Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato Ž. K. skundą dėl 2016-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria A. Ž. Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis ir nustatyta pataisos įstaigos rūšis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-06 nutartimi, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą, A. Ž. Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos Teismo 2006-04-12 nuosprendžiu pagal 1965 Aktą už žmogžudystę paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatė suderintą bausmę – laisvės atėmimą 18 metų ir 8 mėnesiams. Bausmę teismas nustatė atlikti kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo 2005-06-15.

Skundu nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas advokatas Ž. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį ir priimti naują sprendimą, paliekant nuteistajam Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos Teismo 2016-04-12 nuosprendžiu paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietą nustatant pataisos namuose.

Advokato teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti pažeidimai, įgyvendinant teisę į gynybą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl bausmės suderinimo, iš esmės sprendė ir bausmės dydžio, kuri gali būti ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos, klausimą, tačiau nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas dėl jam nežinomų priežasčių nedalyvavo. Advokatas, aptardamas atvejus, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, bei normas, kurios reglamentuoja teisę gynėjo atsisakyti, pažymi, kad EŽTT, spręsdamas klausimą dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, konstatavo, jog teismas privalo įvertinti tokias aplinkybes, kaip nusikaltimo rimtumą, bylos sudėtingumą, asmens gebėjimą pasirūpinti savo gynyba. Advokatas teigia, kad nuteistajam, kuris 11 metų buvo izoliuotas atlikdamas bausmę Jungtinėje Karalystėje ir kuris nuo 2016-04-19 laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, buvo apribotos galimybės pačiam pasirūpinti gynyba. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Advokato nuomone, esant dviem BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, reglamentuojantiems būtinąjį gynėjo dalyvavimą, bei atsižvelgiant į EŽTT ir LAT praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio klausimus, nepaisant nuteistojo A. Ž. valios, siekiant teisingo teisminio proceso, teismas turėjo užtikrinti jam teisę į gynybą.

Advokatas bei nuteistasis taip pat nesutinka dėl nustatytos bausmės atlikimo vietos. Nurodo, jog Jungtinėje Karalystėje nuo 2005-06-15 iki 2009 m. bausmę nuteistasis atliko A tipo įkalinimo įstaigoje, nuo 2009 m. iki 2014 m. – B tipo, nuo 2014 m. iki 2016-04-18 – C tipo įkalinimo įstaigoje, jei būtų likęs šioje šalyje, nuo 2016-05-06 būtų įgijęs teisę bausmės atlikimą tęsti D kategorijos įkalinimo įstaigoje. C tipo įkalinimo įstaigoje, kurioje nuteistasis buvo laikomas iki 2016-04-18, neribojami nuteistųjų telefoniniai skambučiai, pasimatymai su artimaisiais, neprivalomas kamerų režimas, jų laisvas judėjimas ribojamas įkalinimo įstaigos teritorija, D tipo pataisos įstaigų režimas lengvesnis nei atvirosios kolonijos Lietuvoje, o C tipo – lengvesnis nei Lietuvoje veikiančiuose pataisos namuose. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bausmę nustatė atlikti kalėjime, nesiaiškindamas, kokio pobūdžio laisvės atėmimo vieta A. Ž. buvo paskirta Jungtinėje Karalystėje, nevertino šios šalies C tipo įkalinimo įstaigos režimo, lyginant su bausmės atlikimo sąlygomis kalėjime Lietuvoje. Advokato nuomone, teismas grubiai pažeidė Konvencijos normas ir pablogino nuteistojo teisinę padėtį, atsižvelgiant į nuteistųjų teises gauti pasimatymus ir kitas jiems Bausmių vykdymo kodekso nustatytas teises. Skunde teigiama, jog teismas, nustatydamas bausmę atlikti kalėjime, tik formaliai nurodė BK 50 straipsnio 3 dalies pagrindus, tinkamai jais nesivadovavo, motyvai yra abstraktūs, nėra jokių nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų. Per 11 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, A. Ž. ne kartą skatintas už pasiekimus sporte, moksle ir darbe, charakterizuojamas teigiamai, su šeima sieja stiprūs socialiniai ryšiai.

Apeliantai taip pat nesutinka dėl paskirtos bausmės suderinimo. Jų teigimu, apylinkės teismas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu, nustatydamas suderintą bausmę – laisvės atėmimą 18 metų 8 mėnesiams, skyrė naują bausmę, viršydamas savo kompetencijos ribas. Taip pat, teismas nevertino Jungtinės Karalystės baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą BVK 157, 164 straipsnių aspektu, nepasisakė šiuo klausimu ir tuo iš esmės pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą dėl bausmės suderinimo, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nustatydamas 18 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pateikdamas prašymą dėl iš anglų kalbos išverstų dokumentų prijungimo, Advokatas papildomai nurodė, kad Nuteistų užsienio piliečių, atlikusių minimalią bausmę išsiuntimo iš Jungtinės Karalystės tvarką reglamentuoja šios šalies Teisingumo ministerijos patvirtinta programa. Vadovaujantis jos nuostatomis, nuteistasis A. Ž., atlikęs jam skirtą minimalią laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje, būtų automatiškai deportuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą be jokių jo laisvės apribojimų Lietuvoje.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato skundas tenkintinas iš dalies.

2016-06-06 Vilniaus miesto apylinkės nutartis, kuria A. Ž. Jungtinės Karalystės teismo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė suderinta BK nuostatomis, keistina dalyje dėl pataisos įstaigos rūšies nustatymo.

Susipažinus su teismui pateikta byla Nr. T-631-1018/2016 bei nuteistojo A. Ž. asmens byla, nustatyta, kad 2006-04-12 Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo nuteistas už nužudymą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, paskiriant trumpiausią bausmės atlikimo laiką – 14 metų (iki 2019-05-06). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą, 2016-06-06 nutartimi A. Ž. minėtu Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę suderino su BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatė suderintą bausmę – 18 metų 8 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti kalėjime, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2005-06-15. Nuo 2016-04-19 A. Ž. bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Nuteistojo ir jo gynėjo skunde teigiama, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, kadangi teikimas, pasak nuteistojo, dėl jam nežinomų priežasčių, išnagrinėtas nedalyvaujant gynėjui.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje išvardinti būtini gynėjo dalyvavimo pagrindai, iš kurių ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Įtariamasis ar kaltinamasis savo iniciatyva bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo. <...> teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą, pareikštas atsisakymas gynėjo (BPK 52 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, buvo nagrinėjamas A. Ž., kuris užsienio valstybėje nuteistas kalėti iki gyvos galvos, paskirtos bausmės suderinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, klausimas. Pirmosios instancijos teismas, pagal faktines bylos aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę suderino su BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu, o už šią veiką Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų, arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad derinant bausmę pagal minėtą BK straipsnio punktą, nuteistojo padėtis niekaip negalėjo būti pabloginta, kadangi pastarasis jau buvo nubaustas maksimalia įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino skunde nurodytas aplinkybes, t.y. kad nuteistasis laikomas suimtas, jam užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau A. Ž. raštu patvirtino, jog gynėjo jis atsisako, taigi skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad gynėjas teismo posėdyje nedalyvavo dėl nuteistajam nežinomų priežasčių. Nuteistasis teikimo nagrinėjimo metu savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišsakė, duomenų apie tai, kad teismui būtų kilę abejonių dėl nuteistojo galimybės pasinaudoti teise į gynybą, byloje nėra, be to, negalima teigti, kad byla sudėtinga ar didelės apimties, kadangi, kaip minėta, buvo sprendžiamas tik klausimas dėl bausmės suderinimo pagal nacionalines teisės normas, o ne naujos bausmės skyrimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo teisė į gynybą, nagrinėjamu atveju, pažeista nebuvo.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skunde nepagrįstai nuteistajam suderinta 18 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikoma kaip naujai paskirta. A. Ž. Jungtinės Karalystės Centrinis Baudžiamasis Karūnos teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos (BVK 158 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu, teisę į lygtinį paleidimą įgyja, atlikę minimalią paskirtos bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės –kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3,4 punktai).

Apylinkės teismas, laikydamasis Konvencijos nuostatų bei atsižvelgdamas į lygtinio paleidimo reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, siekdamas nepabloginti A. Ž. padėties ir neužkirsti kelio pasinaudoti jam galimybe išeiti į laisvę atlikus konkrečią Jungtinės Karalystės teismo nustatytą dalį bausmės, paskyrė jam tokią bausmės rūšį ir trukmę, kuri yra artimiausia nuteisimo metu paskirtai bausmei. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai skundo teiginiams, nuosprendis nebuvo peržiūrėtas ir nauja bausmė nepaskirta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam 18 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą, nuteistojo padėtį palengvino, kadangi tai švelnesnė bausmė už įkalinimą iki gyvos galvos. Be to, toks nustatytas terminas neišeina už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės ribų, taip pat užtikrins, kad būtent po 14 metų bausmės atlikimo (tai bus ¾ nustatytos 18 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), nuteistasis, kaip ir buvo numatyta nuteisiant jį Jungtinėje Karalystėje, įgis teisę į lygtinį paleidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, be to, neprieštarauja ir Advokato minimoms Nuteistųjų užsienio piliečių, atlikusių minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, išsiuntimo programos, nuostatoms. Priešingu atveju, t.y. nustačius nuteistajam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, teisę į lygtinį paleidimą asmuo įgyja atlikęs 2/3 būtent šios bausmės termino, t.y. 9 metus 3 mėnesius, ir, tokiu atveju, nuteistojo padėtis būtų nepagrįstai sušvelninta ir pastarasis neatliktų Jungtinės Karalystės numatytos privalomos minimalios bausmės dalies. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo A. Ž. pagal BK suderinta bausmė yra iš esmės analogiška Jungtinės Karalystės nuosprendžiu paskirtai bausmei ir nuteistojo padėtis nėra pabloginama, pirmosios instancijos teismas, derindamas nuteistajam paskirtą bausmę, Konvencijos nuostatų nepažeidė ir savo kompetencijos ribų neviršijo, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog nuteistajam nustatyta bausmė yra per griežta, neteisinga ir prieštaraujanti teisingumo principui.

Teismas sutinka su skundo argumentu, jog nuteistajam nepagrįstai nustatyta bausmę atlikti kalėjime.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų kriterijų, pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį, tačiau teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad pagrindinė pataisos įstaigos rūšis yra pataisos namai (Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 nutartis Nr. 1S-86-387/2013). Apylinkės teismas, nustatydamas bausmės atlikimo vietą, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei į nustatytą minimalią privalomos atlikti bausmės dalį. Vis dėl to, būtina atsižvelgti ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumam, tačiau ir į jo padarymo aplinkybes, taip pat į kaltininko asmenybę - bylos duomenimis, nuteistas pirmą kartą, prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad asmuo bausmės atlikimo Jungtinėje Karalystėje metu buvo apdovanotas už pasiekimus sporte ir moksle, intensyviai tobulino anglų kalbos žinias, tiek įvairius socialinius įgūdžius, kas iš esmės leidžia teigiamai charakterizuoti nuteistąjį, kaip dedantį pastangas tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę bei keisti savo elgesį teigiama linkme. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano tikslinga likusią laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistajam nustatyti atlikti pataisos namuose, todėl šioje dalyje skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato Ž. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir paskirti A. Ž. 18 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.