Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), skirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis ir pataisos įstaigos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas už nužudymą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su minimaliu 14 metų bausmės terminu. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Bausmės pradžia 2005 m. birželio 15 d., anksčiausia galimo paleidimo data: 2019 m. gegužės 6 d. Pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo A. Ž. buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2016 m. balandžio 19 d. atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime.

Vadovaudamasis Europos konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 10 straipsniu, Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas prašo nustatyti A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) atitinkamus straipsnius bei remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, 365 straipsniu nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Teismo posėdžio metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovas prašė teikimą tenkinti ir nustatyti nuteistajam A. Ž. laisvės atėmimo bausmės laiką bei pataisos įstaigos rūšį.

Nuteistasis A. Ž. teikimui neprieštaravo.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, nurodydamas, kad nuteistojo nusikalstama veika atitinka LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam turi būti paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885 ratifikavo 1983 metų kovos 23 d. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją (toliau - Konvencija). Šis tarptautinės teisės aktas reglamentuoja procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios institucijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Konvencijos 10 ir 11 straipsniuose įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą (Konvencijos 10 str. 2 d.). Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir LR BK 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, t. y. neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir negalima viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Pagal Konvenciją, kurios pagrindu A. Ž. perduotas į Lietuvą vykdyti Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsniu A. Ž. taikytinos LR BK bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai, reikalavimai.

A. Ž. nuteistas Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu už nužudymą, numatytą 1965 Akte, t. y. už tai, kad 2005 m. birželio 10 d. kartu su T. V. nužudė V. R. (V. R.). A. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų bausmės terminu. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. Ž. Centrinis Baudžiamasis K. T. įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu.

Remdamasis Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nuteistojo A. Ž. veika, kvalifikuota pagal 1965 Aktą kaip žmogžudystė, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (nužudymas kankinantį ar kitaip itin žiauriai), už kurios padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo A. Ž. padarytą nusikalstamą veiką (nužudymą) yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam A. Ž. buvo nustatytas ir minimalus 14 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 punkte numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys, todėl pritaikius A. Ž. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis negalėtų būti paleistas iš pataisos įstaigos, faktiškai atlikęs užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytą minimalų 14 metų laisvės atėmimo terminą. Iš to darytina išvada, kad šiuo atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas iš esmės pasunkintų nuteistojo atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir atimtų jam bet kokią galimybę pasinaudoti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jam suteikta teise į priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Toks nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 10 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, todėl konstatuotina, kad A. Ž. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas yra negalimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu A. Ž. yra nustatytas minimalus 14 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, pritaikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 8 mėnesiams. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis artimiausia nuteisimo metu paskirtai bausmei ir neblogina nuteistojo teisinės padėties, priešingai, tokia bausmė laikytina švelnesne, nei buvo paskirta Jungtinėje Karalystėje.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo laikas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 16 d. nuteistasis buvo atlikęs 3563 dienas.

Pagal LR BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Ž. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jį nuteisiant kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 14 m., todėl jam bausmė nustatytina atlikti kalėjime. Aplinkybė, kad nuteistasis bausmę Jungtinėje Karalystėje atliko kalėjime, teismo vertinimu, neturi reikšmės, nes skirtingose užsienio valstybėse laisvės atėmimo vietų režimai yra skirtingi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis 1983 m. kovo 21 d. Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu,

nutarė:

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo K. T. 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal 1965 Aktą už žmogžudystę paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatyti suderintą bausmę – laisvės atėmimą 18 metų ir 8 mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2005 m. birželio 15 d.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.