Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-651/2017

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00195-2014-7

2017 m. spalio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2013 m. gruodžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia suklastojo tikrą dokumentą: UAB „A“ akcininkų sąrašą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „A“ akcininkų pasikeitimą, t. y. nurodė, kad UAB „A“ akcininkas UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turėtas akcijas - 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 2013 m. gruodžio 23 d. L. D. perleido 65 vnt. akcijų, V. Š. perleido 25 vnt. akcijų, A. B. perleido 10 vnt. akcijų, ir šį sąrašą patvirtino savo parašu. 2013 m. gruodžio 27 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas VĮ Registrų centrui Klaipėdos filialui, (duomenys neskelbtini). K. J. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad: „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įstaigos ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4)ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus<...>, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. liepos 31 d., Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: išrašė 2013 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 60, 9305,49 EUR (32130 Lt) išlaidoms pagrįsti, nurodant, kad tai apmokėjimas UAB „F“ už prekes pagal sąskaitą faktūrą FE12001, ir žinodamas, kad tokia ūkinė operacija neįvyko, išimti iš kasos 9305,49 EUR (32130 Lt) nebuvo išmokėti UAB „F“, kasos išlaidų orderį pateikė UAB „A“ apskaitą tvarkiusiai UAB „O“ buhalterei S. O., kuri, nesuvokusi jo nusikalstamos veikos pobūdžio, Kasos išlaidų orderį Nr. 60 įtraukė į apskaitą ir UAB „A“ kasos knygoje užregistravo 9305,49 EUR (32130 Lt) nepagrįstų išlaidų. Dėl šių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. liepos 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu išteisino K. J. dėl jam inkriminuojamų veikų. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nurodė, kad nėra įrodyta K. J. tyčia. Teismas tokią išvadą padarė konstatuodamas, kad K. J. pasirašė UAB „A“ akcininkų sąrašą tik pasitikėdamas A. T. paaiškinimu. Be to, padarė išvadą, kad dokumento (akcininkų sąrašo) tekstą sukūrė ne pats kaltinamasis, o kitas asmuo, tikėtina, kad A. T.. Kadangi K. J. akcininkų sąrašą tik pasirašė, sprendė, kad K. J. neturėjo ketinimo sąmoningai klastoti dokumento - akcininkų sąrašo, todėl jo veiksmuose nebuvo valinio tyčios momento – noro veikti pavojingai baudžiamųjų įstatymų požiūriu.Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, ištyręs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad kaltinime nurodyta ūkinė operacija įvyko, o UAB „A“ apskaitos tvarkymo pažeidimas - į apskaitą įtrauktas 2013-11-20 kasos išlaidų orderis, užpildytas nesilaikant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ punkto reikalavimų, nesukėlė pavojingų pasekmių, t. y. netrukdė nustatyti UAB „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, todėl K. J. veikoje nėra visų būtinų apgaulingos apskaitos sudėties požymių (pavojingų padarinių). Be to, nustatęs, kad padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai pavojingų padarinių – trukdymo nustatyti UAB „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nesukėlė, teismas konstatavo, kad K. J. veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Stonienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. J. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir nubausti: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 50 MGL (2259,60 Eur) baudą.Nesutinka su teismu, jog K. J. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje požymių. Teigia, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o tokią išvadą grindė vien kaltinamojo parodymais. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo prokurorė nesutinka, kad nėra įrodyta K. J. tyčia. Teigia, kad tokios padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Teismas nepagrįstai patikėjo kaltinamojo pateikta versija, kad jis nedalyvavo įmonės veikloje, kad pasirašė dokumentą tik pasitikėdamas A. T., ir neįvertino liudytojų parodymų, kurie paneigia kaltinamojo pateiktą versiją. Liudytojas A. P. parodė, kad K. J. yra matęs kelis kartus, jis pasirašė ant sutarties, kai automobilį nuomojosi iš UAB „A“. Jis nurodė, kad dėl automobilio nuomos tarėsi su Aleksandru, suprato, kad jis vadybininkas. Be to, A. P. pateikė 2012-04-16 transporto priemonės rezervavimo sutartį, UAB „A“ sąskaitą Nr. 2012/04-1, kasos pajamų orderio kvitą 2012-06-07 serija AUT Nr. 0000021, automobilio pirkimo-pardavimo sutartį 2012-06-02 Nr. AM-2012/06/02, kurias pasirašė K. J.. K. J. patvirtino, kad šiuos dokumentus jis pasirašė. Liudytoja S. K. parodė, kad su K. J. buvo susitikusi banke dėl automobilio dokumentų sutvarkymo, nes ji nuomojosi iš UAB „A“ automobilį, o antrą kartą susitiko su juo, kai reikėjo automobilį perregistruoti. Liudytoja T. L. (T.) patvirtino, kad K. J. matė pas buhalterę S. O. teikiant dokumentus. Liudytojas V. M. taip pat parodė, kad K. J. matė pas buhalterę. Apklausta liudytoja S. O., UAB „O“ direktorė, kuri tvarkė UAB „A“, UAB „F“ buhalterinę apskaitą, parodė, kad UAB „A“ direktorius K. J. teikdavo dokumentus, UAB „F“ dokumentus teikė A. Š.. A. T. jokių UAB „F“, UAB „A“ dokumentų neteikdavo. Anot prokurorės, šių liudytojų parodymai paneigia K. J. iškeltą versiją, kad nedalyvavo įmonės veikloje, neteikė dokumentų buhalterei ir nežinojo kokius dokumentus pasirašo. Nors kaltinamasis nurodė, kad įmonės veikloje nedalyvavo, tačiau ne tik šių liudytojų parodymai, bet kiti UAB „A“ veiklos dokumentai rodo, kad jis aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, nes pasirašydavo sutartis dėl automobilių nuomos, pirkimo-pardavimo, perdavimo, pasirašydavo bankinius dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors K. J. nurodė, kad nesuprato savo atsakomybės, tačiau analizuojant jo veiksmus iki suklastoto akcininkų sąrašo pateikimo VĮ Registrų centrui, matyti, kad jis prieš tai buvo UAB „A“ akcininkas, paskui akcijas pardavė, todėl ne vieną kartą registravo akcininkų sąrašą VĮ Registrų centre ir suprato savo atsakomybę. Teisme apklausti liudytojai A. B., V. Š., L. D. patvirtino, kad UAB „A“ akcijų nepirko, sutarties dėl pirkimo nepasirašė, pinigų niekam nemokėjo. UAB „F“ direktorė A. Š. parodė, kad jų bendrovė UAB „A“ akcijų niekam nepardavė. Anot prokurorės, šie duomenys patvirtina, kad K. J., būdamas UAB „A“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą būdamas atsakingu už bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą, tyčia, žinodamas, kad nėra sutarties, jog UAB „F“ pardavė UAB „A“ akcijas A. B., V. Š., L. D., suklastojo 2013 gruodžio 27 d. UAB „A“ akcininkų sąrašą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „A“ akcininkų pasikeitimą, šį sąrašą patvirtino savo parašu ir pateikė VĮ „Registrų centras“. Tokiu būdu L. D., V. Š., A. B., neketinusius pirkti bendrovės UAB „A“ akcijų, padarė akcijų turėtojais, o įmonė UAB „F“ prarado savo akcijas. Registrų centre buvo įregistruoti neteisingi duomenys apie bendrovės akcijų turėtojus ir tai padarė žalą valstybės ginamai vertybei – teisėtai dokumentų apyvartai. Pažymi, kad motyvo bei tikslo neturėjimas nėra būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nesutinka su teismo išvada, kad nepadaryta BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta veika. Tvirtina, kad nepagrįstai teismas vadovavosi tik Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau LTEC) 2017-02-09 ekspertizės aktu Nr. SE-289, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvadomis 2015-08-19 Nr. 30-IS1-771,2016-02-17 Nr. 30 (U-3198)-IS1-120 nesirėmė. Atkreipia dėmesį, kad LTEC ekspertizė atlikta nesilaikant Rekomendacijų dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo, kurios patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-152/13-31/140-V-33, atliekant ekspertizę pažeistas 14, 15 p., nesilaikyta ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo pagrindinių principų, kurie nurodo, kad ekspertas (specialistas), atlikdamas tyrimą, analizuoja tyrimui atlikti pateikiamus dokumentus, palygina ūkio subjekto apskaitų dokumentus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. LTEC ekspertizė buvo atlikta tiriant tik UAB „A“, UAB „F“ UAB „I.“ apskaitos dokumentus, netiriant ir nevertinant baudžiamosios bylos duomenų, liudytojų, paties kaltinamojo parodymų. Todėl ekspertas, įvertinęs tik bendrovių apskaitos dokumentus, ir neįvertinęs baudžiamosios bylos duomenų, padarė neteisingą išvada, kad galima nustatyti UAB „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.Specialisto išvada Nr. 30(U-3198)-IS1-120 padaryta įvertinus ikiteismini tyrimo duomenis, liudytojų apklausas, UAB „A“, UAB „F“ apskaitos dokumentus, todėl ja nesivadovauti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Teismas neatsižvelgė į paties K. J. parodymus, jog kasos išlaidų orderyje pasirašė, o pinigų, nurodytų orderyje, UAB „F“ direktorei A. Š. nemokėjo, ar kas nors pinigus išmokėjo UAB „F“ nežino. Teismas neteisingai vertino liudytojos A. Š., UAB „F“ direktorės, parodymus, nurodant, kad ji jokioje įmonės veikloje nedalyvavo, net nežino, kokia veikla įmonė vertėsi. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. Š. nurodė, kad ji žinojo, kad įmonė realiai jokios veiklos nevykdė, o tik mokėjo mokesčius, todėl ji ir negalėjo žinoti, apie ūkines operacijas, kurios buvo apskaitytos jai nežinant. Be to, liudytoja nurodė, kad ji pinigų iš UAB „A“ nėra gavusi, taip pat ji pinigų UAB „I“ nėra mokėjusi. Teismas nevertino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 30-(U-3518)-IS 1-327. Specialisto išvadoje, ištyrus UAB „F“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo duomenis, atsižvelgus į Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadą 2016-01- 26 Nr. l 1K-386(15), kurioje nurodyta, kad „2013-11-20 kasos pajamų orderio Serija IGK13 Nr.088 eilutėje „Priimta iš UAB „F“; 30275937“ pasirašė ne A. Š.“, konstatuota, kad ištyrus UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-63219-15 surinktus duomenis, specialistas negali atsakyti kaip ir kas atliko apmokėjimą 25600,00 Lt (7414,27 EUR) UAB „I“ pagal 2012-04-30 PVM s/f serija Nr.IGl2-003/2.Aptarti duomenys, anot prokurorės, rodo, kad nors UAB „A“ apskaitoje buvo užregistruotas 2013-11- 20 kasos išlaidų orderis Nr. 60, dėl UAB „F“ direktorei V. Š. 9305,49 Eur (32130 Lt) sumokėjimo, tačiau realiai tokia ūkinė operacija, kokia nurodyta kasos išlaidų orderyje, neįvyko, pinigai direktorei V. Š. nebuvo išmokėti, o ar jie buvo išmokėti kitam asmeniui taip pat nenustatyta. Dėl to mano, kad nėra galimybės nustatyti kur buvo panaudoti 9305,49 Eur. UAB „F“ direktorė A. Š. patvirtino, kad šie kasos išlaidų orderyje nurodyti pinigai nebuvo jai išmokėti, kaltinamasis K. J. taip patvirtino, kad jis jokių pinigų nemokėjo. Teismui pateikta specialisto išvada dėl UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, patvirtina, kad nors ši ūkinė operacija užregistruota UAB „F“ apskaitoje, tačiau kasos pajamų orderis (kaip ir UAB „A“ kasos išlaidų orderis) yra A. Š. nepasirašytas. Todėl pagrįstai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvadose konstatuota, kad dėl nustatytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų pažeidimų, nuo 2013-11-25 iki 2014-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymi, kad nors J. J. nurodo, kad buvo formalus vadovas, kad įmonei vadovavo A. T., tačiau šios aplinkybės nešalina jo atsakomybės. Jis oficialiai ėjo direktoriaus, kasininko pareigas, pasirašinėjo apskaitos bei kitus įmonės veiklos dokumentus. Jo pareigos buvo tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, užtikrinti, kad į apskaitą įtraukiamos finansinė operacijos atitiktų tikrovę.Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį. Sutinka su apylinkės teismu, jog byloje nėra įrodyta jo kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nurodo, jog jis buvo tik formalus vadovas, o faktinis UAB „A“ vadovas buvo A. T.. Nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad dėl akcijų pirkimo–pardavimo su jais bendravo K. J.. Nesutinka, jog jo aktyvų dalyvavimą įmonės veikloje įrodo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-11-20 raštas dėl atlikto mokestinio tyrimo dėl pridėtinės vertės mokesčio susidarymo bei grąžinimo, bankams teikti prašymai. Tvirtina, jog jis, pasislėpus A. T., privalėjo imtis veiksmų sumažinti A. T. padarytą žalą, todėl reikėjo naujo banko generatoriaus, kad galėtų sukontroliuoti įmonės lėšas bankuose. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma imtis priemonių nustatyti IP adresą bei jo turėtoją, kuris jungėsi prie UAB „A“ banko sąskaitų, tačiau tai nebuvo padaryta. Visiškai sutinka su teismo išvada, jog nepadaryta ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta veika. Nesutinka su prokurore, jog LTEC ekspertizė atlikta nesilaikant Rekomendacijų dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo. Kaip matyti, teismas, paskirdamas ekspertizę, LTEC pateikė visą baudžiamosios bylos medžiagą kartu su UAB „A“ ir UAB „F“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Vien tai, kad neaptarti liudytojų parodymai, neduoda pagrindo spręsti, jog ekspertizės išvada neatitinka reikalavimų.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir palaikė jame išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė A. S. tik patvirtino, kad pateikdama išvadą liudytojų bei K. J. parodymų nevertino, o tai tik patvirtina, jog ja vadovautis nėra pagrindo. Išteisintojo K. J. gynėjas advokatas I. Balčiūnas prašė atmesti apeliacinį skundą. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės išvadų vertinimu, nurodė, kad teismas jomis vadovavosi pagrįstai, o teismo posėdžio metu apklausta specialistė A. S. tik patvirtino, kad jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų nenustatė.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Tvirtinama, kad teismas, išteisindamas K. J. dėl jam inkriminuojamų veikų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pripažindamas, jog nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviosios pusės K. J. veiksmuose teismas nepagrįstai vadovavosi tik jo parodymais, visiškai nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų. O išteisindamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai vadovavosi LTEC išvada, kuri, anot prokurorės, atlikta nesilaikant Rekomendacijų dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo, kurios patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-152/13-31/140-V-33.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad K. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kadangi prokurorė D. Stonienė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikė teismui prašymą pakeisti veikos kvalifikavimą ir kaltinamojo K. J. veiką, kaltinamajame akte kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai pavojingų padarinių – trukdymo nustatyti UAB „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nesukėlė, konstatavo, kad nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių.Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su teismo išvada dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių nebuvimo ir prašo dėl šios nusikalstamos veikos priimti naują nuosprendį – K. J. nuteisti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų – netinkamas įrodymų vertinimas. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis vien tik Lietuvos teismo ekspertizių centro 2017-02-09 ekspertizės aktu, kuris atliktas nesilaikant Rekomendacijų dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo, kurios patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-152/13-31/140-V-33. Mano, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje, bet ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015). Šioje byloje aktualus aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). BK 223 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Iš K. J. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4)ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>, 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus<...>. Anot prokurorės, dėl šių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. liepos 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Šis pažeidimas siejamas su K. J. 2013 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 60, 9305,49 EUR (32130 Lt) išlaidoms pagrįsti. Tvirtinama, kad K. J. šį kasos išlaidų orderį išrašė tik norėdamas pagrįsti išlaidas, ir nurodydamas, kad apmokėjo UAB „F“ už prekes pagal sąskaitą faktūrą FE12001, žinojo kad tokia ūkinė operacija neįvyko, t. y. UAB „F“ 9305,49 EUR (32130 Lt) nebuvo išmokėti. Būtent dėl šio pažeidimo mano, kad negalima laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. liepos 31 d. iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė teismo ekonominę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizių centro 2017-02-09 ekspertizės akte Nr. SE-289 konstatuota, kad UAB „F“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotas pajamų gavimas iš UAB „A“ pagal 2013-11-20 kasos išlaidų orderį Nr. 60 bei UAB „F“ kasos pajamų orderį serija FER Nr. 0000021. Pagal UAB „A“ 2013 m. kasos knygos duomenis, bendrovės kasoje 2013-11-20 buvo piniginių lėšų sumokėti UAB „F“ 32 130 Lt pagal 2013-11-20 kasos išlaidų orderį Nr. 60. Dėl to, kad į UAB „A“ 2013 m. buhalterinę apskaitą yra įtrauktas 2013-11-20 kasos išlaidų orderis Nr. 60, užpildytas nesilaikant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (LRV 2000-02-17 nutarimas Nr. 179) 4¹ punkto reikalavimų, t. y. kasos išlaidų orderyje nėra gavėjo UAB „F“ parašo, UAB „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą galima nustatyti pilnai, nes tarp bendrovių UAB „I“, UAB „F“ ir UAB „A“ ūkinė operacija dėl automobilio UAB Audi A6 pirkimo – pardavimo įvyko. Ji dokumentuota ir apskaityta buhalterinės apskaitos registruose (t. 5, b. l. 110-116). Kadangi ginčas yra dėl šios ekspertizės duomenų patikimumo, apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą buvo apklausta ekspertė A. S.. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš atliekant ekspertizę susipažino su bylos medžiaga, tačiau iš esmės vertino apskaitos dokumentus, kurie parodė, kad šiose įmonėse dokumentai buvo apskaityti. UAB „F“ yra gavusi pinigus ir sumokėjusi už automobilį kitai bendrovei. Patvirtino, kad šiuo atveju buvo visų trijų įmonių dokumentai, ūkinės operacijos atvaizduotos apskaitoje per tris įmones. Tirta situacija, anot ekspertės, netrukdė nustatyti bendrovės veiką, turtą. Teismas nesivadovauti šiomis ekspertizės išvadomis, neturi pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akto neatitikimo Rekomendacijoms, atmestini kaip nepagrįsti. Rekomendacijos yra tik rekomendacinio o ne privalomojo pobūdžio. Ekspertė nurodė, jog su bylos medžiaga susipažino ir vertina tuos duomenis, kurie reikalingi ekspertizei atlikti. Šiuo atveju vertino apskaitos dokumentus ir padarė išvadą, kad tiriama finansinė operacija nekliudo nustatyti įmonės turto, t., y. nenustatyti padariniai, kurie būtini siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Dėl kitų byloje esančių įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo kitomis specialisto išvadomis bei kitais duomenimis, patvirtinančiais, kad tokia ūkinė operacija faktiškai nebuvo atlikta, tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, detaliai pasisakė dėl kiekvieno jų reikšmės ir padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų, patvirtinančių, jog tokia ūkinė operacija realiai nebuvo atlikta ir dėl to negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nėra. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti, ar pagal UAB „A“ finansinius dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, buvo pateiktos dvi specialistų išvados Specialisto išvadoje 2015-08-19 Nr. 30-IS1-771 ir Specialisto išvadoje 2016-02-17 Nr. 30 (U-3198)-IS1-120.

Specialisto išvadoje 2015-08-19 Nr. 30-IS1-771 konstatuotas pažeidimas dėl to, kad kasos išlaidų orderiu Nr. 60 turi įforminimo trūkumų (trūksta gavėjo parašo). Specialistė išvadoje nurodoma: “buvo paprašyta UAB „F“ pateikti dokumentus įrodančius pinigų 32130 Lt iš UAB „A“ užpajamavimą į buhalterinę apskaitą, tačiau UAB „F“ tokių dokumentų tyrimui nepateikė, o ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. parodė kad ši pinigų suma nebuvo įnešta į UAB „F“ kasą“. Išvada padaryta remiantis iš esmės A. Š. parodymais, kad pinigai pagal kasos išlaidų orderį UAB „F“ nebuvo sumokėti. Tyrimo metu specialistė negalėjo nustatyti, kur buvo panaudotos UAB „A“ lėšos 32130 Lt (9305,49 EUR), todėl iš dalies negalėjo įvertinti laikotarpio nuo 2013-11-15 iki 2014-07-31 UAB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b. l. 2-13).Specialisto išvadoje 2016-02-17 Nr. 30 (U-3198)-IS1-120 konstatuotas pažeidimas iš esmės dėl to, kad 2013-11-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 60 trūksta gavėjo parašo, ir tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kam ir kas mokėjo pinigus. Taigi visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokios išvados abiem atvejais padarytos remiantis netinkamu dokumentų įforminimu (būtinų apskaitos dokumento rekvizitų trūkumu) ir UAB „F“ direktorės A. Š. paaiškinimu, kad ši operacija neįvyko ir pinigai į bendrovės kasą nepateko. Prokurorės teigimu, tokią išvadą pagrindžia ir liudytojų parodymai, kurie nevertinti atliekant 2017-02-09 ekspertizę (aktas Nr. SE-289). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės, remdamasis liudytojų parodymai bei kita rašytine medžiaga, įvertino tokių išvadų pagrįstumą ir konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog tirta ūkinė operacija faktiškai neįvyko, t. y. paneigė minėtas specialistų išvadas. Be to, teismas pažymėjo, kad visus duomenis, kurie nustatyti ir Lietuvos teismo ekspertizių centro 2017-02-09 ekspertizės akte Nr. SE-289, iš UAB „A“ dokumentų nustatė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialistė, tačiau jos išvada dėl negalimumo nustatyti įmonės turto paremta tik tuo, kad apskaitos dokumentuose užfiksuota ūkinė operacija faktiškai neįvyko. Visiškai sutiktina su teismu, kad išvadą dėl to ar realiai buvo įvykdyta ši ūkinė operacija, sprendžia teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, o ne finansinės veiklos tyrimo specialistas, vertindamas finansinius dokumentus. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad tikėti A. Š. parodymais, neva patvirtinančiais faktinį ūkinės operacijos neatlikimą, nebuvo pagrindo. Liudytoja A. Š. patvirtino, kad pati jokioje įmonės veikloje nedalyvavo, net nežino, kokia veikla įmonė vertėsi, pasirašydavo visus dokumentus, kuriuos pateikdavo A. T. ir T. L., jų net neskaičiusi. Kur buvo įmonės kasa, nežino, kaip ir nežino, iš kur į sąskaitą banke patekdavo pinigai. Toks A. Š. vadovavimas UAB „F” nepaneigia aplinkybės, kad finansinė operacija įvyko (pinigai -32130 Lt buvo įnešti į UAB „F“ kasą ir apskaityti šios įmonės buhalterinėje apskaitoje) joje dalyvaujant kitiems asmenims – ne UAB „F“ darbuotojams (A. T. ar T. L.). Be to, vertinant ir paties K. J. parodymus nebuvo pagrindo neginčijamai tvirtinti, kad tokia buhalterinė operacija faktiškai neįvyko, nes pinigus galėjo perduoti ir kiti asmenys.Apylinkės teismas visiškai pagrįstai, vertindamas 2013-11-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 60 fiksuotos ūkinės operacijos tikrumą, atsižvelgė ir į liudytojos S. O. parodymus, kuri tvarkė UAB „A“ ir UAB „F“ buhalterinę apskaitą, S. O. patvirtino, kad 2013-11-20 UAB „A“ kasos išlaidų orderis Nr. 60, bei UAB „F“ 2013-11-20 kasos pajamų orderis serija FER Nr.0000021, buvo apskaityti UAB „F“ buhalterinėje apskaitoje. Be kita ko, S. O. teismui pateiktas 2015-04-30 UAB „F“ apskaitos dokumentų priėmimo – perdavimo aktas taip pat patvirtina, kad tarp UAB „F“ direktorei A. Š. perduotų šios įmonės apskaitos dokumentų yra ir 2013-11-20 UAB „A“ kasos išlaidų orderis Nr. 60, bei UAB „F“ 2013-11-20 kasos pajamų orderis serija FER Nr.0000021 (5 t., b. l. 5). Įvertinus šiuos duomenis bei ekspertizės, atliktos 2017-02-09, išvadas, kurios pateiktos įvertinus visus trijų įmonių finansinius dokumentus, konstatuotina, kad esant objektyviems duomenims, kuriais nustatyta, jog tarp bendrovių UAB „I.“, UAB „F“ ir UAB „A“ ūkinė operacija dėl automobilio UAB Audi A6 pirkimo – pardavimo įvyko, kad ši ūkinė operacija dokumentuota ir apskaityta buhalterinės apskaitos registruose, vadovaujantis tik tuo, kad nebuvo tinkamai įformintas finansinis dokumentas ir liudytoja A. Š. nurodė, kad į UAB „F” kasą tokia pinigų suma nebuvo įnešta, daryti neginčijamą išvadą apie padarinių, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje buvimą, nebuvo pagrindo. Be kita ko, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išvada, jog dėl neatliktų buhalterinių operacijų visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, paprastai daroma, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, arba, nors nustatytas tik vienos operacijos neįtraukimas į apskaitą, bet neaišku, kokios pinigų sumos slėpėsi už neįtrauktos į apskaitą operacijos, dėl to nėra galima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016). Nagrinėjamu atveju ginčas vyko tik dėl vienos buhalterinės operacijos, siejamos su kasos išlaidų orderiu Nr. 60, kuriuo patvirtintas pinigų 9305,49 EUR (32130 Lt) sumokėjimo faktas UAB „F“, nepagrįstu įtraukimu į apskaitą. Kadangi suma, kuri neva nepagrįstai įtraukta į apskaitą, buvo žinoma, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad atsirado tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kurie yra būtini kvalifikuojant veiką pagal šiuos straipsnius. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, atsižvelgęs į visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, tinkamai nustatė faktines aplinkybes remdamasis byloje esančių įrodymų visetu ir padarė pagrįstą išvadą kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. Dėl to naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. J. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nenustatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo.

Dėl bausmės K. J. paskyrimo

Pripažinus K. J. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, K. J., sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas. Skirdama bausmes kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus. K. J. savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisinga ir pagrįsta bausmė K. J. yra bauda. Įvertinus tai, kad K. J. dirba, baudos dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (akto redakcija 2013-07-13 iki 2014-01-08). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti K. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl K. J. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.