Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-14723-534/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
2YT-14723-534/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10193-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
Z. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14723-534/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10193-2022-9Procesinio sprendimo kategorija3.4.5.11.; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjasAudrius Žiedelis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. Š. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų.Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjaspateiktu skundu prašo:1. Pateikti išrašą iš išieškotojos K. M. sąskaitos banke apie piniginių lėšų (pajamų, išlaidų) judėjimą už paskutinius 4 metus; pateikti įrodymus, ar išieškotojos sąskaita banke yra veikianti ir galiojanti; pateikti įrodymus, ar išieškotoja toje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis realiai naudojasi ir ar lėšos realiai naudojamos vaiko išlaikymui; 2. Pateikti išrašą iš antstolio depozitinės sąskaitos, iš kurio būtų matyti Z. Š. priklausančios 21187,96 Eur sumos panaudojimas, paskirstymas ar šių lėšų pervedimai į kokias nors kitas sąskaitas; 3. Sustabdyti Z. Š. priklausančių lėšų periodinį lėšų pervedimą iš Antstolio depozitinės į išieškotojos sąskaitą banke iki bus nustatyta išieškotojos buvimo vieta. 4. Remiantis CPK 733 str. 7 d. skubos tvarka neteisėtai laikomą Antstolio depozitinėje sąskaitoje 21187,96 Eur sumą grąžinti į Z. Š. sąskaitą banke; 5. Pripažinti, kad: a) išieškotoja K. M. nuo 2017-09-15 negyvena Antstolio patvarkyme nurodytu adresu, b) jos buvimo vieta nežinoma, c) ji yra nepasiekiama ir dingusi be žinios; 6. Atsakymą į skundą siųsti Lietuvos paštu ir aukščiau nurodytu elektroninio pašto adresu.

Nurodo, kad išieškotojos buvimo vieta daugiau kaip 3 metus nežinoma, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsnio 7 dalimi antstolis į depozitinę sąskaitą gautą 21 187,96 Eur sumą, turėjo grąžinti pareiškėjui, o ne paskirstyti.

Antstolis skundątenkino iš dalies (2 ir 6 punktus). Nurodė, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo išieškojimo iš Z. Š. yra galiojantis ir vykdytinas. Vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2-597-1130/2021), tretysis asmuo S. J. 2022-03-17 d. atliko 21187,98 Eur pavedimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Šios lėšos pagal minėtą teismo sprendimą turi būti naudojamos K. Š. išlaikymui dengti. Išieškotojai pervesta 21 187,98 Eur suma į antstolio depozitinę sąskaitą atgal negrįžo, todėl laikytina kad išieškotojos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“ banke, yra galiojanti bei veikianti. Prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Byloje dalyvaujantys asmenys apie rašytinį procesą buvo informuoti pranešimu,CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbtu interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nustatyta, kad Antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0128/15/00550 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-10411-127/2009 dėl vaiko – K. Š. išlaikymo išieškojimo iš Z. Š., išieškotojos K. M. naudai.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-05 sprendimu nuspręsta iš S. J., Z. Š. priteisti 82 746 Eur kompensaciją už atidalintą turtą, nurodant kompensaciją sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš jų 21 187,98 Eur sumokant į antstolio Rimanto Vižainiškio sąskaitą K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdydama šį teismo sprendimą S. J. pervedė į antstolio sąskaitą nurodytą sumą, o antstolis gautas pinigines lėšas paskirstė vykdydamas 2015-03-02 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-10411-127/2009. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad nebuvo teisėto pagrindo paskirstyti šias pinigines lėšas. Šios piniginės lėšos antstoliui buvo pervestos vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą,antstolis paskirstymo veiksmus atliko vykdydamas taip pat įsiteisėjusį teismo sprendimą, o pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad šios vykdomosios bylos faktinė situacija atitinka CPK 733 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas CPK 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.Aplinkybė, kad išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į R. F., esant Lietuvoje galiojančiai jos vardu atidarytai banko sąskaitai, į kurią antstolis perveda išieškotas sumas iš skolininko, nesudaro pagrindo taikyti CPK 733 straipsnio 7 dalies nuostatų.Tai civilinėje byloje Nr. 2S-709-425/2021, išnagrinėtoje pagal pareiškėjo atskirąjį skundąkonstatavo Panevėžio apygardos teismas 2021-12-15 nutartimi, kuria paliko galioti 2021-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021. Nurodytoje byloje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje byloje.Duomenų, kad šiuo metu vykdomojoje byloje būtų atsiradę naujų aplinkybių, aktualių CPK 733 straipsnio 7 dalies taikymui, byloje nėra, todėl vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai), teismas neturi teisinio pagrindo pakartotinai vertinti pareiškėjo skundo argumentų dėl CPK 733 straipsnio 7 dalies netaikymo pagrįstumo.

Pareiškėjui prašant sustabdyti pareiškėjui priklausančių lėšų pervedimą iš antstolio depozitinės sąskaitos į išieškotojos sąskaitą iki bus nustatyta išieškotojos buvimo vieta, konstatuotina, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato tokio vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindo (CPK 626-627 straipsniai).

Pareiškėjo skundo reikalavimas Nr.1 taip pat laikytinas nepagrįstu, nes jis nėra susijęs su vykdomosios bylos vykdymu. Nagrinėjamu atveju vykdymo tikslas – išieškoti teismo priteistą išlaikymą. Antstolis vykdymo procese gali rinkti duomenis tiek kiek reikalinga vykdymo tikslui pasiekti. Pareiškėjo reikalavimas peržengia vykdymo proceso ribas, nes juo siekiama išsiaiškinti ne su vykdomojo dokumento vykdymu susijusias aplinkybes, o tam tikrus išieškotojos asmeninio (finansinio) gyvenimo aspektus.

Atsakant į pareiškėjo skundo reikalavimą Nr. 6, pareiškėjui išaiškintina, kad asmens pripažinimo nežinia kur esančiu procesas vyksta ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis CPK V dalies antru skirsniu, o ne teikiant skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Antstolis, vadovaujantis CPK 95 straipsniu prašo skirti pareiškėjui baudą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmuo turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama kitose bylose priimtais sprendimais. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą – CPK nustatyta tvarka pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, kad būtų apginta jo tariamai pažeista teisė, tačiau, net ir nustačius, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Teismo vertinimu, negalima teigti, jog skundas būtų akivaizdžiai pateiktas siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Pažymėtina, kad paskutiniu civilinėje byloje Nr.2YT-24733-960/2021 išnagrinėtu pareiškėjo skundu ir šioje byloje nagrinėtu pareiškėjo skundu nėra keliami visiškai tapatūs reikalavimai.

Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą.

Antstolis RimantasVižainiškis prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 907,50 eurų ir pateikė išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., priteisia iš pareiškėjo Z. Š. antstolio Rimanto Vižainiškio naudai antstolio turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas 907,50 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 98,290-292, 443, 510, 512-513straipsniais,

nutaria:

Skundą atmesti.

Atmesti prašymą dėl baudos skyrimo.

Priteisti iš pareiškėjo Z. Š., a.k(duomenys neskelbtini) antstolio Rimanto Vižainiškionaudai antstolio turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas 907,50 eurų.

Nutartis dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimodienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėjas Audrius Žiedelis