Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas - Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 285 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 48 MGL (2400 EUR) dydžio baudą, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

A. A. pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumo, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020-06-16 10.30 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės stalčiuje laikė 23 vnt. šaudmenų „WIN 380 AUTO“ ir 21 vnt. šaudmenų „9 mm BCS&B“, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu, o B kategorijos pistoletą „SigSauer“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. dėtuvių ir 6 vnt. šaudmenų „9 mm BCS&B“ 2020 m. birželio 16 d. 16.40 pakartotinės kratos minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė A. A. žmona J. Z. – A., tokiu būdu jis sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

I. A. neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2020 m. birželio 16 d. 15.40 val. ūkinio pastato - voljero pastogėje, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikė fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą „Perfecta mod. FBI 8000“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro pistoletu dujiniais ir garsiniais šoviniais bei signalinėmis raketomis, kuris priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų ir 5 vnt. fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro pistoletų garsinius šovinius, skirtus dujiniams 8 mm kalibro pistoletams, kurie yra šaudmenys ir priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims, kol buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų kratos metu.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. A. suprato kuo yra kaltinamas. Iš dalies pripažįsta kaltę. Sutiko duoti parodymus. Ginklu, kuris buvo pas jį legaliai, niekas negalėjo pasinaudoti. Jie gyvena dviese su žmona. Ginklas kratos metu buvo ne seife, tą pripažįsta. Juo negalėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys. Tai buvo Zigzauris. Nuo 2011 m. turėjo leidimą tam ginklui. Ginklas iškeliaudavo iš namų tik leidimui pratęsti. Jis turėjo būti seife. Tuo metu jis nebuvo seife. Jis seifą turi. Ginklas buvo (duomenys neskelbtini). Jie iš viso nerado ginklo, o jis gulėjo matomoje vietoje. Ginklas buvo bute, dėžėje. Jiems ginklo nedavė. Prie to ginklo nebuvo šaudmenų. Kiti šoviniai irgi gulėjo ne seife. Jie buvo stalčiuje. Jie yra Zigzaurio. Jie buvo virtuviniame stalčiuje. Jie turėjo būti seife. Žmona neturi teisės liesti ginklą. Tie žmonės, kurie atliko kratą nežinojo, ko reikia ieškoti. Jie pamatė, kad nėra ginklo. Žmona savo papuošalus sudėjo į seifą, o ginklą padėjo į kitą vietą, kurios nerado 4 pareigūnai. Ji nežinojo, kad ginklas privalo būti seife. Pareigūnai išvažiavo, paliko dėžę, paliko šovinius. Atvažiavo kiti pareigūnai, kurie neturi net sankcijos. Nuvažiavo pas tėvą. Labai daug broko padaryta. Parašyta, kad ginklas paliktas vos ne koridoriuje. Pripažįsta, kad šoviniai buvo ne ten, kur turėjo būti. Buvo išvykęs ir nematė kur žmona padėjo ginklą. Šoviniai buvo tik tuo metu stalčiuje. Žinojo, kad ji pernešė ginklą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. A. pripažino, kad pažeidė ginklo laikymo taisykles, nes nespėjo ginklo padėti į seifą. Jo ginklas „SigSauer“ visą laiką buvo namuose, kratos metu ginklas buvo rūbinėje, t. y. atskirame kambaryje, batų dėžėje, viršutinėje lentynoje. Ginklas ten tiesiog gulėjo laikinai. Jis nežino kas į batų dėžę įdėjo ginklą, turbūt jis. Jie turi vieną raktą nuo seifo, ten žmona buvo susidėjusi savo papuošalus. Tyrėjos klausimas: kodėl kratos metu nepateikė savo teisėtai laikomo ginklo „SigSauer“, Nr. (duomenys neskelbtini)? Atsakymas: Tuo metu jis buvo šoke, kad gali taip atvykti ir daryti kratą. Negalėjo paaiškinti, kodėl nepateikė savo teisėtai laikomo ginklo pareigūnams kratos atlikimo metu. Tyrėjos klausimas: Kodėl šoviniai buvo laikomi virtuvės spintelėje stalčiuje? Atsakymas: Nekomentavo (t. 1, b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip spec. liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis namuose laikė legaliai savigynai išduotą šaunamąjį ginklą „Sig Sauer“, kuriam turi leidimą, jokių kitų šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų jis neturi ir niekada neturėjo. Jis nežino kas ir kokiu būdu sugadino minėtu laikotarpiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros langą, nieko neįtaria, nežino kas tai padarė, jis pats to nedarė. Apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros lango sugadinimą jis sužinojo iš policijos pareigūnų. 2020 m. birželio 16 d. kratos jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu, nebuvo, jo teisėtai laikomo šaunamojo ginklo „Sig Sauer“, kuriam turi leidimą laikyti ir nešiotis, todėl, kad 2020 m. birželio 15 d. apie 10 val. jis iš savo užrakinto seifo pasiėmė minėtą šaunamąjį ginklą su galimai 5 šoviniais, jo dėtuvėje, kurį įsidėjęs į savo kuprinę, visuomeniniu transportu nuvažiavo aplankyti tėvo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu dėtuvė su šoviniais buvo įstatyta į ginklą, tačiau ginklas nebuvo užtaisytas. Vakare jis išvažiavo namo ir iš tėvo paėmė kitą tašę, kadangi vežėsi kitus daiktus, o su savimi turėtą kuprinę, kurioje buvo ginklas su šoviniais, jis paliko, iš pradžių pamiršo, kad ten buvo ginklas, bet prisiminęs nenorėjo sugrįžti atgal pas tėvą, todėl ir pasiliko ginklas tėvo namuose. Visą tą laiką jo kuprinė buvo tėvo namuose, galimai kambaryje, t. y. svetainėje, ant kėdės prie stalo. Jo tėvas žinojo, kad jis pas jį paliko ginklą, kadangi jis tėvui tai pats pasakė, prieš išeidamas iš jo namų. Minėtas ginklas anksčiau buvo registruotas jo tėvo vardu, vėliau jis jį persiregistravo savo vardu. Kratos metu jo namuose, virtuvės salos viename iš stalčių, pareigūnai surado šovinius, kurie skirti jo teisėtai turimam ginklui, kurie ten gulėjo nuo jų įsigijimo. Ginklas yra jo tėvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gal tėvas jį paslėpė, nes jis atsargus žmogus (t. 1, b. l. 50-51).

Kaltinamasis I. A. suprato kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino. Sutiko duoti parodymus. Įteikė ginklą pareigūnams. Jis buvo tarp knygų padėtas. Nebuvo ko slėpti. Kai įsigijo tą ginklą nebuvo jokių įstatymų. 1990 m. įsigijo ginklą. Užklupo šeimą nelaimė, susirgo jis ir jo žmona. Apie ginklą pamiršo. Atnešė ginklą į pavėsinę ir padėjo, o jie paėmė. Sūnus gyvena atskirai. Pareigūnai atvažiavo kartu su sūnumi. Atnešė ginklą tada kai sūnus pasakė, jog apie ginklą jis pasakė pareigūnams. Policija atvažiavo be jokio pranešimo. Prieš tai sūnus buvo pasakęs, kad pokalbyje su tyrėja pasakė, kad turi ginklą. Policija nematė kai atnešė ginklą ir padėjo. Jis ginklo neslėpė, tiesiog jį padėjo. Niekas nepasikeitė tą dieną, kad pernešė ginklą. Anksčiau žinojo, kad sūnus pasakė, jog jis turi ginklą. Norėjo pasakyti, kad kai paskambino J. jis atvažiavo iš namų pas juos. Nebuvo reikalo slėpti ginklą. Jie jau žinojo, kas pas jį yra ginklas. Sūnus nepasakė, kad reikia pernešti ginklą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. A. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad maždaug prieš 30 metų (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusiame turguje nusipirko, iš jam nepažįstamo asmens dujinį pistoletą, tuo metu jam jokių leidimų laikyti ir nešiotis nereikėjo. Ilgą laiką jis ginklą laikė paslėpęs knygų lentynose, kad juo negalėtų pasinaudoti niekas kitas. Jam paskambino sūnus ir pasakė, kad jis kartu su pareigūnais atvažiuoja paimti savo ginklo. Tuo metu, jis savo namuose laikytą dujinį ginklą paslėpė savo šuns voljero pastogėje, o kratos metu savanoriškai pateikė policijos pareigūnams, taip pat pareigūnams pasakė, kad jo sūnaus ginklo „SigSauer“ savo namuose jis neturi, kad A. ginklas yra jo namuose, kadangi jo sūnus tuo metu pats nežinojo kur jo žmona J. Z. – A. buvo paslėpusi minėtą ginklą. Jis žino, kad J. bijo ginklų, todėl manė, kad ji tiesiog toliau nuo akių perdėjo ir paslėpė A. ginklą, jis yra įsitikinęs, kad ji neketino juo pasinaudoti. Jis nežinojo, kad pasikeitė įstatymai ir savo turėtą dujinį ginklą jis turėjo legalizuoti, įstatyme numatytu laiku, kadangi vis dėl to jis yra garbaus amžiaus, ilgą laiką sirgusi jo žmona mirė, tiesiog tas ginklas jam nebuvo aktualus, jis juo nesinaudojo, net buvo pamiršęs apie jį. Taip pat, kratos metu pareigūnai paėmė peilį su dėklu, kuris jam buvo padovanotas, tačiau jis jo nenaudojo ir nesinešiojo, tiesiog jis buvo kaip suvenyras namuose. Dėl to, kad laikė dujinį ginklą, jis nuoširdžiai gailisi, bet tikrai tai darė ne iš blogos valios, tiesiog nežinojo, dėl jo legalizavimo (t. 1, b. l. 151-152).

Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo darbe, paskambino vyras ir paklausė, kur yra raktas nuo seifo. Jis sakė, kad atvažiavo žmonės. Paskutiniu metu naudojosi tuo seifu. Labai bijojo to ginklo. Ginklas ir seifas yra jos vyro. Seniai žinojo, kad vyras turi ginklą. Tai buvo tėvo ginklas. Jos vyras yra buvęs (duomenys neskelbtini). Tėvas jam padovanojo ginklą Zigzaerį. Ant jos stalo viskas gulėjo, paėmė raktą nuo seifo. Sunku nematyti, kur yra raktas, kai gyvena kartu. Nebuvo laisvai paimamas raktas. Jis gulėjo spintelėje. Nepasakė vyrui, kad taip padarė. Pamiršo. Paėmė didelį maišą ir į jį įdėjo ginklą. Jį padėjo aukštai ant antresolės į dėžę. Kai buvo atliekama krata, skambino vyrui, norėjo pasakyti, kur yra ginklas. Atvažiavo namo, pasakė tėvui, kad lauktų. Tėvas nuvažiavo į savo namus. Užėjo namo ir pamatė dėžę, ten gulėjo šoviniai. Po kurio laiko paskambino vyras ir paklausė, kur yra pistoletas. Pasakė, kad dėžėje. Jis pasakė, kad atvažiuos žmonės ir paims pistoletą. Pistoletas buvo be šovinių, nes šoviniai gulėjo šalia. Kai atvyko pareigūnai, jie atidarė pistoletą ir pasakė, kad jis tuščias. Jos nebuvo namuose, kai darė kratą. Nematė kur jie rado šovinius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip spec. liudytoja J. Z. – A. parodė, kad ji su savo vyru A. A. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras turi leidimą laikyti ir nešiotis ginklą ir namuose laikė ginklą. Buto koridoriaus sienoje yra įrengtas raktu užrakinamas seifas. Seifo raktas buvo laikomas namuose ir ji žinojo kur jis yra laikomas. Maždaug prieš tris metus, vyrui nežinant, ji paėmusi seifo raktus, iš seifo išėmė vyro ginklą, kurį įsukusi į didelį prekybos centro maišą įdėjo į batų dėžutę, kurioje buvo jos nenešiojamos basutės ir minėtą dėžutę su ginklu padėjo į rūbinės viršutinę lentyną, kuri yra po dešine, nuo įėjimo į rūbinę, bei iš priekio užstatė kitomis batų dėžutėmis. Taip pasielgė todėl, kad į seifą ji susidėjo savo auksinius papuošalus ir pinigus, bijodama dėl vagystės, kadangi vagysčių jų name yra buvę. Be to, ginklų ji labai bijo, todėl tiesiog kiekvieną kartą naudodamasi seifu, vis pamatydavo ginklą, todėl ir nutarė jį perdėti į kitą vietą, t. y. paslėpti jį kitur, kad pati jo nematytų ir nestresuotų. Apie tai ji savo vyrui nieko nesakė, vyras nežinojo kur buvo paslėptas jo ginklas, taip pasielgė ne iš blogos valios, neturėjo jokio tikslo ir tyčios pasinaudoti ginklu ir šaudmenimis. Paskutiniu metu jos vyras net nežinojo kur yra laikomas ir raktas nuo seifo, ji tiesiog jį buvo perdėjusi į kitą vietą ir nieko jam apie tai nesakė. Kur vyras laikė ginklo šovinius, ji nežino, nes jie yra pasiskirstę spintelėmis ir stalčiais, ir ji nelenda į vyro daiktus, o jis į jos. Prieš kelis mėnesius, kai jai paskambino vyras ir pasakęs, kad jų namuose yra atliekama krata, paklausė kur yra raktas nuo seifo, ji jam pasakė kur padėtas raktas. Ji manė, kad tuo metu jos vyras galvojo, kad jo ginklas yra minėtame seife, bet kai atrakinęs seifą pamatė, kad ginklo nėra, jis matyt pagalvojo, kad jo ginklas yra pas jo tėvą – I. A., kadangi jis žino, kad ji labai bijo ginklų. Ji bandė prisiskambinti ir pasakyti vyrui, kur buvo padėjusi jo ginklą. Vėliau paskambino vyro tėvui ir jo paprašė, kad jis nuvažiuotų ir pasižiūrėtų kas ten vyksta, nes pati iš darbo negalėjo išvažiuoti. Anksčiau sugrįžusi iš darbo, ji rado tėvą, taip pat buto virtuvėje ant salos rado ginklo dėžutę, kurią atidariusi, joje rado 6 šovinius ir pistoleto dėtuvę. Kai jau krata buvo atliekama vyro tėvo namuose, jai paskambino A. ir paklausė kur yra jo ginklas, ji jam atsakė, kad jis namuose, bei pasakė kur jis guli, tai išgirdęs, A. pasakė jai, kad tuoj pareigūnai atvažiuos paimti ginklo. Tada ji iš minėtos batų dėžutės paėmė vyro ginklą ir įdėjo į minėtą ginklo dėžutę. Po kurio laiko atvykusiems pareigūnams ji pati parodė ginklo dėžutę, gulėjusią virtuvėje, kurioje buvo 6 vnt. šovinių, dėtuvė ir ji buvo įdėjusi A. ginklą. Iš seifo išėmusi ir batų dėžutėje, rūbinėje paslėpusi A. ginklą, ji nieko blogo nenorėjo, negalvojo, kad ką nors daro blogo ar tuo labiau, kad pažeidžia įstatymą. Nori pabrėžti, kad ji tikslo ir tyčios pasinaudoti A. ginklu ir šoviniais neturėjo (t. 1, b. l. 112-113).

