Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.-S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovams D. V. ir A. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo E. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad teismo procese nedalyvaus bei sutinka, kad dukros Redos globą perimtų trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė D. D. (dabar V.) 2002 m. rugpjūčio 30 d. susilaukė dukros R. D.. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-58-970/2017 nustatyta, kad atsakovas A. K. yra R. D. biologinis tėvas, o R. D. yra atsakovo A. K. duktė. R. D. nuo gimimo gyveno kartu su motina D. V.. Atsakovės D. V. šeima T. A. vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2007 m., atsakovė 2007 m. birželio 4 d. buvo įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros. Dėl susidariusios situacijos šeimoje, siekiant apsaugoti nepilnametės R. D. interesus, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu R. D. nustatyta laikinoji globa. Atsakovės D. V. šeima 2011 m. lapkričio 25 d. persikėlė gyventi į Druskininkus, 2011 m. gruodžio 5 d. dėl priklausomybės alkoholiui šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Atsakovė 2012 m. liepos 30 d. susilaukė dukters S. M., o situacijai šeimoje pagerėjus, nepilnametei R. D. 2012 m. rugpjūčio 27 d. laikinoji globa nutraukta ir ji grąžinta į šeimą, tačiau bėgant laikui padėtis šeimoje vėl ėmė blogėti, atsakovė vis dažniau vartojo alkoholį, nesirūpino dukromis, todėl 2017 m. spalio 5 d. atsakovės dukroms R. D. ir S. M. nustatyta laikinoji globa trečiojo asmens E. B. šeimoje. Atsakovė, siekdama susigrąžinti dukras, ėmėsi pokyčių gyvenime, todėl 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymais atsakovės dukrų laikinoji globa nutraukta ir mergaitės grąžintos motinai, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta, kad atsakovė ir jos sutuoktinis namuose neblaivūs, nesirūpina dukromis, atsakovei nustatytas 2,93 prom. girtumas, todėl mergaitės paimtos iš nesaugios aplinkos, 2018 m. rugpjūčio 21 d. R. D. ir S. M. nustatytas antras grėsmės lygis, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. išduotas Alytaus apylinkės teismo leidimas paimti mergaites iš motinos, todėl įvertinus situaciją Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymais R. D. ir S. M. pakartotinai nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos – trečiojo asmens E. B. šeimoje. Atsakovas A. K. nuo pat dukros R. D. gimimo jos neaugino, ja nesirūpino, iki šiol nebendrauja. Ieškovė, nustačiusi, jog ryšys tarp atsakovės ir dukros yra nutrūkęs, atsakovas su dukra ryšių nepalaiko, o mergaitė yra išreiškusi norą gyventi globėjos šeimoje, kreipėsi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo bei priteistų lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. R. D. paėmus iš motinos D. V. šeimos dėl motinos girtavimo ir nesirūpinimo dukra, 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės šeimai paskirta mobili komanda, už šeimos atvejo vadybos proceso koordinavimą paskirta K. K., 2018 m. rugpjūčio 28 d. išduotas Alytaus apylinkės teismo leidimas paimti mergaitę iš motinos, o Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu R. D. nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos – trečiojo asmens E. B. šeimoje. Pirmasis atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis organizuotas 2018 m. rugsėjo 21 d., tačiau atsakovė į posėdį neatvyko. Globos peržiūros posėdis organizuotas 2018 m. rugsėjo 24 d., tačiau į jį atsakovė taip pat neatvyko. Dar vienas globos peržiūros posėdis vyko 2018 m. spalio 24 d. atsakovė jame dalyvavo, tačiau atsakovė savo problemų nepripažino, iš posėdžio išėjo, todėl nuspręsta duoti laiko motyvaciniams socialinės darbuotojos pokalbiams šeimai. Į 2018 m. lapkričio 22 d. organizuotą atvejo vadybos posėdį atsakovė neatvyko, su atsakovės šeima ir toliau dirbo socialinė darbuotoja. 2019 m. vasario 4 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė dalyvavo kartu su sutuoktiniu R. V., tačiau viduryje pokalbio išėjo. Visą laikotarpį atsakovė buvo nelinkusi bendradarbiauti, neigė priklausomybę alkoholiui. 2019 m. rugpjūčio 19 d. organizuotame globos peržiūros posėdyje atsakovė dalyvavo kartu su sutuoktiniu R. V., buvo nusiteikę bendradarbiauti, atsakovė pripažino savo priklausomybę, todėl buvo sudarytas pagalbos planas – atsakovei gydytis nuo alkoholizmo, konsultuotis pas psichiatrą, mokytis valdyti emocija, lankytis pas psichologę, lankyti kursus tėvams, išsinuomoti didesnį būstą, įsirašyti į socialinių būstų eilę, abiems lankyti AA susirinkimus. Įvertinus atsakovės motyvaciją, nuspręsta pratęsti laikinąją globą maksimaliam terminui. Viso atvejo vadybos metu atsakovės šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslaugos, tačiau šeima ne visuomet priėmė pagalbą, pradžioje atsakovė buvo nusiteikusi priešiškai, kaltino visus dėl susiklosčiusių aplinkybių, nebendradarbiavo, nepripažino savo priklausomybių, tačiau vėliau pradėjo keisti požiūrį į gyvenimą – 2019 m. balandžio 11 d. lankėsi pas psichiatrę, nuo 2019 m. vasaros reguliariai lanko AA susirinkimus, vykdė pagalbos plane numatytus vizitus pas psichologus, atsistojo į eilę socialiniam būstui gauti, nuo 2018 m. gruodžio mėn. dirba. Nors atsakovė ėmėsi pokyčių gyvenime, tačiau su dukra R. bendrauja retai, nuo laikinosios globos pradžios su dukra buvo susitikusi keletą kartų, ryšys tarp jų nėra atsistatęs. Liudytojos E. S., E. L. ir K. K. parodė, kad atsakovės dukra R. D. vengia kontakto su mama, jų ryšys nėra atsistatęs, dėl šeimoje patirtų išgyvenimų mergaitė nori gyventi globėjos šeimoje. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, nepilnametės R. D. tėvas, A. K. yra visai nusišalinęs nuo rūpinimosi dukra, jos auklėjimo, priežiūros. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo daro žalingą įtaką dukrai, ja tinkamai nesirūpina, emocinis ryšys tarp jų yra nutrūkęs, atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukros auginimo, o byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą tikėtis, jog susidariusi padėtis iš esmės galėtų pasikeisti, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus atsakovų elgesį, požiūrį į susidariusią situaciją, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovams laikinai apribotina tėvų valdžia nepilnametės dukros R. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Laikinai apribojus atsakovams tėvų valdžią dukros R. D. atžvilgiu, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovams išaiškintina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 607,00 Eur, dydžio išlaikymas ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai R. D. po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė su ieškiniu sutinka, nurodo, kad gali ir teiks prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą – atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus nepateikta, sprendžia, kad atsakovė turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnametės dukros R. D. poreikiai, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas iš atsakovo A. K. nepilnametei dukrai R. D. nustatytas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 2-58-970/2017, todėl šioje byloje teismas dėl to nepasisako.

Iš atsakovės priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). R. D. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) R. D. nustatymo įsiteisėjimo skirtina laikinoji globėja E. B., kuri gautą išlaikymą privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.202, 3.275 straipsniai). Ieškovė informuotina, kad pasikeitus aplinkybėms (motinos materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) ji turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu R. D. nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos E. B. šeimoje. R. D. iki šiol gyvena laikinosios globėjos šeimoje, jas sieja stiprus ryšys, mergaitė nori gyventi su laikinąja globėja, pas laikinąją globotoją mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ieškovės nuomone geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenimas normalioje šeimos aplinkoje, todėl nepilnametės R. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina kartu su laikinąja globėja E. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų turėtų būti priteistinas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau teismas, įvertinęs bylos pobūdį, atsakovų procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad nagrinėjamojo byloje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis l punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti tėvų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnametės dukros R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2019 m. gruodžio 19 d. iki R. D. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) R. D. nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti nepilnametės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl R. D. globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo kartu su E. B., gimusia (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dalyse dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.