- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-118-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00665-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9702-405/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo T. J.. Nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu bei paties atsakovo nurodytu adresu, ieškovė prašė juos įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Legal Balance“ prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu netenkino bei nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo T. J. gyvenamąją vietą arba rašytiniais įrodymais pagrįsti prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.
3. Nepavykus įteikti procesinius dokumentus atsakovui ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, teismas nustatė, jog atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, o iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro gyventojų registro departamento, nustatė, kad atsakovas išvykęs į Vokietiją. Teismo vertinimu, Vokietija yra viena iš Europos Sąjungos šalių, kurioje deklaruojamos asmenų gyvenamosios vietos, todėl teismas neatmetė ieškovės galimybės nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą pasinaudojant Vokietijos atitinkamų institucijų paslaugomis. Esant galimybei nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir ieškovei neišnaudojus tokios galimybės bei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė išnaudojo galimybes sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas ieškovės prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė teismui buvo pateikusi įrodymus, jog atsakovas apie teisminius procesus jo atžvilgiu yra informuotas. Ieškovė pažymėjo, jog su atsakovu susisiekusi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pasiteiravo paties atsakovo, kokiu adresu jam būtų galimą įteikti procesinius dokumentus ir atsakovas nurodė adresą (duomenys neskelbtini).
4.2. Ieškovės teigimu, atsakovas tuo pačiu metu gali gyventi ir kitoje nei deklaravo valstybėje, tiek toje pačioje Lietuvos Respublikoje. Atsakovo deklaruotas išvykimas į užsienio valstybę Vokietiją, neatitinka realios jo gyvenamosios vietos, nes atsakovas nurodo, jog procesiniai dokumentai jam būtų įteikti ieškovei žinomu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismo pasiūlymas ieškovei kreiptis į Vokietijos atitinkamas institucijas, atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, yra visiškas netikslingas bei perteklinis, nes pats atsakovas nurodo, jog gyvena Lietuvoje, be kita ko yra pasiekiamas elektoriniu paštu.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2260-160/2014, 2015 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1972-565/2015, 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-59-467/2020, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-425-640/2020, kadangi šioje civilinėje byloje nurodytos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė ne tik buvo nurodžiusi atsakovo duomenis, tačiau ir pridėjo paties atsakovo atsakymą dėl procesinių dokumentų įteikimo adreso.
4.4. Teismas, nutartimi nustatydamas trūkumus ieškovei, grubiai pažeidžia ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kaip galima matyti iš nutartyje dėstomų motyvų, jeigu ieškovė, kuri jau ir taip pateikė pakankamai atsakovo asmens duomenų, nepateiks teismui papildomo atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, arba nesikreips į atsakingas Vokietijos institucijas, tai tokiu atveju teismas paliks ieškovės ieškinį nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Teismas siuntė procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu, o jiems grįžus neįteiktiems bei teismui nustačius, kad atsakovas Lietuvoje nedirba ir deklaravo išvykimą gyventi į Vokietiją, 2020 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba rašytiniais įrodymais pagrįsti prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovė 2020 m. spalio 30 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo ir atsakovo elektroninio laiško kopiją, kurioje atsakovas nurodo, kad jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas atsakovui procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jie atsakovui šiuo adresu neįteikti. Taip pat teismas procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nepatvirtino apie tai, kad procesinius dokumentus gavo. Atsižvelgiant į tai, teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškinio trūkumus – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba rašytiniais įrodymais pagrįsti prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas papildomai ieškovei aiškino apie galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą pasinaudojant Vokietijos atitinkamų institucijų paslaugomis. Apeliantė su tokiu teismo įpareigojimu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
9. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).
10. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovei. Taigi, ieškovė turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą nepavykstą gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus.
11. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovė užklausė atsakovo adreso, kuriuo būtų galimą įteikti teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Atsakovas atsakyme į ieškovės užklausą nurodė adresą (duomenys neskelbtini), tačiau teismui šiuo adresu įteikti procesinių dokumentų nepavyko. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, t. y. papildomai kreipėsi į patį atsakovą ir gavo atsakymą dėl procesinių dokumentų įteikimo adreso. Kadangi pats atsakovas nurodė ieškovei procesinių dokumentų įteikimo adresą Lietuvos Respublikoje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas tuo pačiu metu gali gyventi ir kitoje nei deklaravo valstybėje, tiek toje pačioje Lietuvos Respublikoje, t. y. atsakovo deklaruotas išvykimas į užsienio valstybę Vokietiją, neatitinka realios jo gyvenamosios vietos.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įprastai esant nustatytai aplinkybei apie deklaruotą išvykimą į užsienį, procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami į atitinkamą užsienio šalį, tačiau šiuo konkrečiu atveju, pačiam atsakovui nurodžius procesinių dokumentų įteikimo vietą Lietuvos Respublikoje, (be to apie teisminį procesą atsakovas yra informuotas ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)), o vėliau nors ir neįteikus jų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas papildomai kreiptis į Vokietijos atitinkamas institucijas, atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, yra perteklinis ir šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti pateisinamas, skirtingai nuo kitokios situacijos vertinimo kai atsakovas nėra nurodęs konkretaus adreso Lietuvoje, kuriuo turi būti įteikti procesiniai dokumentai. Kadangi teismui tiek ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, tiek paties atsakovo nurodytu adresu siunčiami procesiniai dokumentai grįžo neįteikti ir įvertinus tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms ir ieškovei neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nėra ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, nežinant atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, turėjo procesinius įteikti dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), o ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.