Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-608-555/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: e2A-608-555/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01140-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: D. J.
Ieškovas: M. R.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-608-555/2024Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01140-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑7414‑308/2023 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei D. J. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę D. J. paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbta informacija „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“ neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį M. R. geros dalykinės reputacijos menkinimą, priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tokio tūrinio tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią bei tikrovei neatitinkančią informaciją: „Na sveiki visi Man šis postas garbės nepridės Bet noriu papasakot kad M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“. 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) naujienos ir skelbimai atsakovė pateikė tokio tūrinio tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią bei tikrovei neatitinkančią informaciją: „Laba diena Vakaras Taip pat Norui pasidalinti apie R. giminę Gal kas atsilieps Užpuolė kaip amarai M. ir jo tėvas Ir I. irgi prisdėjo Gal kaimynai turi kokių nusisikumų.“ Internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ yra 21 300 žmonių, o internetinėje svetainėje – (duomenys neskelbtini) naujienos ir skelbimai yra 17 220 žmonių. Atsakovei pateikus nurodytą tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią informaciją, su ja per labai trumpą laiką susipažino labai daug žmonių (per 56 minutes perskaitė 1 107 asmenys). Ieškovas teigė, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės pateikta informacija yra apie ieškovą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką (taip pat nekilnojamojo turto agentūros „Dėdė“ vadovą) M. R.; paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, nes nenurodyta kada, kur ir kaip ieškovas atliko atsakovės nurodytus veiksmus (apgavo, melavo ir darė aferas), bei ši informacija nepatvirtinta jokiais įrodymais. Atsakovė niekuo nepagrindė, kad ieškovas yra apgavikas, melagis ir aferistas. Kadangi ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinanti bei tikrovei neatitinkanti informacija buvo paskleista internete, laikytina, kad apie ją sužinojo tretieji asmenys. Atsakovės paskleista informacija paskleista labai plačiam asmenų ratui, kadangi ieškovui pavyko surasti daug komentarų, kurie buvo parašyti po atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos. Atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pažemino ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, bei Nekilnojamojo turto agentūros „Dėdė“ vadovas. Ieškovo darbas yra susijęs su betarpišku bendravimu, derybomis, nekilnojamojo turto paieška ir pardavimu. Dėl to nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas per masines informavimo priemones pažemino ieškovo, ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip darbuotojo, garbę, orumą bei dalykinę reputaciją. Šiuo atveju yra visas faktų, kuriems esant atsakovės atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, visetas. Atsakovės paskelbta informacija yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžianti, asmens garbę ir orumą žeminanti, už tai atsakovei taikytina civilinė deliktinė atsakomybė. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, todėl iš atsakovės priteistina 1 000 Eur neturtinė žala, kurios dydis šioje situacijoje yra adekvatus ir proporcingas.

3. Atsakovė D. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Dėl paskleistų internetinėje svetainėje komentarų atsakovė jo ne tik asmeniškai atsiprašė, tačiau iškart paskelbė viešą atsiprašymą, kuris neva buvo ištrintas, nors iš tikrųjų iki dabar yra publikuojamas internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios administratorius yra pats ieškovas. Būdamas internetinės svetainės administratorius ieškovas gali valdyti visus įrašus, komentarus ir t. t. Tarp ieškovo ir atsakovės konfliktas kilo dėl to, kad ieškovas atsakovei pardavė itin blogos kokybės automobilį, nurodydamas, kad transporto priemonė yra be defektų. Sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį, sutartyje buvo nurodyta beveik tris kartus mažesnė kaina, nei realiai, grynaisiais buvo sumokėta ieškovui. Dėl automobilio remonto atsakovė patyrė itin dideles išlaidas. Ieškovas apie tai buvo informuotas, tačiau atsakovei patirtų nuostolių nekompensavo. Atsakovė nebežinodama, kaip apsiginti, internetinėse svetainėse patalpino du komentarus. Taip pat pažymėtina, kad komentarai buvo paskelbti tokioje internetinėje svetainėje, kaip (duomenys neskelbtini) kurios vien pavadinimas suponuoja apie galimą svetainėje esantį informacijos turinį. Atsakovė savo nuomonę komentaruose skelbė tik norėdama informuoti visuomenę, apie galimai nesąžiningą asmenį. Vertinant atsakovės komentaruose paskelbtą informaciją internetinėse svetainėse „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) juose esančių teiginių konstrukciją ir kontekstą, atsakovės pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad atsakovės teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant. Priešingai, atsakovė vartoja sąlyginius pasisakymus, su abejonėmis ir dvejonėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovė paskleidė ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią bei dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ar nuomonę. Ieškovas deklaratyviais teiginiais nurodo, kad minėti atsakovės teiginiai pažemino ieškovo garbe ir orumą bei dalykine reputaciją ir atitinkamu pasekmių papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovas nenurodė, kad jam galimai sukelti jo teisių pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, paskleista informacija buvo tik komentaras. Iš internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“, bei internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) paskelbta informacija yra pašalinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą atsakovės 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistos toliau nurodytos žinios, kad „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“; įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: „D. J. 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistos žinios, kad „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“, neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį M. R. geros dalykinės reputacijos menkinimą“; priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 609 Eur, nurodė, kad atsakovei gali būti skiriama 10 Eur bauda ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys teismo sprendimo dėl pareiškimo paskelbimo; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 6,64 Eur bylos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą atsakovė neįrodė, jog jos nurodyta žinia būtų buvusi tik jos nuomonė. Atsakovės žinia buvo pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant neva būtinumu mokesčių inspekcijai atlikti ieškovo įmonės tyrimą, kas nurodo, jog šis atsakovės teiginys buvo pateikiamas kaip tikras ir, kad dėl tokios ieškovo neteisėtos veiklos mokesčių inspekcija net turėtų pradėti tyrimą. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo atsikirtimus, pateikė 2018 m. spalio 27 d. jos su pardavėju V. S. sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė už 1 500 Eur įsigijo iš šio pardavėjo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ši sudaryta sutartis yra rašytinis dviejų šalių sudarytas dokumentas, kurio pagrindu atsakovė po to turėjo įregistruoti savo nuosavybės teises į įsigytą automobilį ir ši sutartis kaip rašytinis įrodymas paneigė atsakovės aiškinimą, jog nurodomą automobilį jį įsigijo iš ieškovo.

6. Teismas taip pat nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas būtų teistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje (sukčiavimas) numatytų ar kitokių nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), padarymą. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje duomenis dėl nagrinėtų baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu per 2015-2023 m. laikotarpį matosi, kad jokių baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu per šį laikotarpį Lietuvos teismuose nebuvo nagrinėjama. Atsakovė taip pat nepateikė ir įrodymų, jog ieškovas būtų buvęs baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomikos ir verslo tvarkos, prekybos, finansų sistemos ir oficialiosios statistikos nusižengimais. Tai nurodo, kad atsakovė iki šios žinios parašymo neturėjo jokių objektyvių duomenų (teistumo ar administracinių nusižengimų padarymo įrodymų), kurie būtų galėję jai padėti susidaryti nuomonę, jog dėl tokių padarytų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų padarymo ieškovas yra prastos reputacijos ir jo vykdomai veiklai būtų būdinga apgaulė, melagystės ar sukčiavimas.

7. Teismas ieškovo nurodytas atsakovės paskleistas žinias pripažintino neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą. Žinios yra paskleistos žeminančiomis formuluotėmis, žodžiais, žeminančiame kontekste, todėl pačios savaime yra įžeidžiančios, todėl jų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio net nereikia įrodinėti. Teismas paskleistas žinias pripažintino neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę bei orumą. Kadangi paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, jos turi būti paneigtos atitinkamai pagal jų paskleidimo būdą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovė įpareigota per teismo nustatytą terminą paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ieškovo ieškinyje nurodytu būdu.

8. Teismas sprendė, kad dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo ieškovas patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, reputacijos sumažėjimą, patyrė įtampą. Dėl neteisėtų (tikrovės neatitinkančių bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių platinimo žeminančia forma), kaltų (kaltė – preziumuojama) atsakovės veiksmų (žinias išplatino būtent atsakovė) ieškovas patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovas pateiktu ieškiniu neturtinę žalą vertino 1 000 Eur. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą, laikė, kad atsakovės paskleista melaginga žinias lietė ieškovą kaip asmenį, vykdantį tiek darbines vadybininko pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jo savarankiškai vykdomą nekilnojamojo turto agentūros „Dėdė“ veiklą, metant įtarimų šešėlį ant ieškovo, dėl jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko ir nekilnojamojo turto agentūros „Dėdė“ vadovo patikimumo, sąžiningumo ir padorumo. Teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė D. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, neteisingą, nepagrįstą ir atsakovės teises pažeidžiantį sprendimą. Teismas neįvykdė teisingumo, netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą. Priimant skundžiamą sprendimą, teismas buvo šališkas bei padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nesivadovavo aktualia teismų praktika. Ieškovas savo reikalavimus grindė tik paaiškinimais, t. y. subjektyviais, deklaratyviais žodžių ir teksto vertinimais, kurių nepatvirtino jokiais kitais į bylą pateiktais įrodymais. Byloje nebuvo paskirta teismo lingvistinė ekspertizė.

1.2. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad ieškovo ne tik asmeniškai atsiprašė, tačiau tai padarė atsiprašymo tekstą suderinusi su ieškovu ir viešai jį paskelbusi Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, kurios administratorius yra pats ieškovas. Atsakovė, nebūdama Facebook paskyros „(duomenys neskelbtini)“ administratorė negali pašalinti joje paskelbtos informacijos, dėl to ji nei techniškai, nei kaip nors kitaip savo atsiprašymo pašalinti negalėjo ir jo nepašalino. Tuo tarpu ieškovas, kaip šios paskyros administratorius, yra atsakingas už joję skelbiamą ir platinamą turinį. Jeigu pats ieškovas būtų tinkamai bei atsakingai vykdęs šios paskyros administravimo funkcijas, jį galimai žeidžianti atsakovės paskelbta informacija nebūtų buvusi paskelbta, nes tik Facebook paskyros „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui patvirtinus atsakovės paskelbtą turinį, jis tampa matomas paskyros naudotojams, stebėtojams. Iš esmės ieškovas yra pats atsakingas už tai, kad jo administruojamoje Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ yra skelbiama ir platinama. Pirmos instancijos teismas šių faktinių aplinkybių visiškai nevertino, dėl jų sprendime nepasisakė. Teismas taip pat tinkamai nevertino ir to, kad ieškovas iki šios dienos neva ieškovės ištrintą atsiprašymą pats toliau publikuoja savo administruojamoje Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškovas atsakovės paskelbtą nuomonę nelaiko jį žeidžiančia ar žeminančia.

1.3. Atsakovė niekaip negali įvykdyti teismo priimto sprendimo dalyje dėl įpareigojimo internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylą, atsakovė ir jos atstovė ne kartą nurodė, kad atsakovės naudojimasis Facebook paskyra „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo iniciatyva yra užblokuotas. Ieškovas neneigė, kad atsakovę yra užblokavęs. Pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio neįmanoma įvykdyti.

1.4. Atsakovė pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, subjektyvų asmens vertinimą dėl jos turėtos neigiamos patirties bendraujant su ieškovu. Atsakovė išties buvo sąžininga ir kaip atsakinga pilietė, patyrusi neigiamus išgyvenimus dėl ieškovo tarpininkavimo jai perkant automobilį, siekė (duomenys neskelbtini) gyventojams pateikti savo nuomonę, dėl ieškovo, kaip asmens, pardavusio jam artimo asmens transporto priemonę ieškovei, neinformavus ieškovės apie transporto priemonės defektus, kuri netrukus visiškai sugedo. Taigi, aiškinant atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą teiginį, jos pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, pasisakymo aplinkybes, tikslus, darytina išvada, kad atsakovė pateikė savo nuomonę, subjektyvų tam tikros situacijos vertinimą, ir tai nėra konstatuojamojo pobūdžio žinios (duomenys) apie ieškovą. Atsakovė jokios konkrečios informacijos, žinių ar faktų apie ieškovą nepaskelbė ir nepranešė. Atsakovė tik pateikė savo nuomonę, t. y. savo požiūrį, nusimanymą, supratimą ir mintis, dėl jos patirtos, išgyventos neigiamos situacijos tiesiogiai susijusios su ieškovo veiksmais. Skelbime vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kas leidžia daryti išvadą, kad jame buvo pateikta atsakovės nuomonė apie tam tikrą asmenį, dėl faktų, kurie pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

1.5. Pirmos instancijos teismas turėjo pareiga tinkamai nustatyti, ar atsakovės paskelbtas teiginys yra žinia ar nuomonė. Teismas turėjo tinkamai įvertinti ieškovo pateikto teksto kontekstą, formuluotę, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Teismas visiškai nepagrįstai atsakovės teiginius pripažino žinia. Atsakovė nesutinka su tokia teismo išvada. Vien tai, kad paskleisti teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Šiuo atveju konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau svarstomojo nei teigiamojo pobūdžio informacijos, todėl tai neleido teismui daryti išvados, kad atsakovė pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Teismas nevertino įrodymų visumos, net nesirėmė atsakovės pateiktomis ekranvaizdžio nuotraukomis, o šališkai pritarė ieškovo pozicijai.

1.6. Ieškovas tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad atsakovės teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai. Ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, bei nekilnojamojo turto agentūros „Dėdė“ vadovas. Ieškovo darbas yra susijęs su betarpišku bendravimu, derybomis, nekilnojamojo turto paieška ir pardavimu. Tačiau vien tai nesudaro teismui objektyvaus pagrindo spręsti, kad atsakovė pažemino ieškovo, ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip darbuotojo, garbę, orumą bei dalykinę reputaciją. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pablogėjo jo santykiai su šeima ar kolegomis, kad sumažėjo jo pajamos, kad jis neteko dalies klientų, nebuvo sudaryti kokie nors sandoriai, pablogėjo jo sveikata ir pan. Ieškovas neįrodė, kad jam galimai sukelti jo teisių pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo šeimyniniam gyvenimui ar profesinei veiklai, karjerai. Byloje nebuvo nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovo patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

10. Ieškovas M. R. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nereiškė nušalinimo teismui įstatymo nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė sprendimą, kuris netenkina atsakovės, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, ar padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus. Priešingai atsakovės argumentams, teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

2.2. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas ieškinio reikalavimus grindė ne tik savo paaiškinimais, bet ir kitais įrodymais – rašytine medžiaga – į bylą buvo pateikti internetinėje svetainėje paskelbti duomenys, taip pat byloje buvo apklausta atsakovė. Taigi ieškinio reikalavimas buvo įrodinėjamas ne ieškovo subjektyviu teksto vertinimu, o byloje esančiais įrodymais. Sutinka su atsakove, kad byloje nebuvo paskirta teismo lingvistinė ekspertizė, tačiau šios ekspertizės atsakovė ir nereikalavo, o teismui priimti motyvuotam ir teisingam sprendimui šių duomenų nereikėjo.

2.3. Atsakovės argumentai, kad neva ji asmeniškai atsiprašė ieškovo ir iškart paskelbė viešą atsiprašymą yra pramanai, kuriuos paneigė pačios jos teismui pateikti priedai ir jos parodymai teisme. Iš tiesų atsakovė buvo pusvalandžiui, per kurį vos 6 svetainės lankytojai jį perskaitė, įkėlusi tokio turinio tekstą: „Laba diena, Norėčiau atsiprašyti M. R. ir jo šeimos narių nes manau kad vakar buvo persistengta iš mano o ir iš komentatorių pusės taip pat! O dabar pasilinksminkit Nes matyt neturit daugiau ką veikti P.S. čia taikoma komentatoriams“. Tačiau šis tekstas nėra atsiprašymas, o priešingai – pašiepiantis ieškovą, kviečiantis linksmintis dėl atsakovės paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų. Atsakovė nei asmeniškai, nei ryšio priemonių pagalba ieškovo niekada neatsiprašė.

2.4. Atsakovė ne tik, kad nesigaili paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, tačiau kaltina patį ieškovą, kad jis yra pats atsakingas už tai, kas jo administruojamoje Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ yra skelbiama ir platinama. Tai patvirtina ir tai, kad pati atsakovė suprato, jog buvo skelbiami tikrovės neatitinkantys ir ieškovą žeidžiantys duomenys. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visas faktines aplinkybes ir dėl jų pasisakė sprendime. Dėl atsakovės samprotavimų apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą dėl galimos klaidos ar kitų priežasčių pažymi, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Dėl teismo sprendimo išaiškinimo atsakovė turi teisę kreiptis į teismą.

2.5. Priešingai nei teigia atsakovė, jos paskleista informacija apie ieškovą pagrįsta objektyviais įrodymais ir bylos dalyvių parodymais teisme. Atsakovės paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, nes nenurodyta kada, kur ir kaip ieškovas atliko atsakovės nurodytus veiksmus (apgavo, melavo ir darė aferas), bei ši informacija nepatvirtinta jokiais įrodymais. Atsakovė niekuo nepagrindė, kad ieškovas yra apgavikas, melagis ir aferistas. Atsakovė teikė ne savo subjektyvią nuomonę, o konkrečią niekuo nepagrįstą ieškovą žeminančią informaciją, ir siekė, kad kuo greičiau ir tokiu pavidalu ji būtų išspausdinta internetinėse svetainėse. O tam atsakovė turėjo ir motyvą – iš trečiojo asmens pirktą (neva patarus ieškovui) blogo stovio automobilį, kuris po kiek laiko sugedo. Atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija labai plačiam asmenų ratui. Ieškovui pavyko surasti daug komentarų, kurie buvo parašyti po atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos. Dėl to priešingai negu nurodo atsakovė, ieškovas pilnai įrodė, kad atsakovės paskleista informacija pažeidė jo (ieškovo) garbę ir orumą, ir ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią teismas teisingai įvertino ir priteisė iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo M. R. ieškinys atsakovei D. J. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad atsakovė D. J. 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino tokio turinio įrašą „Na sveiki visi Man šis postas garbės nepridės Bet noriu papasakot kad M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės paskleisti teiginiai, o būtent, jog „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“, neatitinka tikrovės, todėl skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę paneigti paskleistus teiginius bei priteisė ieškovui neturinės žalos atlyginimą.

14. Atsakovė (apeliantė) D. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teiginių kvalifikavimu ir tvirtina, kad ji paskleidė nuomonę, o ne tikrovės neatitinkančias žinias. Apeliantė įrodinėja, kad konkrečiame įraše nurodytų žinių pagrindu ji sąžiningai ir etiškai išsakė savo poziciją – objektyvų neįžeidžiantį vertinimą (objektyvią kritiką), ir teigia, jog jo pozicija negali būti laikoma žeminančio turinio, nes yra pagrįsta objektyviais duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo savalaikiai ir tinkamai pateikti į bylą. Apeliantė jokios konkrečios informacijos, žinių ar faktų apie ieškovą nepaskelbė ir nepranešė, tačiau tik pateikė savo nuomonę, t. y. savo požiūrį, nusimanymą, supratimą ir mintis, dėl jos patirtos, išgyventos neigiamos situacijos tiesiogiai susijusios su ieškovo veiksmais. Skelbime vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kas leidžia daryti išvadą, kad jame buvo pateikta apeliantės nuomonė apie tam tikrą asmenį.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

16. Apeliantė D. J. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina nesiekusi sumenkinti ieškovo, ir ginčo teiginiais išsakiusi tik neįžeidžiantį vertinimą, ginčytinose frazėse yra daugiau svarstomojo pobūdžio teiginių, kurie suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzūrinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar išsireiškimų.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės paskleistų teiginių turinį (šios nutarties 13 punktas), daro išvadą, kad bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui negali būti suprantami kaip neįžeidžiantys pavartoti teiginiai „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais teiginiais yra siekiama neigiamai apibūdinti privatų asmenį, metamas kaltinimas, kad įvardintas asmuo apgavo, pateikė neteisingą informaciją, siekia naudos nusikalstamu būdu. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas yra pateikęs neteisingą informaciją ar, kad neteisėtai siekė naudos, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės paskleisti ginčo teiginiai pagrindžia jos tikslą pažeminti ir sumenkinti ieškovą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą).

19. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės paskleista žinia yra pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant neva įvykusiu tarp jos ir ieškovo sandoriu ir formuojama kaip esamas faktas. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑247-701/2020 44 punktą).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

21. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

22. Vertinant pateiktos informacijos pobūdį, ar apeliantės paskleisti teiginiai yra žinia ar nuomonė, atsižvelgtina į visą kontekstą, kuriame ji pateikta ir informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar pateikti faktai, ar pateiktas tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas. Pabrėžtina ir tai, kad nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

23. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino tokio turinio įrašą „Na sveiki visi Man šis postas garbės nepridės Bet noriu papasakot kad M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės paskleisti ginčo teiginiai negali būti kvalifikuojami kaip nuomonė, nes: (i) pirmiau aptartoje atsakovės įraše nėra pateikiami duomenys (faktai) apie ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus, siekiant naudos, apgaulę ar melagingos, neatitinkančios tikrovės, informacijos, paskelbimą, todėl konstatuojamieji teiginiai „apgavikas, melagis, aferistas“ skirti protingam vidutinio išprusimo asmeniui, kuriam „aferistas“ – suprantamas kaip neteisėtas naudos siekimas, apgavystė; (ii) apeliantė teiginius patalpino internetinėje svetainėje, akcentuodama ieškovo neteisėtus veiksmus, ir, kad neteisėta veikla turėtų sudominti mokesčių inspekciją, (iii) nepaisant to, jog ginčo teiginiai nėra necenzūriniai, jie yra užgaulūs, įžeidžiantys, kaltinantys, jie žemina ir neigiamai apibūdina asmenį. Pažymėtina, kad žodis „aferistas“ šnekamojoje kalboje (www.lkz.lt) turi reikšmę „didžiuliu mastu neteisėtą siekį įgyti turtinę naudą“ ir tai tik patvirtina, kad žodžio suvokimui esminę reikšmę turi jo vartojimo kontekstas. Nagrinėjamu atveju apeliantė įvardijo, kad ieškovas apgavo, melavo, atliko neteisėtus veiksmus, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, išreiškė ne nuomonę, o faktiniais teiginiais paskleidė žinią.

24. Nustatęs, kad apie ieškovą buvo paskleista žinia, teismas turi įvertinti, ar ši žinia neatitiko tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

25. Apeliantė neginčija, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas apgavo ar neteisėtu būdu siekė turtinės naudos. Apeliaciniame skunde įvardinti argumentai, kad sandorio su ieškovo artimu giminaičiu sudarymo metu atsakovei nebuvo pateikta informacija apie transporto priemonės defektus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog įvardinto sandorio metu, ieškovas, kuris nebuvo sandorio šalis, teikė melagingą informaciją, atliko neteisėtus veiksmus ar įvykdė apgaulę. Apeliantė neįrodė, kad paskleista žinia apie ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus buvo pagrįsta faktais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartais apeliantės ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės ir pažemino ieškovo garbę ir orumą.

26. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑109‑684/2021). Pripažinus, kad ginčo teiginiai (šios nutarties 20 punktas) yra ieškovo garbę ir orumą žeminančios žinios, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo paskelbti jų paneigimą.

27. Apeliantė D. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė nei jam padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovę tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

28. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas; kt.).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą, kurią susiejo iš esmės su jo dalykine reputacija, žinomumu ir pateikė į bylą pakankamai įrodymų patirtai neturtinei žalai (jos faktui, dydžiui) bei jos ryšiui su apeliantės paskelbtais teiginiais, nurodytais ieškinyje, pagrįsti (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, 6.247 straipsnis) ir šioje dalyje ieškinį tenkino.

30. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia (liet. be kita ko), įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai paprastai taikytini fiziniam asmeniui, tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia dalykinės reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens sumenkinimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, išsiaiškinus ir įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įvertinus neturtinę žalą patyrusio asmens pateiktus teismui žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, apeliantės padarytų ieškovo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas dėl garbės ir orumo įžeidimo patyrė neturtinę žalą, ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui ją atlyginti, tiek ir su priteistu neturinės žalos dydžiu.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens orumą bei garbės gynimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliantės D. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės D. J. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovas M. R. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-9215).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto.

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė