Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-425-640/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2S-425-640/2020
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01078-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-425-640/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01078-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį I. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme priimtas ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinys I. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo, nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu, juos įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė UAB „Ignitis“ terminą iki 2020 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - patikslinti atsakovės I. M. gyvenamąją vietą arba rašytiniais įrodymais pagrįsti prašymą atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

3. Nustatė, kad ieškinyje nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), tačiau teismo procesiniai dokumentai atsakovei šiuo adresu neįteikti. Pagal Sodros duomenis, atsakovė Lietuvos Respublikoje nedirba, iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro gyventojų registro departamento, nustatyta, kad atsakovė išvykusi į Jungtinę Karalystę. Pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė yra viena iš Europos Sąjungos šalių, kurioje deklaruojamos asmenų gyvenamosios vietos, todėl neatmetama ieškovės galimybė nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą pasinaudojant Jungtinės Karalystės atitinkamų institucijų paslaugomis (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2260-160/2014, 2015 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-565/2015, 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-59-467/2020). Esant galimybei nustatyti atsakovės faktinę gyvenamąją vietą ir ieškovei neišnaudojus tokios galimybės bei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė išnaudojo galimybes sužinoti atsakovės gyvenamąją vietą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje nėra galimybės paskirti kuratorių, ieškovės prašymas įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu netenkintas ir ieškovė įpareigota pašalinti trūkumus, t.y. patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Apeliantė UAB „Ignitis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei viešo paskelbimo būdų pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

5. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Ieškinyje nurodytas ieškovei žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir procesinių dokumentų įteikimo būdą, o būtent –prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti registruota siunta, o tokiu būdu jų neįteikus – įteikti viešo paskelbimo būdu. Tuo pačiu ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė nepageidauja byloje skirti kuratoriaus, atsižvelgiant į tai, kad kuratoriaus paskyrimas ženkliai padidintų bylinėjimosi išlaidas ir todėl šioje byloje kuratoriaus paskyrimas nėra tikslingas. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog procesinių dokumentų įteikimas per antstolį ar juos įteikiant pačiam nebūtų efektyvūs.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai riboja ieškovės, kaip kreditorės teisę į teisminę gynybą, užkirsdamas kelią bylos nagrinėjimui. Ieškovė, vadovaudamasi LR CPK 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinyje nurodė paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą ir jokios kitos informacijos ar duomenų apie atsakovės gyvenamąją ar darbo vietas neturi, priešingu atveju, šią informaciją būtų pateikusi teismui.

5.3. Teismo motyvas, kad ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos šalyje, pasinaudodama tos šalies institucijų paslaugomis, yra nepagrįstas. Ieškovė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl savarankiškai rinkti duomenų apie asmens gyvenamąją vietą kitoje šalyje negali. Be to, kadangi atsakovė, gyvena Jungtinėje Karalystėje, prašymai šios šalies tarnyboms ir jų pagrindimas turi būti teikiami šios šalies valstybine kalba, todėl dokumentų vertimas į anglų kalbą ženkliai padidintų bylinėjimosi išlaidas, kurios galimai net viršys pačio reikalavimo sumą. Todėl tai yra neefektyvu ir neekonomiška, prieštarauja CPK 7 straipsnio nuostatoms, kai net neaišku, ar tokiais asmens duomenimis, kaip gyvenamosios vietos adresas, kitos šalies tarnybos disponuoja, ir ar galės juos suteikti ieškovei.

5.4. Atsakovė iki 2018 m. spalio 31 d. savo pareigas vykdė ir mokėjo už elektros energiją, todėl preziumuojama, jog jai yra žinoma, kad ji turi pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas, o tinkamai neatsiskaičius, tampa skolininke. Atsakovei deklaravus išvykimą į užsienio valstybę, tačiau nenurodžius tikslaus gyvenamosios vietos adreso, atsakovės informavimas apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu yra laikytinas tinkamu ir nepažeidžiančiu procesinių dokumentų įteikimo taisyklių. Be to, objektyvių ir finansiškai proporcingų galimybių ieškovei nustatyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą kitoje valstybėje nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Ignitis“ ieškinį I. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinyje nurodytų adresu siekė atsakovei išsiųsti procesinius dokumentus, tačiau nepavykus ir nustačius, jog ji yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę nustatė terminą patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą. Apeliantė su tokiu teismo įpareigojimu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, bei perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu.

9. Pažymėtina, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan.

10. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai gali būti: įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), advokatui (CPK 119 straipsnis), teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir kt.

11. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.

12. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ieškinyje jau nurodyta žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, t.y. kito jos gyvenamosios vietos adreso nežino, o procesinių dokumentų įteikimas per kurjerį ar antstolį būtų ne efektyvus ir netikslingas, todėl procesiniai dokumentai turėtų būti įteikiami viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės gyvenamoji ar darbo vieta nėra nežinoma, nes iš Registrų centro gyventojų registro departamento duomenų nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Apeliantė šiuo atveju teigia, kad neturi galimybės sužinoti tikslios atsakovės gyvenamosios vietos, tačiau nepateikia byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėjo bent minimalias pastangas išsiaiškinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą ir jai būtų nepavykę (CPK 178 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekia nustatyti atsakovė gyvenamosios vietos adresą, tam kad galėtų tinkamai ją informuoti apie vykstantį teisminį procesą ir sudarytų galimybę šaliai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).

14. Apeliantė prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis procesinių dokumentų įteikimo būdas, todėl neišnaudojus visų įteikimo galimybių negali būti taikomas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas bandė įteikti procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau nepavykus jų įteikti ėmėsi papildomų priemonių adresatės gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti, t.y. užsiklausė Gyventojų registrą, įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai (įpareigojant patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą) buvo neteisėti ir nepagrįsti.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir paliktina nepakeista, taip pat nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti UAB „Ignitis“ terminą iki 2020 m. kovo 5 d. pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartyje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė