykio vietos nebėgti. Tvirtina, kad iš nieko nepatyrė spaudimo liudytoji taip, kaip liudijo. Su kaltinamuoju iki įvykio santykiai buvo geri, du metus jie dirbo kaip porininkai, santykiai buvo geri, bendravo ir laisvalaikiu.

Liudytojas R. M. nurodė, kad įvykis galėjo būti 2017-06-13. Tą dieną konvojavo kalinamuosius. Konvojaus automobilis yra nestandartinis, todėl reikalinga autobuso vairuotojo kategorija, kurią jis turi, todėl jam dažnai tenka tą dirbti, nors dažniausiai dirba patrulio darbą. Tą dieną dirbo kartu su V. B.. Į darbo pabaigą, apie 19 val., jam važiuojant į asmeninį telefoną paskambino L. T., bet jis ragelio pakelti negalėjo, tai paprašė atsiliepti kolegos V. B.. Iš pirmo skambučio V. B. nelabai suprato kas ten vyksta, pasakė, kad L. T. kažkur pakliuvo, kažkas įvyko. Po poros minučių buvo kitas skambutis. Tada lyg tai pasakė, kad pakliuvo į avariją, maždaug tuo pačiu metu per raciją išgirdo ir kompiuteryje pamatė pranešimą, kad yra autoįvykis Dotnuvoje. V. B. pasakė, kad tikriausiai L. T. pakliuvo į avariją. Po kokių 4-5 minučių vėl sulaukė skambučio, bandė klausyti L. T., bet girdėjosi triukšmas, vėjas, sunku net pasakyti, ką sakė, kažką tokio, kad pakliuvo, o jis sakė L. T. likti vietoje, laukti atvažiuojant pareigūnų. L. T. jo nieko neprašė, bet atrodo prašė V. B. atvažiuoti, bet jie tokios teisės neturėjo, juos gali pasiųsti tik budėtojas. Po kiek laiko jis bandė prisiskambinti L. T., bet jis nekėlė ragelio, o po kiek laiko vėl pats paskambino, bet su juo jau kalbėjo V. B.. Nežino, kodėl skambino būtent jam, gal todėl kad jis vyriausias, buvo padalinio vadovas. Šiaip su V. B. jie buvo kolegos viename ekipaže. Darbą baigė 20 val., persirengė ir po 15-20 min. L. T. atvažiavo į komisariatą. V. B. nuėjo su juo pasikalbėti, o po kiek laiko priėjo ir jis, įsiterpė į pokalbį. Kiek suprato, L. T. padarė autoįvykį. Tada jis paklausė L. T., kodėl jis čia, o jis atsakė, kad jį tyrėja paleido iš įvykio vietos. Jis L. T. dar pasakė, kad geriau liktų čia, atvažiuos tyrėjai, išsiaiškins ir padarys viską iki galo. Buvo tokia sumaištis, niekas neaišku, kažkokia nežinomybė. Iš L. T. kalbos suprato, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, nors sakė, kad jį tyrėja paleido. Mano, kad L. T. buvo neblaivus, tai suprato iš pakitusios kalbos, judesių, koordinacijos. Kalba buvo nerišli, judesiai ir koordinacija kitokia. Tokie judesiai buvo ir dėl girtumo, ir dėl susijaudinimo. Jis stovėjo atokiau negu V. B., todėl nuo L. T. sklindančio alkoholio kvapo nejuto. Policijoje dirba 24 metus, į jo pareigas įeina darbas su neblaiviais asmenimis. Jis dirba vyr. patruliu. Tenka forminti ir girtus vairuotojus, ir viešoje vietoje esančius girtus asmenis. Patruliu dirba tik metus laiko, prieš tai buvo kabinetinis darbuotojas. Bet koks alkoholio vartojimas įtakoja vairavimą. L. T. apsvaigimo laipsnis galėjo būti lengvas, t. y. iki 1,5 promilės. L. T. neprašė nuslėpti, kad jis yra įvykio kaltininkas, o ką jis tiksliai galvojo, sunku pasakyti. Gal L. T. galvojo, kad jie gali kažkuo padėti toje situacijoje, bet jie niekuo jam negalėjo ir neprivalėjo padėti, gal patarimo, gal pagalbos norėjo. Kai L. T. atvyko, iš to pokalbio suprato, kad yra sužeistų asmenų, nes iki tol jo skambučiai nedavė jokios informacijos. Per radijo ryšį pranešus apie tą įvykį nebuvo aišku, ar yra sužeistų, ar nėra. Įvykio užregistravimo trukmė priklauso nuo to, kokio sudėtingumo įvykis – jei tai techninis – užtektų ir 30 min., įskaitinį galima ir 1 val. forminti, nes daug matavimų. Kadangi situacija buvo tokia neaiški, dar tą patį vakarą, iškart, kai išsiskyrė su L. T., jis pranešė savo tiesioginiam vadovui, reagavimo skyriaus viršininkui – K. G. apie tokią situaciją. Tą vakarą jie neturėjo jokios informacijos, kadangi su jais niekas nebendravo, nei budėtojas, nei kiti Kėdainių pareigūnai. Jis tik kitos dienos ryte sužinojo, kad kaltinamasis yra visai kitas žmogus. Žino, kad du ekipažai nuvažiavo forminti įvykio. Tokie dalykai yra reti, kada pareigūnai nusižengia, todėl nėra kažkokios nusistovėjusios praktikos, kaip reikia apie tai pranešti. Jis pranešė žodžiu ir viskas. Jo nuomone, L. T. pasišalino iš įvykio vietos dėl streso, baimės, atsakomybės, prie to paties ir dėl galimo girtumo.

2019-02-08 teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai nurodė, kad vizualiai matė, jog kaltinamasis yra neblaivus. Koks buvo jo neblaivumas – niekas nenustatė. Ar kaltinamasis buvo gėręs iki įvykio – negali pasakyti. Kadangi jo darbo stažas 25 metai, gali nustatyti, kada asmuo yra neblaivus. Su kaltinamuoju daugiau kalbėjo kolega V. B.. Kaltinamasis buvo adekvatus, mąstė adekvačiai. Kaltinamasis aiškino, kad jį iš įvykio vietos paleido tyrėja. Kai dar tik kalbėjosi telefonu, siūlė kaltinamajam likti įvykio vietoje, laukti tyrėjo. Nuo įvykio vietos iki policijos komisariato atvažiuoti yra apie 10 kilometrų. Kaltinamąjį buvo atvežusi kažkokia mergina, žaliu VW Golf automobiliu.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ne visas apklausas vykdė ji pati, dalį atliko Kėdainių komisariatas. Tyrėjos, kuri buvo įvykio vietoje, ji neapklausinėjo, nes ta tyrėja parodymų Imunitetui nedavė. Ji apklausinėjo V. B., R. M., kurie su L. T. bendravo komisariate. V. B. neminėjo, kad susitikimo su L. T. tikslas buvo padėti nuslėpti autoįvykį. Visų apklausų ji tiksliai neatsimena. Prisimena, kad kažkuriam iš pareigūnų skambino L. T., prašė susitikti. Pareigūnai, baigę pamainą ir grįžę į komisariatą, susitiko su juo, pasikalbėjo. Su kaltinamuoju daugiau bendravo V. B., o R. M. atėjo vėliau. V. B. ir R. M. sakė, kad L. T. pasirodė neblaivus. R. M. prieš tai buvo tiesioginis L. T. vadovas, jis nurodė, kad iš kalbos, kalbėjimo manieros jautėsi, kad L. T. yra neblaivus, nes įprastai blaivas taip nekalba. Kažkuris iš pareigūnų nurodė, kad jautė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą. Kaip turi elgtis policijos pareigūnai, sužinoję apie kito pareigūno veiką, aiškinasi vidaus tyrimas ir imunitetas, ji nesiaiškino kokį vadovą ir kokia forma po įvykio informavo pareigūnai, informavimo turinio nereikalavo, nes tokie dalykai, jos nuomone, su pačiu eismo įvykiu tiesiogiai nėra susiję ir šioje byloje neturi reikšmės. Jos atliekamą tyrimą kontroliavo prokuroras Mindaugas Šukys. Mano, kad kaltinamojo ir pareigūnų susitikimo tikslas buvo pasikalbėti, pasikonsultuoti dėl atsitikusio įvykio. Duomenų, kad L. T. kreipėsi į pareigūnus norėdamas nuslėpti įvykį, ji neturėjo. Kelių policijoje ji dirba beveik 14 metų. Neblaivumas nustatinėjamas alkotesteriu arba gydymo įstaigoje, atliekant medicininę apžiūrą ir imant kraują. Pareigūnai, kurie bendravo su L. T., neatliko nei vieno iš minėtų veiksmų. Vidaus tyrimas atlikinėjo tyrimą dėl L. T. ir K. B.. Jie buvo atleisti, nes buvo pažemintas pareigūno vardas. Paskui imunitetas atlikinėjo patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų įvykio vietoje, tyrė ar jie atliko, ar neatliko visus veiksmus, ką informavo, ko neinformavo. Atsimena, kad pareigūnai sakė, jog L. T. iš įvykio vietos paleido įvykio vietoje buvę pareigūnai. Tos aplinkybės nepasitikslino su pareigūnais, buvusiais įvykio vietoje, nes dėl šitų veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Imuniteto valdyboje ir ten ta pareigūnė, kuri galimai davė leidimą pasišalinti L. T., atsisakė duoti parodymus. Po apklausų tarnybinių pranešimų apie nustatytas aplinkybes ji nesurašė ir neperdavė vadovybei. Apie kitas bylas ji žino, bet jose nedalyvauja. Žino apie jas, nes net šioje byloje yra duomenų iš Imunitete atlikto ikiteisminio tyrimo, be to, rašė prašymus susipažinti su tuo ikiteisminiu tyrimu.

Liudytojas R. K. nurodė, kad yra ugniagesys gelbėtojas, dirba (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandoje. Įvykis galėjo būti 2017-06-13 apie 19 val. Tą dieną gavo iškvietimą į autoįvykį Tilto g., Dotnuvos miestelyje. Ten buvo du automobiliai – vienas apsivertęs ant stogo, lyg „Opel“ markės, o kitas „Audi A5“ buvo kiek tolėliau. Kaltinamojo jis nepažįsta, niekada nėra su juo susidūręs. Su eismo įvykyje dalyvavusiais asmenimis nesusipažino. Automobilyje, kuris buvo apvirtęs ant stogo, buvo prispausta saugos diržu mergina, kurią bandė šiek tiek atlaisvinti į patogesnę padėtį ir laukė medikų. Nežinojo, kas buvo kitą automobilį vairavęs asmuo, su juo nebendravo. Nesiaiškino, kas buvo vairuotojas, nes tai ne jo kompetencija ir jam nepriklauso tokie dalykai, jis dirbo savo darbą. Jo darbas buvo atlaisvinti nukentėjusiąją, suteikti jai pirmąją pagalbą ir pagal autoįvykio aplinkybes dirbti toliau. Ten buvę asmenys jam apie eismo įvykio aplinkybes nepasakojo. Autoįvykis įvyko prie pat jo namų, esančių Tilto g. 12A, vartų. Prieš ar po atjungiant automobilio „Audi A5“ akumuliatorių jis pamatė savo kieme vaikščiojantį nepažįstamą vaikiną, apsirengusį tamsiu džemperiu ir užsidėjusį kapišoną. Priėjęs paklausė, ką čia veikia, bet nesuprato, ką tas asmuo atsakė, nes kalbėjo nerišliai ir bandė eiti toliau į kiemą. Jis tą asmenį prilaikė už šono ir dar kartą paklausė, ką jis čia veikia, tuomet tas asmuo atsakė, kad čia gyvena. Norėjo tą asmenį sulaikyti ir dar paklausinėti, bet jį (R. K.) iškvietė atgal prie įvykio vietos. To asmens elgesys buvo kaip pasimetusio žmogaus. Jokių sužalojimų ar sumušimų nesimatė, pagalbos neprašė, nerišlia kalba tik kažką sumurmėjo. Nematė, kad būtų bendravęs telefonu. Namie tuo metu buvo dukra ir mama, bet nežino, ar jos matė tą vaikiną, tikriausiai ne. Su šeima apie tą įvykį kalbėjo, aptarinėjo ar vagis, ar nukentėjęs, ar kas ten buvo, nes tuo metu, kiek teko bendrauti, jis klausė ar viskas gerai. Iš namų nieko nepavogė. To vaikino elgesys buvo šiek tiek keistokas, bet negali pasakyti, ar jis buvo išgėręs, ar vartojęs narkotinių medžiagų, nes tuo momentu ne apie tai galvojo. Kapišonas vaikino veido labai neslėpė, bet dabar tiksliai jo apibūdinti negalėtų. Vaikinas buvo gal iki 30 metų, aukštesnis už jį patį (liudytojo ūgis 178 cm). Įvykio vietoje, prie kiemo, buvo gal 100 žmonių, jis nežinojo ar tas vaikinas kieme yra vagis, ar jis nukentėjusysis, tad normalu, kad paklausė ar jam viskas gerai. Juk atvažiavo ne į savo kiemą ieškoti svetimo žmogaus, o į autoįvykį. Paliko tą žmogų savo kieme, nes jį iškvietė į įvykį, jam buvo svarbiau autoįvykis, nei klausinėti kažkokio žmogaus, ar jis ruošiasi jį apvogti. Be to, jis neįtarė, kad tas vaikinas yra vagis, tik pagalvojo. Nuo įvykio vietos iki vietos, kurioje rado nepažįstamą žmogų, buvo maždaug 30 metrų. Kai klausė to žmogaus, ar jam viskas gerai, buvo vienas nuo kito per metrą, alkoholio kvapo nepajuto. Kiemas nėra aptvertas, bet pačiame kieme žmonių nebuvo. Tik vėliau iš žmonių, spaudos, interneto sužinojo, kad eismo įvykį sukėlė pareigūnas. Į jį niekas nesikreipė su prašymais, kokius parodymus turėtų duoti. Pažiūrėjęs į kaltinamąjį gali įžvelgti panašumą su tuo asmeniu, kuris buvo kieme įvykio metu, bet 100 procentų negali patvirtinti, nors panašumas yra.

Liudytojas K. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis galėjo būti 2017-06-13. Tuo metu jis pradėjo dirbti reagavimo skyriaus viršininku, buvo pirmos darbo dienos tose pareigose. Įvykio dienos vakare buvo atvažiavęs į darbą, tvarkė dokumentaciją. Apie 20.30 val. pas jį užėjo R. M. ir paklausė, ar jis žino apie įvykį, kuriame dalyvavo L. T. automobilis. Taip ir sužinojo apie tą įvykį. Kad L. T. buvo atvykęs į komisariatą įvykio dieną jis sužinojo praėjus nemažai laiko, tyrimas jau buvo įsibėgėjęs. Jam tas pats R. M. po savaitės pasakė, kad jis matė L. T. prie komisariato ir, kad jie kalbėjosi. Iš R. M. jis suprato, kad L. T. galėjo būti išgėręs. V. B. apie tą įvykį su juo nebendravo. Tarnybiniai pranešimai jam parašyti nebuvo, tyrimą iš karto – kitą dieną po įvykio, pasiėmė Kaunas. Sužinojęs apie tą įvykį, po 10 minučių nuėjo iki budėtojų dalies, kuri tuo metu buvo kitame pastate. Ten buvo operatyvinės grupės tyrėja R. S., patrulis D. Š., kuris tą dieną dirbo su R. S., patruliai J. M. ir U.. Jie papasakojo, kad Dotnuvoje įvyko eismo įvykis, kad L. T. automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kaltininko įvykio vietoje nerado, jis buvo pasišalinęs. Ėmėsi veiksmų jį surasti, važiavo į namus, skambinosi, bet nesėkmingai. L. T. norėjo surasti kaip automobilio savininką. Iš pareigūnų pasakojimų jis suprato, kad L. T. įvykio vietoje nebuvo ir kas vairavo automobilį kol kas neaišku. Jo nuomone, pareigūnai iš karto turėjo pasakyti, kad pats L. T. buvo atvykęs į komisariatą. Negali pasakyti, kokie tyrimai dabar yra atliekami dėl pareigūnų veikimo ar neveikimo, dėl jo paties veiksmų pretenzijų niekas neturėjo, ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Nors ir buvo pirmos darbo dienos, buvo pasimetimas, nes nebuvo susidūręs su tuo, bet operatyvinei grupei ir pačiai tyrėjai nurodė, kad imtųsi priemonių surasti L. T. ir apie tai perduotų kitai pamainai, kad nakties metu patikrintų. Pareigūnai, kurie turėjo ieškoti L. T., šiuo metu nebedirba. Tai buvo R. S. ir D. Š.. Kas kitą pamainą perėmė nėra tikras, bet mano, kad ir jie turėjo ieškoti L. T.. Jis su D. Š. ir R. S. bendravo, kai jie sugrįžo iš įvykio vietos. Tai galėjo būti apie 21 val., jis tuo metu buvo darbe, nors tą vakarą ten buvo visiškai atsitiktinai, nes paprasčiausiai buvo atvykęs tvarkyti dokumentacijos kitai dienai. Į eismo įvykius važiuoja operatyvinė grupė ir tas pats tyrėjas, nes Kėdainiuose nėra specializuotų tyrėjų. Operatyvinės grupės pamainos keitimasis vyko 21 val. R. M. tą dieną dirbo, o eteryje būna tokie pranešimai, tad jis suprato, jog R. M. apie tą įvykį sužinojo iš eterio. Pareigūnai jam nesakė, kad jų buvo prašoma nuslėpti eismo įvykį. Su V. B. kalbėjosi vėliau, jis jam sakė tą patį, ką ir R. M., kad akivaizdžių girtumo požymių nebuvo, bet, kad L. T. galėjo būti išgėręs tai tikrai, kitaip sakant – lengvo girtumo. V. B. sakė, kad akivaizdžiai nesimatė, jog L. T. buvo neblaivus, bet kažkiek buvo neblaivus ir galėjo būti išgėręs. Pareigūnai sakė, kad L. T. klausė, ką jam daryti. Kažkuris liepė likti vietoje ir laukti tyrėjos, kad būtų viskas užfiksuota. Ekipažų pasikeitimai vyksta kas valandą: 19 val., 20 val., ir 21 val., kad nebūtų taip, jog neliktų pajėgų visiškai. Būtent operatyvinės grupės keitimasis vyksta 21 val. Jeigu policijos pareigūnai žino, kad iš įvykio vietos pasišalino kaltininkas, jie turi imtis paieškos veiksmų, jeigu pareigūnai mato, kad jis yra, jie turėtų jį suimti. Jeigu kyla įtarimų, jie turėtų patikrinti jo neblaivumą. R. S. ir D. Š. yra atleisti iš tarnybos dėl šio įvykio. L. T. kitą dieną atvyko į tarnybą numatytu laiku pagal grafiką, tuo metu jis teigė, kad nevairavo to automobilio, vairavo kitas asmuo. Iš karto buvo imtasi priemonių, tikrino jo neblaivumą, vežė į ligoninę kraujo paėmimui. L. T. atėjęs į tarnybą iš pradžių jaudinosi, buvo pasimetęs. Niekuo nesiskundė, bendravo adekvačiai, tik matėsi, kad susijaudinęs, nesakė, kad jam reikalinga kokia nors medicininė pagalba, nesiskundė, kad jam sutriko atmintis. Kai L. T. prisipažino apie įvykį, vengė ta tema bendrauti. Buvo su juo susitikęs, kai jis jau buvo nušalintas nuo pareigų. Iš Kauno pareigūnų žino, kad įvykis buvo 2017-06-13, o L. T. prisipažino 2017-06-14. Jis spėjo, kad L. T. girtumas buvo iki 1 promilės, bet jis to nenustatinėjo, tad tai tik jo spėjimas. Asmeniškai L. T. nepažinojo, jie tik prasilenkdavo. Viršininku buvo tik pradėjęs dirbti. „Pseudo“ vairuotojas atsirado kitą rytą po įvykio. Jis klausė L. T., kas vairavo automobilį, ir jis įvardijo tą asmenį, bet tą pačią dieną ir prisipažino. Su L. T. bendravo tarp 8-9 val. ryto ir tuo metu jis teigė, kad vairavo kitas asmuo. Vėliau tyrimą perėmė Kaunas ir L. T. vyko ten.

Liudytojas V. K. posėdžio metu nurodė, kad 2017-06-13 buvo pas S. T., L. T. tėvą, padėjo jam lyginti žemę. S. T. pasakė, kad jo sūnus padarė avariją ir paprašė prisiimti kaltę, žadėjo atlyginti. Kadangi su juo buvo draugai, kaltę prisiėmė. Kitą dieną nuvyko į Kėdainių policiją ir prisipažino, kad važiavo, kad pasišalino iš įvykio vietos. L. T. nematė, su juo nekalbėjo. Buvo apklaustas kaip liudytojas, jį apklausinėjo iš Kauno atvykusi tyrėja Š.. Paskui S. T. pasakė, kad kaltės jau nereikia prisiimti. Savo poelgį vertina blogai. Pagarsinus liudytojo V. K. parodymus (1 t., b. l. 134) liudytojas nurodė, kad buvo girtas, nenorėjo pakenkti S. T., todėl sakė, kad apie įvykį jam pranešė L. T., nors iš tiesų pranešė jo tėvas. Paskui Š. pasakė tiesą. Kai tyrėja jį apklausinėjo, jis buvo girtas. Atvykus prisipažinti jį nuvežė į ligoninę kraujo paėmimui, jam buvo nustatytas 1,8 promilės neblaivumas. Nepamena, kur jį apklausė. Jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, dirba pavienius darbus. Su L. T. jis beveik nesikalba. Neatsimena, kaip kitą dieną nuvyko duoti parodymų į Kėdainių komisariatą, nes yra turėjęs daug galvos traumų. Turėjo avarijų, praeitais metais buvo sužeistas peiliu. Duodamas parodymus tyrėjai iš Kauno sakė tiesą. Advokato padėjėją sau susirado pats, dažnai gyvena už Garliavos Juragiuose pas pusbrolį ir apie advokato padėjėją jam pasakė pusbrolis.

Specialistas Gregoire Abi Chaker posėdžio metu nurodė, kad susipažinęs su Kėdainių šeimos klinikos I. S. ambulatorine asmens sveikatos istorija, iš jos mato, kad 2005 m. jai buvo pašalintas apendiksas, 2015 m. pašalinta tulžies pūslė, 2010 m. turėjo traumą, dėl kurios prarado dešinės plaštakos antro piršto dalį ir turėjo traumą 2013 m. Taip pat asmens sveikatos istorijoje yra epikrizė, kurioje matyti Kėdainių ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. V3559, epikrizė, kurioje matyti, kad 2017-06-13 I. S. kreipėsi į Kauno klinikas dėl traumos po eismo įvykio. Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie I. S. buvusias kojų traumas iki eismo įvykio. Jam, kaip teismo medicinos gydytojui, nežinomos tokios pasekmės arba įtakos, kad pašalinus tulžies pūslę, kūno sužalojimai sunkiau gytų. 2017-07-04 parašytą teismo medicinos specialisto išvadą tvirtina. Iš specialisto išvados matyti, kad buvo pateikti medicininiai dokumentai, o apžiūroje pats asmuo nedalyvavo. Išvadą jis pateikė susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais. Į klausimą, ar po tokių sužalojimų asmeniui būtinos operacijos, geriau atsakytų traumatologas ir/arba chirurgas specialistas. Ar nechirurginiu būdu galima pašalinti žuvusį audinį, geriau atsakytų chirurgas arba traumatologas. Žuvusio audinio galima ir nešalinti. Žuvusio audinio nepašalinimas gali turėti poveikį organizmui ir gali neturėti. Bet kurioje kūno vietoje yra oda, poodis, riebalinis sluoksnis, o po riebaliniu audiniu yra raumuo, tarp riebalinio audinio ir raumens yra plėvelė. Šiuo atveju įvyko atsisluoksniavimas, atsidalino riebalinis audinys ir kiti audiniai nuo raumenų, kai atsidalino plyšo kraujagyslės, įsiliejo kraujas į tas vietas ir atsirado kišenės. Kai kurios vietos nebegavo pakankamai kraujo, nebegavo deguonies, dėl to mirė, įvyko nekrozė. Šiuo atveju buvo kontaktas su koja. Oda, paodė ir riebalinis audinys atsisluoksniavo nuo plėvelės. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie paties raumens sužalojimą jis nerado, specialisto išvadoje nėra duomenų apie raumens pažeidimus. Kai sumušimo vietose, kur įvyksta atsisluoksniavimas nuo raumens, renkasi kraujas, kai sukeliamos komplikacijos, gali būti pasekmės, tada tas kraujas yra šalinamas, o tos pasekmės yra spaudžiant raumenis ir tai trukdo kojos funkcijai, dėl to vėliau kraujas gali pūti. Iš pradžių tokį kraują bandoma šalinti su švirkštu, o kai vėliau atlieka ultragarsinį tyrimą ir mato, kad ne visas pašalintas ir vis dar trukdo, tada jis šalinamas chirurginiu būdu, t. y. atliekamas pjūvis. Tokiose vietose gali rinktis kraujas ir skysčiai. Mano, kad chirurgas, kuris šalina kraują, iš karto šalina ir skysčius. Sprendimą, ar šalinti tokį susikaupusį kraują ir skysčius, priima gydantis gydytojas. Po chirurginės intervencijos gali susidaryti hipertrofiniai randai. Hipertrofiniai randai, tai tokie randai, kurie matomi po žaizdos. Susitraukia audiniai, ta vieta bando gyti, atsiranda naujos ląstelės ir vyksta gijimas. Randai atsiranda, kai ląstelės bando susijungti viena su kita, pataisyti tą vietą, vyksta audinių susitraukimas, o tai veda ir prie odos susitraukimo, todėl gali atsirasti odos deformacija. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 9 skyrių, 51 punktą: liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse); 51.1 papunktį: užima mažiau kaip 1 proc. ploto prarandama 5 proc. bendro darbingumo; 51.2 papunktį: užima 1-2 proc. ploto prarandama 10 proc. bendro darbingumo; 51.3 papunktį: užima 3-4 proc. ploto prarandama 15 proc. bendro darbingumo; 51.4 papunktį: užima 5-10 proc. ploto prarandama 25 proc. bendro darbingumo; 51.5 papunktį: užima daugiau kaip 10 proc. ploto prarandama 35 proc. bendro darbingumo. Pastaba - delnas atitinka 1 proc. kūno paviršiaus ploto. Sunkus sveikatos sutrikdymo mastas 6.11 punktas: sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo; 51.5 papunktis: užima daugiau kaip 10 proc. ploto, tada prarandama 35 proc. bendro darbingumo. Visuose kituose papunkčiuose nurodyta, kad parandama nuo 5-25 proc. darbingumo Tam, kad nustatyti, koks plotas yra pažeistas, reikia apžiūrėti asmenį. Teismo medicinos gydytojas, chirurgas arba plastikos chirurgas gali apžiūrėti ir nustatyti, kokį plotą užima galūnių odos randai. Kaip specialisto taktika būtų tokia: apžiūrėti, padaryti nuotraukas, nustatyti, kiek delno užima šitie plotai, kurie yra suranduoti ir tada kreiptis į plastikos ir rekonstrukcijos chirurgą, kad taip pat apžiūrėtų ir nustatytų, ką jis mato, kiek pagal jį yra randų ir kokį plotą užima. 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punktas: nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Anksčiau tai nustatydavo ekspertai, dabar tai nustato teismas. 6.12 punkto komentaras: teismo medicinos gydytojas nustato, kad po sunkaus sužalojimo susidarę randai, deformacijos, mimikos sutrikimai arba galūnių judesių apribojimai savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali ir tada sužalojimą įvertinę kaip nepataisomą, kūno subjaurojimą faktą nustato teisėsaugos institucija. Gavęs klausimą iš teismo, ar pataisomai, ar nepataisomai yra subjaurotas kūnas, pats asmeniškai kreiptųsi į plastikos rekonstrukcijos chirurgą, kad būtų galima gauti iš jo pažymą, kurioje matytųsi, ką jis mato, ką jis nustato, ar tie randai yra pataisomi ar nepataisomi, kas gali likti po taisymo, kokiais būdais bus taisoma ir kiek užims po taisymo ir rekonstrukcijos to ploto. Pats randas yra gijimo procesas, pasekmė. Kaip specialistui jam žinoma, kad randai laikui bėgant nemažėja.

Komisinės teismo medicinos ekspertizės išvadoje dėl nukentėjusiosios I. S. sužalojimų (7 t., b. l. 2-10) nurodyta, kad po autoįvykio 2017-06-13 I. S. konsultuota VšĮ LSMUL Kauno klinikose. Ištyrus diagnozuota: galvos, dubens, dešinės šlaunies, kairės pėdos sumušimas, kairio antakio žaizda; trumpalaikis sąmonės netekimas; hipokalemija. Antakio žaizda buvo susiūta. 2017-06-14 stacionarizuota esant šlaunų kraujosruvoms ir patinimui. Operuota. Operacijos metu nustatytas šlaunų minkštųjų audinių traiškytinis sužalojimas, šlaunų sumušimas ir hematomos. To pasėkoje buvo dar kelis kartus operuota, tikslu pašalinti susikaupusį audinių skystį, hematomas bei šalinti išryškėjančius negyvybingus audinius (apimančius odą su poodžiu). Liekamieji reiškiniai: pašalinus traumos metu pakenktus (sutraiškytus ir vėliau negyvybingais tapusius) audinius bei atlikus hematomų ir audinių skysčio sankaupų drenažą, liko šlaunų poodžio defektai bei randai. Antakio žaizda sugijusi be matomų žymių. Randai esantys ant nukentėjusiosios abiejų kojų šlaunų viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus šiuo metu yra hipertrofiniai (išsiplėtę, vietomis iškilūs), blyškūs. Randai neišnyks. Šlaunų poodinio audinio netolygumą (įdubimus, deformacijas) galima pašalinti atliekant kosmetines operacijas ir procedūras. Visiškai pašalinti randų neįmanoma, tačiau įmanoma kosmetinių operacijų ir procedūrų pagalba juos koreguoti, siekiant geresnio estetinio vaizdo/rezultato (sumažinti, susiaurinti, padaryti kiek įmanoma mažiau pastebimus). I. S. konstatuoti sužalojimai nurodytoms traumos aplinkybėms neprieštarauja. Autotraumos automobilio viduje atvejais teismo medicinos praktikoje trauminių poveikių skaičius nenustatinėjamas. Nukentėjusiosios randai kojose yra tiesioginė pasekmė trauminių poveikių. Duomenų apie kitokias galimas I. S. traumos aplinkybes komisijai nepateikta. I. S. konstatuoti sužalojimai nurodytoms traumos aplinkybėms neprieštarauja. Į klausimą ar randai ant I. S. kūno trukdo organizmui/organams normaliai funkcionuoti, pvz. vaikščioti, sėdėti, gulėti, įtakoja veido miniką ir pan. – ekspertai atsakė – ne, tai yra netrukdo. Susidarę randai ant I. S. kūno yra elastingi ir neriboja atramos ir judamojo aparato funkcijos. Į klausimą, ar nukentėjusiosios ligos, fiziologinės kūno savybės galėjo turėti įtaką žaidų gijimui ir randų formavimuisi – ekspertai atsakė, kad turėjo: Kadangi pacientė yra hipersteninio kūno sudėjimo, tai traumos metu veikė didesnės išcentrinės jėgos. Pacientės poodinis riebalinis sluoksnis yra didesnis/storesnis, dėl to formavosi masyvios hematomos, susidarė daugiau nekrotinių masių, kurias reikėjo šalinti operacijos metu. Papildomai po specialisto išvados Nr. GI830/2017(02) surašymo pateikti medicininiai duomenys iš esmės nenustato naujų I. S. kūno sužalojimų ir nekeičia nukentėjusiajai nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Tai yra 2017-06-13 eismo įvykio metu I. S. padaryti sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12. punktas reglamentuoja, kad nepataisomas kūno subjaurojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 ir 13.3 punktuose nurodoma, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti rekonstrukcinės-plastinės operacijos. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro (patvirtinto Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 233) 6.12 punkte nurodoma, jog teismo medicinos gydytojai nustato, kad po sužalojimo susidarę odos randai, deformacijos, mimikos sutrikimai arba galūnių judesių apribojimai savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali ir tada sužalojimą įvertina kaip nepataisomą. Kūno subjaurojimo faktą nustato teisėsaugos institucija. Taigi, šiuo atveju, jei teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertų išvadą dėl šlaunų randų pašalinimo galimybės, nuspręs, kad šie randai yra nepataisomas kūno subjaurojimas, sveikatos sutrikdymo mastas bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą. Kol tai nėra padaryta, autoįvykio metu I. S. patirti mechaniniai kūno sužalojimai (traumos) ir jų pasekmės vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo L. T. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2017-06-13 apie 18.55 val., L. T., Kėdainių r., Dotnuvos mstl., Tilto g., vairuodamas savo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio/vengdamas neblaivumo patikrinimo, tai yra pažeisdamas KET 14 punkto, kuriame nurodyta, jog draudžiama vairuoti esant neblaiviam, reikalavimą, važiuodamas neatsižvelgdamas į kelio ir važiavimo sąlygas, nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems asmenims ir jų turto saugumui, kelio atkarpoje, kur leistinas važiavimo greitis iki 50 km/h - važiuodamas apie 115 km/h, tai yra viršydamas leistiną greitį ir tuo pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimą, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta „Opel Corsa“ vairuotojos I. S. ir „Audi A5“ keleivės K. B. sveikata, po ko, pažeisdamas KET 219 punkte nurodytas vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui, vengdamas neblaivumo patikrinimo pasišalino iš eismo įvykio vietos.

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apsvaigusio nuo alkoholio bei vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai buvo sužalotas, o BK 281 straipsnio 4 dalyje – sunkiai sužalotas žmogus. Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą.

Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad L. T. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 219 punktų reikalavimus.

Kaltinamasis L. T. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad įvykio vietoje - gyvenvietėje važiavo viršydamas leistiną greitį, pripažino, jog nesugebėjęs sustabdyti savo vairuojamo automobilio iki lėčiau prieš jį važiavusio automobilio atsitrenkė į jo galą. Neigė vairavęs būdamas neblaivus ir tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nes iš įvykio vietos išėjo dėl įvykio metu patirto streso, išėjo nesuprasdamas ką daro. Iš esmės nesutiko, kad nukentėjusiajai I. S. eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, tačiau tai paliko vertinti teismui, sutiko, kad K. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra anksčiau išsamiai aprašytų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, kurie tarpusavyje susijęs yra logiškai ir nuosekliai susiję.

Nėra ginčo, kad kaltas dėl eismo įvykio kilimo yra kaltinamasis. Tą pripažino ir pats kaltinamasis, neginčijo gyvenvietėje viršijęs leistiną greitį ir nesugebėjęs sustabdyti savo vairuojamo automobilio iki jo eismo juostoje važiavusio kito automobilio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotos dvi nukentėjusiosios, tai yra kito automobilio vairuotoja ir kartu su kaltinamuoju važiavusi keleivė.

Dėl kaltinamajam inkriminuotų KET pažeidimų.

Dėl KET 9 p. („Bendros eismo dalyvių pareigos“) pažeidimo. Kaltinamajam inkriminuoto KET 9 p. reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria, nes paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas turi būti iš kaltinimo šalintinas kaip perteklinis.

Dėl KET 127 p. pažeidimo. Kaltinamasis pripažino, jog gyvenvietėje viršijo leistiną greitį, kaltinime nurodyto greičio, kuriuo važiavo iki įvykio - 115 km/h, neginčijo.

Tai, kad kaltinamasis ne tik viršijo leistiną greitį, bet iki sukeliant įvykį važiavo kaltinime nurodytu 115 km/h greičiu, nustatyta objektyvių įrodymu - Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1684 (17). Specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad kaltinamasis važiavo viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį ir artėdamas prie priekyje žymiai lėčiau važiavusio automobilio, nelėtino greičio, kad išvengti susidūrimo. Tai, kad kaltinamasis iki eismo įvykio važiavo viršydamas leistiną greitį, patvirtino ir nukentėjusioji K. B.. Be to, kad kaltinamasis važiavo ne tik viršydamas leistiną/saugų greitį, nes kelio danga po lietaus buvo šlapia, bet ir vairavo iš esmės pavojingai, provokuojančiai, kas galėtų būti vertinama net kaip chuliganiškas vairavimas, tvirtino liudytojai R. J., V. V..

Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis, neatsakingai važiuodamas viršydamas leistiną greitį, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, į eismo intensyvumą, nesugebėjo sustabdyti savo vairuotos transporto priemonės iki iš anksto numatomos kliūties, nes tam netrukdė nei oro, nei kelio sąlygos, nesugebėjo nei sulėtinti greičio, nei sustabdyti savo transporto priemonės, nei priekyje važiavusio automobilio apvažiuoti, dėl ko pažeidė KET 127 p. reikalavimus, atsitrenkė į priekyje važiavusios I. S. vairuojamos transporto priemonės galą, todėl yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Nors kaltinime ir nėra inkriminuota, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis, viršydamas leistiną greitį gyvenvietėje, pažeidė ir KET 129 p. reikalavimą, kuriame nurodyta, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Dėl KET 219 p. ir 14 p. pažeidimų. Nežiūrint to, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kurią apspręstu jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (pvz. BK 144 str. - palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei), tačiau KET 219 punkto, kuriame nurodytos su eismo įvykiu susijusios asmens pareigos įvykus eismo įvykiui, pažeidimas yra svarbus sprendžiant dėl kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. KET 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems. BK 281 str. 9 d. (redakcija galiojanti nuo 2017-01-01) nurodyta, kad laikoma, jog BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Būtina pripažinti, kad būdamas policininku, todėl ypač gerai žinodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sulaukti tyrėjų, pūsti į alkotesterį, žinodamas, jog, kai eismo įvykio metu yra sužalojami žmonės, vairuotojo kraujas turi būti tiriamas ir pristatant jį į ligoninę – kaltinamasis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 219 p. reikalavimus. Jo aiškinimas kad po įvykio jis nesiorientavo – vertintinas kritiškai, nes kaltinamasis ir dokumentus/automobilio raktą iš savo automobilio sugebėjo pasiimti, kaip tai nurodė liudytoja R. J., ir kolegoms paskambinti bei nuvažiuoti su jais susitikti, tartis, ką jam daryti, kaip tai nurodė liudytojai V. B. ir R. M., patvirtina ir telefonų skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kad kaltinamasis kolegoms skambino iškarto po įvykio. Be to ir pati kartu važiavusi nukentėjusioji K. B. patvirtino, jog kaltinamasis dar automobilyje jos atsiprašinėjo, sakė, kad jis viską sutvarkys, sakė jog ji gali iš eismo įvykio vietos eiti, tai yra elgėsi adekvačiai. Todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad po įvykio kaltinamasis nebuvo tokios būklės, kuri būtų jam neleidusi susivokti ir atlikti tokius veiksmus, kurių iš jo reikalavo jam, kaip policininkui ir eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui, gerai žinomi norminiai aktai. Kaltinamojo elgesys rodo, kad jis buvo sąmoningas, sugebantis suvokti situaciją, tinkamai ją įvertinti sau naudingu aspektu bei priimti sau naudingus sprendimus. Jokios aplinkybės kaltinamajam netrukdė iš karto po įvykio nuvykti į ligoninę ir duoti kraują. Tai, kad kaltinamasis suvokė ką daro, įrodo ir aplinkybė, jog kaltinamasis įvykio metu nepatyrė mąstymui trukdančių sužalojimų. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad eismo įvykyje kaltinamajam buvo padaryta tik kraujosruva krūtinės srityje. Kaltinamasis buvo ieškomas, tačiau rastas savo namuose nebuvo, kitą dieną atvyko ir į darbovietę, bendravo su kolegomis, į medicinos įstaigą dėl sužalojimų nesikreipė. Be to, tokį kaltinamojo aiškinimą, kad jis nesiorientavo, teismas vertina kritiškai ir dėl to, kad po įvykio net buvo surastas žmogus, kuris buvo prisiėmęs už kaltinamąjį kaltę dėl eismo įvykio, o juk akivaizdu, kad be kaltinamojo - šiam asmeniui nebūtų žinomos nei paties įvykio aplinkybės, nei kokius parodymus tas asmuo įvykį tiriantiems pareigūnams turėtų duoti. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Būtent toks nustatytas kaltinamojo tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiant ir į liudytojų V. B. ir R. M. parodymus, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, kad jis buvo neblaivus, kad jo neblaivumas vizualiai viršijo leistiną 0,41 promilės normą, nepriklausomai nuo to, kad objektyviai kaltinamojo neblaivumas nustatytas ir nebuvo – teismo vertinamas kaip sąmoningas blaivumo patikrinimo vengimas, kas, remiantis nuo 2017-01-01 įsigaliojusia BK 281 straipsnio redakcija - BK 281 str. 9 d. – laikoma, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas viršija leistiną normą, tai yra pažeisdamas jam inkriminuoto KET 14 p. reikalavimus. Teismo įsitikinimu, būtent kaltinamojo neblaivumas, lėmęs jo reakcijos sulėtėjimą ir gebėjimą vairuojant adekvačiai vertinti situaciją, buvo viena iš sąlygų ir priežasčių, kartu su anksčiau minėtomis ir aptartomis, eismo įvykiui kilti ir buvo priežastiniame ryšyje šioje byloje nagrinėjamoms pasekmėms atsirasti.

Visi paskesni veiksmai, kuriais buvo nustatinėjamas kaltinamojo blaivumas - buvo pavėluoti. Kaltinamojo blaivumą rodančiais rašytiniais duomenimis remtis nėra pagrindo, nes jo blaivumas tinkamai nebuvo nustatytas tik dėl tyčinių paties kaltinamojo veiksmų, kuriais jis aktyviai siekė nuslėpti savo būklę po sukelto eismo įvykio, taip siekdamas išvengti jo girtumo patikrinimo, tai yra tyčia pasišalino iš jo sukelto eismo įvykio vietos, kas užkirto kelią nustatyti jo blaivumą iškarto po įvykio, slapstėsi, nes po įvykio ieškomas policijos pareigūnų rastas nebuvo, o kitas asmuo, kaip teismas jau paminėjo, tuo laiku net siekė prisiimti kaltę už kaltinamąjį duodamas melagingus parodymus.

Asmens padariusio teisės pažeidimą, jo girtumo ir apsvaigimo nuo alkoholio tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (Taisyklės), „Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“(Metodika). Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumas turi būti nustatomas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo transporto avarijos.

Minėtų reikalavimų šioje byloje nebuvo galima įvykdyti, kadangi kaltinamasis po autoįvykio iš įvykio vietos pasišalino, slapstėsi nebūdamas namuose, todėl pripažįstama, kad tai jis padarė tyčia vengdamas savalaikio medicininio patikrinimo, o įvykį tyrę pareigūnai, jau įvykio vietoje turėję duomenų, kad eismo įvykį sukėlė kaltinamasis, nesiėmė visų neatidėliotinų ir būtinų priemonių, kad kaltinamasis nepasišalintų iš eismo įvykio vietos, kad būtų patikrintas jo blaivumas. Būdamas policijos pareigūnu kaltinamasis žinojo anksčiau minėtais teisės aktais nustatytą girtumo nustatymo tvarką ir pasekmes už jų nesilaikymą, turėjo galimybę pats laiku nuvykti į gydymo įstaigą ir atlikti reikiamus tyrimus ir juos vėliau pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai arba teismui, kaip numatyta Taisyklių 27 p., tačiau į gydymo įstaigą nuvyko ir kraujas iš jo buvo paimtas tik 2017-06-14 10.15 val., t. y. praėjus 10 valandų po eismo įvykio.

Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, slapstydamasis ir nebūdamas namuose, kitam asmeniui prisiėmus kaltę ir klaidinant ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, tokiais savo veiksmais/neveikimu siekė sumažinti alkoholio koncentraciją kraujuje ar kitose biologinėse terpėse, siekė išvengti gresiančių neigiamų pasekmių ne tik baudžiamojoje byloje, bet tarnyboje, ką pripažino administraciniai teismas nagrinėdami jo skundą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos (duomenys iš LITEKO).

Dėl nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų sunkumo.

Nekilo ginčo, kad nukentėjusiajai K. B. eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tą įrodo ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuoti dešinio stipinkaulio tipinėje vietoje bei dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniame rieše.

Tačiau nukentėjusioji I. S. teismui tvirtino kad jos kūnas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nepataisomai subjaurotas, todėl jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiai pozicijai pritarė ir valstybinis kaltintojas, pakeisdamas kaltinimą į sunkesnį, dalyje dėl nukentėjusiosios I. S. sveikatos sunkaus sutrikdymo.

Pagal teismų praktiką veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kai be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas gali būti pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Pagal Taisyklių 6.12 punktą nepataisomas kūno subjaurojimas nustatomas, kai tokią išvadą padaro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas ir 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas.

Komisinės teismo medicinos ekspertizės išvadoje dėl nukentėjusiosios I. S. sužalojimų nurodyta, kad po autoįvykio I. S. buvo konsultuota VšĮ LSMUL Kauno klinikose. Ištyrus diagnozuota: galvos, dubens, dešinės šlaunies, kairės pėdos sumušimas, kairio antakio žaizda; trumpalaikis sąmonės netekimas; hipokalemija. Antakio žaizda buvo susiūta. 2017-06-14 stacionarizuota esant šlaunų kraujosruvoms ir patinimui. Operuota. Operacijos metu nustatytas šlaunų minkštųjų audinių traiškytinis sužalojimas, šlaunų sumušimas ir hematomos. To pasėkoje buvo dar kelis kartus operuota, tikslu pašalinti susikaupusį audinių skystį, hematomas bei šalinti išryškėjančius negyvybingus audinius (apimančius odą su poodžiu). Liekamieji reiškiniai: pašalinus traumos metu pakenktus (sutraiškytus ir vėliau negyvybingais tapusius) audinius bei atlikus hematomų ir audinių skysčio sankaupų drenažą, liko šlaunų poodžio defektai bei randai. Antakio žaizda sugijusi be matomų žymių. Šiuo metu randai esantys ant nukentėjusiosios abiejų kojų šlaunų viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus yra hipertrofiniai (išsiplėtę, vietomis iškilūs), blyškūs. Randai neišnyks. Šlaunų poodinio audinio netolygumą (įdubimą, deformacijas) galima pašalinti atliekant kosmetines operacijas ir procedūras. Visiškai pašalinti randų neįmanoma, tačiau įmanoma kosmetinių operacijų ir procedūrų pagalba juos koreguoti, siekiant geresnio estetinio vaizdo/rezultato (sumažinti, susiaurinti, padaryti kiek įmanoma mažiau pastebimus). Nukentėjusiosios randai kojose yra tiesioginė pasekmė trauminių poveikių. Randai ant I. S. kūno netrukdo organizmui/organams normaliai funkcionuoti, pvz. vaikščioti, sėdėti, gulėti, neįtakoja veido mimikos ir pan. Susidarę randai ant I. S. kūno yra elastingi ir neriboja atramos ir judamojo aparato funkcijos. Kadangi pacientė yra hipersteninio kūno sudėjimo, tai traumos metu veikė didesnės išcentrinės jėgos. Pacientės poodinis riebalinis sluoksnis yra didesnis/storesnis, dėl to formavosi masyvios hematomos, susidarė daugiau nekrotinių masių, kurias reikėjo šalinti operacijos metu. Papildomai po pirmos specialisto išvados surašymo pateikti medicininiai duomenys iš esmės nenustato naujų I. S. kūno sužalojimų ir nekeičia nukentėjusiajai nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Tai yra 2017-06-13 eismo įvykio metu I. S. padaryti sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12. punktas reglamentuoja, kad nepataisomas kūno subjaurojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 ir 13.3 punktuose nurodoma, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti rekonstrukcinės-plastinės operacijos. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro (patvirtinto Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 233) 6.12 punkte nurodoma, jog teismo medicinos gydytojai nustato, kad po sužalojimo susidarę odos randai, deformacijos, mimikos sutrikimai arba galūnių judesių apribojimai savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali ir tada sužalojimą įvertina kaip nepataisomą. Kūno subjaurojimo faktą nustato teisėsaugos institucija. Jei teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertų išvadą dėl šlaunų randų pašalinimo galimybės, nuspręs, kad šie randai yra nepataisomas kūno subjaurojimas, sveikatos sutrikdymo mastas bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą. Kol tai nėra padaryta, autoįvykio metu I. S. patirti mechaniniai kūno sužalojimai (traumos) ir jų pasekmės vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Komisinės ekspertizės išvadoje išvardinti ant kojų šlaunų viršutinio trečdalio rasti randai ir įdubimai. Ant dešinės šlaunies: 8 cm ilgio x 0,2/0,5 cm pločio randas, 4 cm ilgio x iki 0,5 cm pločio randas, 10 cm smulkūs pavieniai randeliai - 0,5/1,5 cm ilgio x iki 0,5 cm pločio, arčiau nugarinio šlaunies paviršiaus 2 cm ilgio x 0,5 cm pločio randas, 8 x 10 cm ploto įdubimas (poodžio defektas). Ant kairės šlaunies: 5 cm ilgio x iki 0,5 cm pločio randas, 1 cm diametro randelis, 8x 3,5 cm ploto įdubimas (poodžio defektas).

Kaltinamojo gynėjas R. Putinas 2019-02-08 teisiamojo posėdžio metu pateikė žodinį prašymą atleisti L. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį, be užstato, laiduotojos motinos A. T. atsakomybei ir pateikė laiduotoją charakterizuojančią medžiagą (7 t., b. l. 50-54, 71). A. T. nurodė, kad ji nori tapti sūnaus laiduotoja, su sūnumi santykiai geri, atviri, nors sūnus dirba Anglijoje ir gyvena su seserimis, tačiau jie bendrauja per „Skype“, kokioje darbovietėje sūnus dirba tiksliai nežino, ji pati dirba (duomenys neskelbtini) senelių namų vedėja, jos teigiamą charakteristiką parašė klebonas, sūnus atlygins nukentėjusiajai teismo nustatytą žalą, nes dirba.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-78-693/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, net ir nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2015, 2K-86-895/2015).

Nukentėjusioji K. B. ir jos atstovas rašytiniais pareiškimais (7 t., b. l. 79-81) teismui nurodė, kad visą žalą K. B. kaltinamasis atlygino.

Nukentėjusioji I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 16), kuriuo prašė priteisti solidariai iš civilinių atsakovų L. T. ir ADB „Gjensidige“ 8450,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. civilinį ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai, nežiūrint to, kad draudimo bendrovė dalį žalos atlygino.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusios civilinį ieškinį prašė atmesti (5 t., b. l. 40-51), kadangi ADB „Gjensidige“ atlygino pagrįstus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nukentėjusiajai kompensavo 340,80 Eur išlaidų už medicinines konsultacijas ir tyrimus (30 Eur UAB „Grožio chirurgija“ konsultacija, 22,90 Eur LSMUL Kauno klinikų chirurgo konsultacija, 50 Eur gyd. G. P. konsultacija, 105 Eur kraujo laboratoriniai tyrimai, 22,90 Eur LSMUL Kauno klinikų konsultacija, 110 Eur UAB „Grožio pasaulis“ paslaugos), 24,32 Eur išlaidas vaistams, 113,93 Eur išlaidas kompresinėms pėdkelnėms, 3000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 1411,20 Eur negautas pajamas. Reikalavimą dėl 3200 Eur išlaidų reikalingų estetinei operacijai prašė atmesti, kadangi šios išlaidos nėra realiai patirtos. Nurodė, kad draudimo bendrovė kompensuos išlaidas estetinei operacijai, kai ji bus atlikta ir nukentėjusioji kreipsis į draudiką dėl žalos atlyginimo ir pateiks operacijos faktą bei jos išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Bendrovė taip pat yra apskaičiavusi ir išmokėjusi 2869,67 Eur dydžio draudimo išmoką V. S. už automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį eismo įvykio metu vairavo nukentėjusioji), 936,06 Eur dydžio išmoką I. S. už sugadintą turtą, 655,24 Eur išmoką I. S. už sugadintą kompiuterį, 196,10 Eur išmoką už eismo įvykio metu dingusį telefoną. Vertinant reikalavimą dėl prašomų priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, pabrėžė, kad palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas baudžiamojoje byloje yra negalimas.

Kaltinamasis L. T. nurodė, kad nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys per didelis, tačiau paaiškino, kad atlygins tiek, kiek teismas priteis, nurodė, kad atlygino I. S. 500 Eur. Daugiau neatlygino, nes atlygino visą žalą nukentėjusiajai K. B., o pervesdamas pinigus draudimui suklydo, nes norėjo juos pervesti I. S., be to, mokėjo už savo gynybą.

Turtinė žala.

Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė gali būti, o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti, draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Paminėto įstatymo, eismo įvykio metu galiojusi 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numatė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jei kaltinamasis bus pripažintas kaltu, iš draudimo bendrovės negali būti priteista didesnė suma, negu numatyta įstatyme.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, pateikdamas įrodymus, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali nustatyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji I. S. ieškinyje nurodo, kad jos prašomą priteisti 8450,65 Eur turtinės žalos dydį sudaro: 30 Eur UAB „Grožio chirurgija“ konsultacija, 22,90 Eur LSMUL Kauno klinikų chirurgo konsultacija, 50 Eur gyd. G. P. konsultacija, 105 Eur kraujo laboratoriniai tyrimai, 22,90 Eur LSMUL Kauno klinikų konsultacija, 110 Eur UAB „Grožio pasaulis“ paslaugos, 24,32 Eur išlaidos vaistams, 113,93 Eur kompresinėms pėdkelnėms, 3200 Eur išlaidos reikalingai estetinei operacijai (gyd. G. P. rekomendacijos koreguoti defektus su riebalų išsiurbimu ir persodinimu), 992,32 Eur išlaidos kurui (važinėjimui pas gydytojus, į teisines konsultacijas), taip pat 3779,28 Eur dydžio negautų pajamų suma. Byloje taip pat pareiškė papildomą prašymą dar priteisti 105,68 Eur dydžio proceso išlaidas, patirtas mokant už kurą kelionėms iš savo gyvenamosios vietos pas gydytojus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis buvo į eismo įvykį pakliuvusio padidinto pavojaus šaltinio, t. y. automobilio savininkas – valdytojas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai iš jos ieškiniu prašomos priteisti sumos atlygino 340,80 Eur išlaidas už medicinines konsultacijas ir tyrimus, 24,32 Eur išlaidas vaistams, 113,93 Eur išlaidas kompresinėms pėdkelnėms, 300,00 Eur išlaidas kurui, 1411,20 Eur negautas pajamas, viso 2190,25 Eur turtinę žalą. Be to, kas buvo prašoma ieškinyje, draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 936,06 Eur už sugadintą turtą, 655,24 Eur už sugadintą kompiuterį, 196,10 Eur už eismo įvykio metu dingusį telefoną, viso 1787,40 Eur, kas į ieškinyje nukentėjusiosios prašomą priteisti sumą įtraukta nebuvo.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog draudimo bendrovė dalį ieškinyje prašomų priteisti išlaidų atlygino, nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti visą ieškinyje prašomą priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas, nes nukentėjusioji negali reikalauti dvigubos žalos atlyginimo už tą patį. Teismas plačiau pasisako ir vertina tik dėl tų ieškinyje prašomų priteisti išlaidų, kurių civilinis atsakovas ADB neatlygino.

Nukentėjusioji teismo prašė priteisti 3779,28 Eur dydžio negautas pajamas. Pažymėtina, kad negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju, nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) (toliau – Taisyklės) 6 punkto nuostatas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Pagal Taisyklių 8 punktą, nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas. Taisyklių 10 punktas numato, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.

Nukentėjusioji teismo taip pat prašė priteisti 3200,00 Eur išlaidas, reikalingai estetinei operacijai atlikti. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. kreipėsi į estetinės chirurgijos kliniką, kur jai buvo rekomenduota, norint pašalinti randus nuo kojų, atlikti riebalų išsiurbimą ir persodinimą. Gydytojas pateikė pažymą, kurioje teigiama, jog atlikus minėtas procedūras nėra žinoma ar vėliau neprireiks papildomų operacijų tam, kad būtų gautas estetiškai tenkinantis rezultatas. Iš byloje esančios gydytojo G. P. pažymos (4 t., b. l. 38) matyti, kad numatoma operacijos kaina būtų 3200,00 Eur.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nukentėjusioji I. S. ieškiniu prašė iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės solidariai priteisti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia jaustais dideliais skausmais, šoku, baime dėl savo sveikatos ar net gyvybės. Dėl patirtų kojų sužalojimų ji buvo 5 kartus operuota su narkoze, jos kojos buvo drenuojamos, labai skaudėjo, gėrė nuskausminamuosius vaistus, ilgai gulėjo ligoninėje, negalėjo net elementariai apsitarnauti, tad juto ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus. Dėl sužalojimų gydymosi buvo apribota jos judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, turėjo atsisakyti jai įprasto gyvenimo būdo. Be kitų pagalbos negalėdama pati atlikti net elementariausių veiksmų, tai yra nusiprausti, nueiti į tualetą, apsirengti ir pan., juto didelį diskomfortą, stresą. Į reabilitaciją ją taip pat vežiojo artimieji. Dėl patirtų sužalojimų ir žinios, kad kojos liks randuotos visam laikui, išgyveno neigiamas emocijas, baimę dėl grėsmės sveikatai ar net gyvybei. Ji skausmą jaučia iki šiol, jai tenka gerti vaistus nuo skausmo. Be to, po įvykio negalėjo nuvykti į bakalaurinio darbo gynimą, tad buvo priversta gynimą derintis atskirai ir iš naujo jam ruoštis. Dėl likusių randų ir audinių deformacijos labai išgyvena, pradėjo kompleksuoti, nuolat galvoja, kad jos kūnas sudarkytas visam laikui. Be to, kaltinamasis eismo įvykio vietoje nesuteikė jai pagalbos, o palikęs be sąmonės, bejėgiškos būklės, užstigusią automobilyje, dėl ko ji jautė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, po ko, siekdamas išvengti atsakomybės, įkalbėjo kitą asmenį prisiimti kaltę. Be to, ne už visus praradimus draudimo bendrovė jai atlygino, nes buvo sugadinti jos rūbai, sudaužytas kompiuteris, kuriame buvo svarbūs duomens ir ji turėjo pirkti naujus daiktus.

Civiliniai atsakovai, tame tarpe kaltinamasis, nurodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala per didelė, tačiau neginčijo, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta buvo.

Nukentėjusiajai dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Ir nors patys sužalojimai nebuvo sunkūs, tai yra žaizda kairio antakio srityje, šlaunų kraujosruvos, minkštųjų audinių pažeidimas, tačiau nukentėjusioji dėl sužalojimų vien ligoninėje gydėsi pakankamai ilgai (nuo 2017-06-13 iki 2017-07-21) 37 d. Dėl abiejų šlaunų daugybinių audinių traiškytinių sužalojimų nukentėjusiajai išsivystė audinių nekrozė, šlaunų hematomos. Tai yra patirti sužalojimai komplikavosi, dėl ko žaizdos buvo drenuojamos, traukiami skysčiai, o nepavykus komplikacijų pašalinti, ji ne vieną kartą buvo operuota taikant nejautrą (narkozę), į kojas įvesti drenai su pastoviu atsiurbimu, nukentėjusioji ilgokai karščiavo, vartojo antibiotikus. Nuo 2017-06-13 iki 2017-08-21 buvo nedarbinga, po gydymosi ligoninėje važinėjo į reabilitaciją, važinėjo ir pas gydytojus į Kauną.

Po gydymosi nukentėjusiajai ant kojų liko randai, dėl kurių ji labai išgyvena, kaip tvirtina –kompleksuoja nusirengti, mano, kad jai būtų sunku susirasti draugą, jei būtų palikta savo dabartinio draugo. Be to, nukentėjusioji nurodė, kuo teismas neturi pagrindo netikėti, jog po įvykio ji ir šiuo metu jaučia skausmą, nors ir vairuoja, tačiau vairuoti bijo. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad didelę moralinę nuoskaudą jaučia ir dėl to, kad kaltinamasis - policijos pareigūnas, elgėsi nesąžiningai, neprisipažino, siekė išvengti atsakomybės, o pačioje pradžioje į ligoninę atvažiavęs atsiprašyti, ieškojo tik užuojautos sau.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai, darytina išvada, jog nukentėjusioji dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė pakankamai dideles fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė ne vieną medicininę intervenciją, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, ja turėjo rūpintis kiti asmenys, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus dėl sužaloto kūno bei patiria nepatogumus po sužalojimo likusiais jai nemaloniais fiziniais pokyčiais ir šiuo metu. Kaip nurodo nukentėjusioji, fiziniai pokyčiai ant jos kūno, tai yra likę randai, jai, kaip moteriai, yra reikšmingi praradimai, ji ir šiuo metu jaučia fizinį skausmą. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta pakankamai didelė neturtinė žala, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusioji šiuo metu neįgalumo neturi, dirba, kaip pati nurodė, jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydis jai nėra dideli pinigai, atsižvelgiant į tai, kiek ji pati uždirba, atsižvelgiant į gerą jos turtinę padėtį.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti turtiniai praradimai gali būti atlyginami tiek ir toje apimtyje, kiek yra įrodomi, nors akivaizdu, kad realybėje praradimai būna kur kas didesni, nes atlyginant turtinę žalą neįvertinama, jog daiktai nukentėjusiajam asmeniui buvo įprasti, mėgstami, juose buvo vertinga informacija, su daiktais buvo susiję kokie nors emociniai nukentėjusiojo prisiminimai ir pan., todėl nukentėjusysis, ne dėl savo kaltės praradęs savo daiktus, jaučia papildomą diskomfortą ir stresą.

Be to, teismas, kaip jau ne kartą pasisakė, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo policijos pareigūnas, tai yra tas asmuo, kuriam keliami didesni moralės reikalavimai, iš kurio nukentėjusioji turėjo ir teisę, ir pagrindą tikėtis teisingo ir sąžiningo elgesio, ko nesulaukus, tokia susidariusi padėtis įtakojo didesnį nukentėjusiosios emocinį nusivylimą, pergyvenimą, dvasinį sukrėtimą, nei, kad akivaizdžiai netinkamai būtų pasielgęs kitas asmuo. Be to, tokia padėtis tęsiasi ir toliau, nes kaltinamasis savo kaltės sąžiningai, iki teismui pasišalinant nuosprendžio priėmimui, taip ir nepripažino.