Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjos skolos, kurių vykdymo terminai suėję, siekia 49 877,32 Eur, taigi viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėja nėra pajėgi šias skolas grąžinti, todėl remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalimi pareiškėja yra pripažintina nemokia.

2.2. Pareiškime nurodė, kad ji ir D. Š., būdami santuokoje, iš Luminor Bank AS pagal 2007 m. lapkričio 23 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-713 (toliau – Kreditavimo sutartis) paėmė 75 011,58 Eur paskolą buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Santuoka buvo nutraukta 2013 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-516-618/2013, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteistas kreditoriui D. Š. asmeninės nuosavybės teise. D. Š. ir T. U. liko solidariai atsakingi pagal Kreditavimo sutartį. D. Š. ir T. U. tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų bankas Kreditavimo sutartį nutraukė. Skola išieškota iš D. Š.. 2025 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-676/2025 iš dalies tenkintas kreditoriaus D. Š. ieškinys ir nuspręsta priteisti D. Š. iš pareiškėjos 40 065,19 Eur įvykdytą solidarios prievolės dalį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (40 065,19 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu išieškojimą iš pareiškėjos, pagal nurodytą teismo sprendimą, vykdo antstolis G. J.. Išieškotina skolos suma 2025 m. lapkričio 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0091/25/01609 sudaro 2 677,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, 40 065,19 Eur skola ir 3 781,50 Eur palūkanos, viso 46 524,64 Eur. Vykdymo išlaidos šioje vykdomojoje byloje sudaro 2 216,93 Eur. Taip pat pareiškėja turi 1 085,75 Eur žyminio mokesčio įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja teigia, kad visi skoliniai įsipareigojimai atsirado pagal 2025 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-161-676/2025.

2.3. Pareiškėja T. U. niekada tokio dydžio lėšomis nedisponavo, jei būtų žinojusi, kad buvęs sutuoktinis nemoka paskolos, dalimis būtų galėjusi ją mokėti. Pareiškėja neturėjo ir neturi galimybės padengti tokio dydžio kreditorinių reikalavimų iškart. Pareiškėja šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditore. Jos pajamos siekia apie 1 246,58 Eur, ji neturi jokio nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto, gyvena nuomojamame bute, nepilnamečių vaikų neturi.

2.4. Pareiškėja nėra sudariusi sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, neturinti jokių žalingų įpročių, nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jai nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, ji nėra juridinių asmenų dalyvė. Pareiškėjos atžvilgiu nėra iškelta civilinių, darbo ar/ir baudžiamųjų bylų. Pareiškėja turi sąskaitas AB „Swedbank“ ir W. E. SA banke.

2.5. Pareiškėjos būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 050,00 Eur. Būtent tokią sumą pareiškėja prašo nustatyti jos poreikių tenkinimui iki mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos.

2.6. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad vien skolos egzistavimas (ar jos priteisimas teismo sprendimu) nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo ir vertintina, ar pareiškėja sąmoningai siekė nemokumo ar kryptingai vengė atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai nebuvo žinoma, jog suinteresuotas asmuo nutraukė kredito įmokų mokėjimą. D. Š. niekada nesikreipė į pareiškėją, priešingai, jis ne kartą patikino pareiškėją, kad kreditą jis padengs pats. Tek pareiškėja, tiek pats suinteresuotas asmuo neturėjo finansinių galimybių dengti kreditą, o tai, kad už suinteresuotą asmenį kreditą padengė tretieji asmenys, nedaro pareiškėjos nesąžininga. Suinteresuotas asmuo, teigdamas „nesąžiningumą“, iš esmės remiasi moraliniu vertinimu („turėjo mokėti kreditą“), tačiau toks vertinimas nekeičia dabartinės skolos teisinės prigimties ir nepagrindžia FABĮ kliūčių taikymo. Skola šiuo metu yra ne kredito įmonei, o D. Š.. Vien aplinkybė, kad pareiškėja pripažino dalį reikalavimo ir po sprendimo susidarė pareiga mokėti priteistą sumą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai FABĮ prasme. Pareiškėjai objektyviai nebuvo aišku, kad visos jos lėšos privalo būti „automatiškai“ sulaikomos. Pareiškėja anksčiau nėra turėjusi vykdomųjų bylų. Pareiškėjai buvo reikalinga samdyti advokatą ir apmokėti už teisinę gynybą, o esant ribotoms pajamoms (apie 815 Eur/mėn. pragyvenimui) kartu padengti būtinąsias išlaidas ir apmokėti teisinę gynybą buvo neįmanoma, todėl papildomai sutaupyti lėšų, esant teisminiam procesui nebuvo jokių objektyvių galimybių. Pareiškėjos procesinis elgesys patvirtina sąžiningumą, o ne priešingai. Pareiškėja gynė savo teises teisėtomis priemonėmis, pasitelkė advokatą, ir būtent dėl gynybos ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja paaiškina, kad būstas priklauso dukrai, tačiau įvykus tarp pareiškėjos ir dukters konfliktui, pareiškėja moka nuomos mokestį, ką patvirtina pateikiami įrodymai. Dantų gydymo išlaidos yra realios, būtinos ir susijusios su pareiškėjos sveikatos užtikrinimu, o ne pareiškėjos pasirinkimu nepagrįstai didinti išlaidas. Gyvūnų priežiūros išlaidos yra realios ir patiriamos nuolat, o jų patyrimą patvirtina pareiškėjos byloje jau pateikti banko sąskaitos išrašai, kuriuose matomi mokėjimai veterinarijos paslaugoms ir gyvūnų prekėms.