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 metų pavasarį ar vasarį buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, kurio metu nustatė šiuos asmenis, dėl prokuratūros lango sugadinimo. Generalinės prokuratūros pastatas, adresu Rinktinės g. 5A, Vilnius. Buvo sankcionuota krata, atvyko atlikti kratą, ieškojo įrankio, kuriuo buvo galimai pažeistas prokuratūros lango stiklas. Pas A. A. atvyko atlikti kratos. Pagal specialisto išvadas buvo duota, kad šūvis galėjo būti padarytas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje, todėl buvo tikrinami tam tikri žmonės ir sankcionuota krata pas A. A. ir buvo nustatyta, kad A. A. turi legalų šaunamąjį ginklą. Atvykus atlikti kratos, nebuvo rastas legaliai laikomas ginklas, A. A. jo nepateikė. Iš pradžių jis nežinojo, po to, apklaustas spec. liudytoju nurodė, kad dieną prieš jis važiavo pas tėvą su kurpine ir kuprinę paliko pas tėvą, kurioje buvo ginklas. Apklausos metu nurodė, kad važiavo pas tėvą ir vežėsi tą ginklą, tą ginklą su kuprine paliko tenai. Iš pradžių sakė, kad tėvui skambino, pasakė, kad ginklą paliko, po to jis sakė, kad prieš išeidamas tėvui pasakė, kad ginklą palieka – „mėtėsi“ savo parodymuose. Buvo priimtas nutarimas atlikti kratą pas tėvą. Galimai ji priėmė nutarimą atlikti neatidėliotiną kratą. Nusprendė atlikti neatidėliotiną kratą. Ji nevyko atlikinėti neatidėliotinos kratos, tik surašė nutarimą. Važiavo A. B. ir dar keli pareigūnai. Kadangi A. B. buvo žvalgas šioje byloje, tai jis ir važiavo atlikti kratos. Kratos metu tėvas I. A. pareiškė, kad ginklas yra pas sūnų namuose, todėl buvo priimtas nutarimas atlikti neatidėliotiną pakartotinę kratą jau vėl A. A. bute. Ginklas buvo rastas (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame bute, kur buvo daroma krata pirmą kartą. Ginklas jau buvo ant stalo padėtas, ankščiau jo ten nebuvo. Pakartotinos kratos metu savanoriškai buvo pateikta, jau žmona pateikė. Ginklas buvo rastas kratos metu pas A. (duomenys neskelbtini) g., tam pačiam bute, kur darė prieš tai kratą. Ji nutarimą priėmė. Pirmos kratos metu buvo rasti šoviniai, kurie buvo laikomi virtuvėje stalčiuje, o antros kratos metu buvo paimtas legaliai laikomas ginklas ir buvo paimti šoviniai. Seifas buvo atidarytas, jame ginklo nebuvo.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) g. teko dalyvauti kratoje. Dalyvavo jis, A. K. ir A. A. bei šeimininkė buvo Z. A., ji buvo buto šeimininko žmona. Kratos metu Z. A. buvo supažindinta su D. K. nutarimu daryti kratą pakartotinai ir ji atidavė dėžutę, kurioje buvo pistoletas su dviem dėtuvėm. Ta dėžutė, jeigu neklysta, buvo ant stalo virtuvėje. Jiems buvo paaiškinta, kad pirmos kratos metu nebuvo rastas ginklas, kuris turėjo būti šiame bute pagal registraciją ir kad buvo gauta duomenų, kad tas ginklas dabar atsirado tame bute, dėl to mes važiavo pakartotinai į tą kratą. Ji paminėjo, kad pirmos kratos metu blogai ieškojo ir nerado. Buvo savanoriškai pateikta. Pateikė konkrečiai sutuoktinė.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 metai buvo atliekama krata bute. Buvo ieškomi šaunamieji ginklai. Kratos metu, berods, stalčiuje, virtuvėje buvo rasti šoviniai. Teismo patvirtinta krata. Virtuvėje stalčiuje rado šovinius. Seifas buvo, ten šaunamojo ginklo nerado. R. važiavo, yra išvardinta protokole kas važiavo atlikti kratos. Seifą atidarė, ten ginklo nerado. Iškratė visą butą ir šaunamojo ginklo nerado. Atvykus į butą, nutartį kratai daryti A. paskelbė. Tada pirmą kartą A. matė. Šaunamųjų ginklų ieškojo. Ginklas visada turi būti seife. Apžiūrėjo seifą, jis buvo tuščias, paklausė kur ginklas, jis sakė, kad nežino, kai baiginėjo kratą, dar kartą klausė, tai kur ginklas, jis sakė, kad ginklas pas tėvą. Tada neatidėliotinai važiavo daryti kratos pas jo tėvuką. Šitos kratos gale pas jį namo atvažiavo pats tėvukas, jie jau ruošėsi išvažinėti. Jis turbūt sužinojo ko ieškojo šitame bute. Su A. A. išvažiavo į VPK, o tuomet pas tėvuką nuvažiavo daryti neatidėliotinos kratos. Kai viską pildė krata buvo jau kaip ir pasibaigusi, tik pasirašinėjo, tėvukas atvažiavo į butą. Leido tėvukui užeiti į butą. Tikrai girdėjo, ko jų ieškojo. Nieko tėvukas neminėjo visiškai, jis atsisėdo ant sofos ir jie išėjo iš to buto. Tėvukas liko bute. Kad ginklas pas tėvuką, A. A. galėjo pasakyti jau galimai VPK. Į pakartotiną kratą šituo adresu, kur ryte buvo, išvažiavo jo kolegos daryti. Jam atrodo, kad du nutarimai buvo priimti - daryti neatidėliotiną ir pakartotinę kratą. Jis savanoriškai pateikė, šunio būdoje buvo dujinis pistoletas, jis pateikė tą dujinį pistoletą, o kad tas ginklas, kur jo sūnus, tai jo čia nėra, jis namie. Pirmos kratos metu A. A. žmonos nebuvo, buvo jis ir gale tėvukas atvažiavo. Viskas buvo pilnai tikrinama. Atvykę pas I. į (duomenys neskelbtini) g. pasakė, kad atvažiavo daryti kratą dėl šaunamųjų ginklų.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš metus, gal daugiau kolega A. B. paprašė pagalbos nuvažiuoti padaryti kratą (duomenys neskelbtini) g. Neprisiminė ar tai buvo krata, kuri sankcionuota teismo ar neatidėliotina krata. Bute ieškojo draudžiamų daiktų ir ginklo. Asmeniškai jis informacijos neturėjo, ar buto savininkas turi ginklą. Organizatorius buvo A. B.. Kai atvyko į kratą, bute, berods buvo vienas vyras. Paties ginklo nerado. Neklausinėjo ar asmuo turi bute legaliai laikomą ginklą. Visą butą apieškojo ir ginklo nerado. Vienoje kratoje dalyvavo tą dieną. Ten buvo tokia drabužinė, buvo sudėti drabužiai, dėžės ir šitoje vietoje ieškojo, ginklo nebuvo. Dėžes atidarinėjo.

Tarnybiniame pranešim dėl procesinių priemonių sankcionacimo nurodyta, kad Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas ) dėl to, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 16.00 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 10.00 val. Rinktinės g. 5A, Vilniuje, Generalinėje prokuratūroje, (duomenys neskelbtini) kabinete, galimai mechaniškai buvo pažeistas apatinio stiklo paketo išorinis stiklas. Siekiant įvertinti aplinkybes, dėl pažeisto stiklo ir nustatyti papildomas aplinkybes, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu, pasinaudojus metalo ieškiklį, apieškota prieigų atkarpa prie (duomenys neskelbtini), siekiant surasti šovinio tūtelę ar kitus tyrimui reikšmingus objektus, tačiau nieko nerasta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. SE-992 nurodyta, kad pastato, adresu Vilnius, Rinktinės g. 5A, lango stiklo paketo pažeidimas yra šautinis, padarytas vienu šūviu sviediniu, savo sudėtyje turinčio vario. Į pateiktą stiklo paketą šauta nedideliu kampu maždaug nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies pusės, nežymiai iš viršaus į apačią. Nustatyta, kad minėtoj namo dalyje (duomenys neskelbtini) aukšte yra (duomenys neskelbtini) butas, kuriame gyvena A. A., kurio vardu yra registruotas ginklas, B kategorijos, 9 kalibro, pistoletas „P 230 ALU“, Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 30 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo nešaunamu ginklu. Nr. 01-1-16693-20, kuris buvo rastas pas A. A.. Tyrimo Nr. 01-1-16693-20, metu krata A. A. gyvenamojoje vietoje atlikta nebuvo. Siekiant išsamiai nustatyti visas bylos aplinkybes bei surinkti duomenis apie nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis, vadovaujantis BPK 145 str., nustatyta tvarka sankcionuoti kratą (duomenys neskelbtini), pas A. A., kurį gali būti neteisėtai laikomi ginklai, (šaunamieji, arba nešaunamieji), ginklų amunicija, kiti tyrimui reikšmingi daiktai, įrankiai, priemonės, kuriomis buvo pažeistas Rinktinės g. 5A, Vilniuje, Generalinės prokuratūros, (duomenys neskelbtini) kabineto, apatinis stiklo paketo išorinis stiklas. Vadovaujantis BPK 145 str., nustatyta tvarka tikslinga sankcionuoti kratą (duomenys neskelbtini), pas A. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), patalpose, bute su rūsiu, tikslu surasti neteisėtai laikomus ginklus (šaunamuosius, arba nešaunamuosius), ginklų amunicija sudėtyje turinčią vario, kitus tyrimui reikšmingus daiktus, įrankius, priemones, kuriomis galėjo būti pažeistas Rinktinės g. 5A, Vilniuje, Generalinės prokuratūros, (duomenys neskelbtini) kabineto, apatinis stiklo paketo išorinis stiklas (t. 1, b. l. 26-27).

2020 m. birželio 15 d. prašymas dėl kratos (prokuroras M. Jancevičius) (t. 1, b. l. 29-30). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi leista daryti kratą (t. 1, b. l. 32-33). Kratos protokolas 2020 m. birželio 16 d. pas A. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, virtuvės stalčiuje buvo rasta ir paimta baltos spalvos dėžutė, apvyniota permatoma plėvele, kurioje buvo 16 vnt. šovinių „WIN 380 AUTO“ ir 14 vnt. šovinių „9 mmBCS&B“, taip pat tame pačiame stalčiuje buvo rasta ir paimta dar 7 vnt. šovinių „WIN 380AUTO“ ir 7 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“ (t. 1, b. l. 35-39).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – šoviniai, kurie paimti 2020 m. birželio 16 d. atliekant kratą pas A. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40-42).

2020 m. birželio 16 d. nutarimas daryti neatidėliotinę kratą – bute su rūsiu, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85-86). 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas (t. 1, b. l. 94-95). 2020 m. birželio 16 d. pakartotinės kratos pas A. A., bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, jo sutuoktinė J. Z. – A. savanoriškai pateikė dėžutę, kurioje pistoletas su užrašu „SigSauer“, Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. dėtuvių, ant kurių yra užrašai „SigSauer“ ir 6 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“ (t. 1, b.l. 87-91, 97-99). A. A. savanoriškai pateikė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. birželio 16 d. nutarimas daryti neatidėliotiną kratą adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-55). 2020 m. birželio 17 d. patvirtintas atliktos kratos teisėtumas (t. 1, b. l. 65-66). 2020 m. birželio 16 d. kratos pas I. A. žemės sklype, gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), metu I. A. savanoriškai pateikė dėžutę, kurioje ginklas „Mod. FBI8000“ su dėtuve ir 5 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 56-60).

2020 m. liepos 16 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1320 (20) nurodyta, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Perfecta mod. FBI 8000“, skirtas šaudyti 8 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais bei signalinėmis raketomis; Tirti pateiktas 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Perfecta mod. FBI 8000“ yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų; Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti; Tirti pateikti penki šoviniai yra fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro pistoletų garsiniai šoviniai, skirti dujiniams 8 mm kalibro pistoletams; Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, priskiriame „C“ kategorijos šaudmenims; Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto dujinio pistoleto; Tirti pateikto dujinio pistoleto vamzdyje ir jo šovinių dėtuvėje yra vario metalizacijos pėdsakų. Jie galėjo nusėsti šaudant dujiniais ar garsiniais šoviniais, kurių tūtelių sudėtyje yra vario; Kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Rinktinės g. 5A, Vilniuje, lango stiklo pažeidimas buvo padarytas, šaunant ne iš tirti pateikto dujinio pistoleto „Perfecta mod. FBI 8000“ (t. 1, b. l. 81-84).

Dėl A. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje

BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi: šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti. BK 255 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais. Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Asmuo, laikantis šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogstamąsias medžiagas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, numato, kad šiais objektais gali pasinaudoti asmenys, neturintys atitinkamo leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas) (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad ginklu, kuris buvo pas jį legaliai, niekas negalėjo pasinaudoti. Gyvena dviese su žmona. Ginklas kratos metu buvo ne seife, tą pripažįsta. Juo negalėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys. Ginklas iškeliaudavo iš namų tik leidimui pratęsti. Ginklas buvo bute, dėžėje. Šoviniai irgi gulėjo ne seife, o virtuviniame stalčiuje. Žmona savo papuošalus sudėjo į seifą, o ginklą padėjo į kitą vietą. Visgi, ikiteisminio tyrimo metu A. A., apklausiamas įtariamuoju, nurodė visiškai kitokias aplinkybes dėl teisėtai laikomo ginklo. O būtent, pastarasis parodė, kad 2020 m. birželio 16 d. kratos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu, nebuvo jo teisėtai laikomo šaunamojo ginklo „Sig Sauer“, kuriam turi leidimą laikyti ir nešiotis, todėl, kad 2020 m. birželio 15 d. apie 10 val. jis iš savo užrakinto seifo pasiėmė minėtą šaunamąjį ginklą su galimai 5 šoviniais, jo dėtuvėje, kurį įsidėjęs į savo kuprinę, visuomeniniu transportu nuvažiavo aplankyti tėvo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu dėtuvė su šoviniais buvo įstatyta į ginklą, tačiau ginklas nebuvo užtaisytas. Vakare jis išvažiavo namo ir iš tėvo paėmė kitą tašę, kadangi vežėsi kitus daiktus, o su savimi turėtą kuprinę, kurioje buvo ginklas su šoviniais, jis paliko, iš pradžių pamiršo, kad ten buvo ginklas, bet prisiminęs nenorėjo sugrįžti atgal pas tėvą, todėl ir pasiliko ginklas tėvo namuose. Visą tą laiką jo kuprinė buvo tėvo namuose, galimai kambaryje, t. y. svetainėje, ant kėdės prie stalo. Jo tėvas žinojo, kad jis pas jį paliko ginklą, kadangi jis tėvui tai pats pasakė, prieš išeidamas iš jo namų.

Tokie nenuoseklūs kaltinamojo parodymai šiame baudžiamajame procese patvirtina faktą, kad A. A. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisykles ir sudarė realią galimybę kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti šiais objektais. Tarp ginklo laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens realios galimybės juos panaudoti yra priežastinis ryšys.

Dar daugiau, iš apklaustos kaltinamojo sutuoktinės J. A. parodymų, ypač duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nustatyta ir tai, kad pastaroji laisvai pasinaudojo sutuoktini, t. y. kaltinamojo ginklu, ne kartą pati atidarydama seifą ir laikydama jame papuošalus, kol galiausiai savavališkai šį ginklą, jos teigimu, paslėpė į batų dėžę ir padėjo už kitų dėžių. Pastarosios teigimu, apie tai pamiršo pasakyti sutuoktiniui. Tokios aplinkybės ir vėl patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, nes būtent sutuoktinė, kuri neturėjo jokios teisės net naudotis seifu, kuriame buvo ginklas, juo ilgą laiką naudojosi, o patį ginklą paslėpė taip, kad net ir pats sutuoktinis neva apie jo tikrąją buvimo vietą nežinojo.

Svarbu ir tai, kad liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 metai buvo atliekama krata bute. Buvo ieškomi šaunamieji ginklai. Kratos metu, berods, stalčiuje, virtuvėje buvo rasti šoviniai. Teismo patvirtinta krata. Virtuvėje stalčiuje rado šovinius. Seifas buvo, ten šaunamojo ginklo nerado. Kratos protokolas 2020 m. birželio 16 d. patvirtina, kad pas A. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, virtuvės stalčiuje buvo rasta ir paimta baltos spalvos dėžutė, apvyniota permatoma plėvele, kurioje buvo 16 vnt. šovinių „WIN 380 AUTO“ ir 14 vnt. šovinių „9 mmBCS&B“, taip pat tame pačiame stalčiuje buvo rasta ir paimta dar 7 vnt. šovinių „WIN 380AUTO“ ir 7 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“ (t. 1, b. l. 35-39). 2020 m. birželio 16 d. pakartotinės kratos metu pas A. A., bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, jo sutuoktinė J. Z. – A. savanoriškai pateikė dėžutę, kurioje pistoletas su užrašu „SigSauer“, Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. dėtuvių, ant kurių yra užrašai „SigSauer“ ir 6 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“ (t. 1, b.l. 87-91, 97-99).

Dėl aptarto yra akivaizdu, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog šovinius A. A. laikė virtuvėje, stalčiuje, o B kategorijos pistoletą „SigSauer“ - batų dėžėje, spintos viršutinėje lentynoje.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis gyvena su žmona, kuri kaip pati nurodė, žinojo kur yra seifo raktas, pasiėmė jį, ko pasėkoje, savavališkai pakeitė ginklo privalomą buvimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ne pirmus metus turėjo leidimą laikyti ginklą, turėjo tam skirtą vietą, jo žmona nurodė, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini), todėl ne tik galėjo, bet ir turėjo žinoti apie ginklų laikymo taisykles bei rizikas juos laikant tam neskirtose vietose. Be to, kaltinamojo žmona J. Z. A. nurodė, kad ginklai jai kėlė baimę, tačiau šios nurodytos aplinkybės teismo neįtikino, kadangi pistoletas laikomas užrakintas seife leistų jaustis saugiau namuose, nei laikomas batų dėžėje, spintoje, kur yra lengvai prieinamas/randamas visiems. Liudytoja J. Z. A. taip pat nurodė, kad ginklo buvimo vietą pakeitė prieš maždaug tris metus, vyrui nežinant. Pats kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis žinojo, jog žmona pernešė ginklą, o dėl šovinių buvimo virtuvėje, nurodė, kad negali paaiškinti. Taigi akivaizdu, kad A. A. ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad ginklas ar šoviniai atsidurtų reikiamoje vietoje. Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis sudarė realias sąlygas laisvai ir netrukdomai kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti jo ginklu ir šaudmenis. Kaltinamasis A. A. turėdamas leidimą laikyti ginklą, turėjo rūpintis ir užtikrinti, kad jo pistoletas bei šaudmenys būtų laikomi seife, t. y. tam skirtoje vietoje.

Todėl teismui nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo A. A. teigimu, kad jis nesudarė realių sąlygų kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti jo ginklu ir šaudmenimis. Šiuo atveju kaltinamojo A. A. sutuoktinė yra „kiti asmenys“, kuriai dėl kaltinamojo neatsakingo elgesio buvo sudaryta galimybė neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Be to, tą tik dar kartą patvirtina, kad A. A. turėdamas leidimą laikyti ginklą, kaip jau anksčiau minėta, ne pirmus metus, privalėjo žinoti savo, kaip teisėto ginklo ir šovinių savininko pareigą saugiai laikyti ginklą ir šaudmenis, tačiau šios pareigos nesilaikė.

Kaltinamųjų gynėjas sakydamas baigiamąją kalbą prašė atsižvelgti į įstatymo paskirtį, kasacinės instancijos teismo bei kitų Lietuvos teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, teisingumo bei protingumo principus ir išteisinti A. A. dėl jam inkriminuotos BK 255 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos veikos, patraukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 229 straipsnį.

Kaip teisingai nurodė kaltinamųjų gynėjas už ginklo laikymo taisyklių pažeidimą nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnis). Esminis BK 225 straipsnio 1 dalyje ir ANK 229 straipsnyje nustatytų atsakomybių atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2012, 2K-14-1073/2020).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad A. A. dėl nusikalstamo nerūpestingumo, žinodamas, kad jo žmona, seife, kuris skirtas laikyti ginklą ir šovinius, laikė savo papuošalus, tuo tarpu ginklą laikė batų dėžėje, o jis pats, be pateisinamos priežasties šovinius laikė virtuvės spintelės stalčiuje, sudarė realias sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti, t. y. šiuo atveju neginčijamai nustatyti nusikalstamo nerūpestingumo padariniai. A. A. žmona, laisvai paimdama seifo raktą, jį atrakindama, paimdama ginklą, perdėdama jį į batų dėžę, kurią padėjo į spintos lentyną, realiai disponavo ginklu. Svarbu ir tai, kad anot kaltinamojo sutuoktinės, jis apie tokią situaciją su ginklu apskritai galėjo nežinoti beveik paskutiniuosius tris metus. O tai tik patvirtina kaltinamojo didelį nusikalstamą nerūpestingumą konkrečiu atveju, ypač vertinant tai, kad jis buvo (duomenys neskelbtini).

Taigi A. A. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nenumatė, jog palikdamas šovinius virtuvėje, esančiame stalčiuje bei raktus nuo seifo matomoje vietoje, kuriame, be kita ko, buvo laikomas ginklas, sudarys galimybę kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti jais, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. A. A. turėjo leidimą laikyti ginklą, o tai reiškia, kad jis žinojo savo kaip teisėto ginklų savininko pareigą saugiai laikyti ginklą bei šovinius. Dėl to, nustačius A. A. veikoje visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymius, jo veika yra teisingai kvalifikuota kaip BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas ir negali būti vertinama kaip administracinis nusižengimas.

Dėl I. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami, gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. Vadovaujantis minėto įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo I. A. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis I. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad kai įsigijo tą ginklą nebuvo jokių įstatymų, o vėliau apie ginklą pamiršo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad turguje nusipirko, iš jam nepažįstamo asmens, dujinį pistoletą, tuo metu jam jokių leidimų laikyti ir nešiotis nereikėjo. Ilgą laiką jis ginklą laikė paslėpęs knygų lentynose, kad juo negalėtų pasinaudoti niekas kitas. Jam paskambino sūnus ir pasakė, kad jis kartu su pareigūnais atvažiuoja paimti savo ginklo. Tuo metu, jis savo namuose laikytą dujinį ginklą paslėpė savo šuns voljero pastogėje, o kratos metu savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. birželio 16 d. kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad atliekant kratą pas I. A. žemės sklype, gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), metu I. A. savanoriškai pateikė dėžutę, kurioje ginklas „Mod. FBI8000“ su dėtuve ir 5 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 56-60).

Byloje esančioje 2020 m. liepos 16 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1320 (20) nurodyta, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Perfecta mod. FBI 8000“, skirtas šaudyti 8 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais bei signalinėmis raketomis; Tirti pateiktas 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Perfecta mod. FBI 8000“ yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų <...> Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, priskiriame „C“ kategorijos šaudmenims <...> (t. 1, b. l. 81-84).

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis I. A. neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2020 m. birželio 16 d. laikė fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą „Perfecta mod. FBI 8000“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais bei signalinėmis raketomis, kuris priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų ir 5 vnt. fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro pistoletų garsinius šovinius, skirtus dujiniams 8 mm kalibro pistoletams, kurie yra šaudmenys ir priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims, kol buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų. Taigi, I. A. savo veiksmais realizavo objektyviuosius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą šaunamojo ginklo bei šovinių laikymą.

Kaltinamojo I. A. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, jog jis neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą bei šovinius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto netaikymo.

Kaltinamųjų advokatas teisiamojo posėdžio metu baigiamosios kalbos metu prašė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu. I. A., sužinojęs apie dujinio ginklo registravimo privalomumą, būtų jį įregistravęs. Dujinis ginklas liktų gulėti toje pačioje jo saugojamojoje vietoje, kiti asmenys taip pat neturėtų prie šio ginklo jokio priėjimo. Dėl kaltinamojo A. A. paaiškino, kad tuo atveju, jei veika formaliai ir atitiktų minėto įstatymo sudėties kai kurios požymius, jo padarytos veikos pasekmė - pavojingumas visuomenei, būtų mažareikšmis, nesiekiantis tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Padarytos veikos pasekmių prasme t. y. sudarytų sąlygų kitiems asmenims pasinaudoti jo teisėtai laikomu ginklu, šiuo konkrečiu atveju, pagal byloje surinkta medžiaga, tokios sąlygos nėra didesnės, nei tuo atveju, jei ginklas būtų laikomas seife.

Kaltinamojo A. A. gynėjo baigiamojoje kalboje pateikti pasvarstymai dėl ginamojo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) nepagrįsti. Šiuo atveju kaltinamasis veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo ir šaudmenų saugumo laikė ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir šaudmenis – ginklas buvo laikomas batų dėžėje, spintoje, o tuo tarpu šoviniai – virtuvėje, stalčiuje. Bute be kaltinamojo gyveno jo sutuoktinė, kuri neturėdama leidimo, jos teigimu, savavališkai paėmė ginklą iš seifo ir perkėlė jį į kitą vietą. Kaltinamasis A. A. davė baudžiamajame procese prieštaringus parodymus. Minėta, kad teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinojo apie tai, o ikiteisminiame tyrime parodė, kad ginklą kurpinėje viešuoju transportu nusivežė pas tėvą į namus. Todėl tikrosios faktinės aplinkybės dėl ginklo paėmimo iš seifo nustatyti nėra galimybės iš tokių parodymų. Visgi, vertinant aplinkybę, kad pistoletas buvo batų dėžėje, kurią pateikė kaltinamojo žmona, bei tai, ką parodė kaltinamojo sutuoktinė, laikytina, kad pistoletas buvo laikomas minėtame bute, pažeidžiant tokio ginklo laikymo taisykles, kas jau išsamiai aptarta šiame nuosprendyje.

Analogiška situacija ir dėl kaltinamojo I. A., kuris ikiteisminiame tyrime pripažino paslėpęs ginklą po to, kai jam pranešė sūnus apie policijos atvykimą. Tačiau galiausiai, paslėptą ginklą policijai perdavė. Visgi, tiks perdavimas buvo sąlygotas ne laisva valia, o tik dėl to, kad pačio kaltinamojo teigimu, sūnus jam pasakė apie tai, jog jis policijai apie ginklą yra nurodęs. Galiausiai, vertinant visas aplinkybes ir kaltinamųjų parodymus galima daryti išvadą, kad jie patys tarpusavyje nesusikalbėjo ir nesuprato apie kokį ginklą kalba A. A., kuris ikiteisminiame tyrime pradžioje teigė, kad jo teisėtai laikomą pistoletą neva paliko pas tėvą. Gi I. A. po sūnaus pasakymo dėl ginklo, greičiausiai net nežinojo apie tokią sūnaus policijai pateiktą versiją, ir pagalvojo apie kitą, t. y. savo name laikomą neteisėtai ginklą, kurį paslėpė voljere po sūnaus skambučio. Kai galiausiai atvyko policija, I. A. atidavė ginklą jau laisvanoriškai, tačiau po to, kai sūnus pasakė dėl ginklo, nors ir turėdamas galvoje greičiausiai savo pistoletą.

Teismų praktikoje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo pagrindas taikomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos dalyką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas dėl neteisėtai laikytų šovinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-689/2020), mažiausio pavojingumo (D kategorijos) šaunamojo ginklo (kasacinė nutartis Nr. 2K-202-489/2018), tačiau nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kitos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A. A. ir I. A. padarytos nusikalstamos veikos, atitinkamai BK 255 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, yra mažareikšmės. Todėl kaltinamųjų gynėjo prašymas taikyti mažareikšmiškumo institutą nėra pagrįstas.

Gynėjas baigiamojoje kalbėjo taip pat nurodė tam tikrus argumentus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikymo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje laikoma, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jeigu asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Taigi, byloje nėra pagrindo taikyti ir šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

IV. Dėl kaltinamajam A. A. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. A., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 255 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. A., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. A., veikdamas neatsargia kaltės forma, padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu ginklais ir šaudmenimis.

Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. A. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į tai, kad A. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs (t. 1, b. l. 155), SODROS duomenimis nedirba, teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą (nuosprendyje nustatytos veikos padarymo metu nebuvo teistas) (t. 1, b. l. 164-170), yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 163). Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. A. už padarytą nusikalstamą veiką BK 255 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei jos vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė ir jos dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo A. A. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise laikyti ir nešioti ginklus, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus. Vien aplinkybė, kad nusikalstama veika yra susijusi su specialiąja teise, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis šia teise. Paprastai ji skiriama, nustačius, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė sistemingai ar šiurkščiai pažeisdamas šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles.

Vertintinas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas - padarytas neatsargus baudžiamasis nusižengimas, kuris nors ir nesukėlė neigiamų padarinių, tačiau praktiškai sudarė sąlygas šiuo ginklu gan ilgą laiką naudotis kitam asmeniui – sutuoktinei, kuri faktiškai visą laiką žinojo kur ginklas buvo paslėptas jos pačios, o kaltinamasis nekontroliavo šio ginklo ir jo saugų laikymą. Į tai, kad kaltinamasis, būdamas praeityje (duomenys neskelbtini)., savo parodymais baudžiamajame procese apsunkino ginklo ir šaudmenų radimą, kurie buvo surasti tik antros kratos metu, o ir apklausiamas davė melagingus parodymus dėl ginklo buvimo vietos, tyčia klaidindamas pareigūnus. Tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad A. A. baudžiamojo nusižengimo darymo metu nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl dėl nustatyto, yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti asmeniui vieneriems metams naudotis specialia teise, susijusia su šaunamojo ginklu ir šaudmenų disponavimu (BK 68 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui perduoti spręsti klausimą dėl kratos metu, namuose pas A. A. rastų ir paimtų 16 vnt. šovinių „WIN 380 AUTO“, 14 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“, 7 vnt. šovinių „WIN 380 AUTO“ ir 7 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“; pistoleto su užrašu „SigSauer“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. dėtuvių, ant kurių yra užrašai „SigSauer“ bei 6 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“, (kvitai Nr. OVS004517, OVS004518), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių.

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Dėl kaltinamajam I. A. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę I. A., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės – areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam I. A., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis I. A., padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais ir šaudmenimis.

Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam I. A. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į tai, kad I. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkas, neteistas, turintis sveikatos sutikimų. Teismas nenustatė I. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl pastarajam skirtina arešto bausmė, artima minimumui, t. y. 15 parų terminui (BK 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kurios vykdymas atidėtinas minimaliam t. y. 3 mėnesių terminui. Taikyti šį bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra visi pagrindai ir sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas šia bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis). Intensyvios priežiūros teismas neskiria, nes tai konkrečiu atveju dėl kaltinamojo amžiaus ir sveikatos prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Toks institutas taikomas ir dėl to, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Minėta, kad kratos metu pas kaltinamąjį I. A. buvo paimtas jo savanoriškai pateikta dėžutė, kurioje buvo ginklas „Mod. FBI8000“ su dėtuve ir 5 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 56-60). Šį ginklą pastarasis laikė be leidimo. Minėta, kad 2020 m. liepos 16 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1320 (20) nurodyta, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos, 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Perfecta mod. FBI 8000“, skirtas šaudyti 8 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais bei signalinėmis raketomis; Tirti pateiktas 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Perfecta mod. FBI 8000“ yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų <...> Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, priskiriame „C“ kategorijos šaudmenims <...> (t. 1, b. l. 81-84). Todėl šis ginklas ir šoviniai konfiskuotini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 MGL (1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų)) dydžio baudos bausmę.

Uždrausti A. A. vieneriems metams nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo naudotis specialia teise, susijusia su šaunamojo ginklu ir šaudmenų disponavimu (BK 68 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui perduoti spręsti klausimą dėl kratos metu, namuose pas A. A. rastų ir paimtų 16 vnt. šovinių „WIN 380 AUTO“, 14 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“, 7 vnt. šovinių „WIN 380 AUTO“ ir 7 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“; pistoleto su užrašu „SigSauer“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. dėtuvių, ant kurių yra užrašai „SigSauer“ bei 6 vnt. šovinių „9 mm BCS&B“ (kvitai Nr. OVS004517, OVS004518), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 parų trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausmę, kurios vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Konfiskuoti kratos metu pas I. A. paimtą neteisėtai laikytus dėžutę, kurioje buvo ginklas „Mod. FBI8000“ su dėtuve ir 5 vnt. šovinių.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;