- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 2-311-553/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės M. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. M. 185 331,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta, Kaunas (duomenys neskelbtini), yra deklaruota tik formaliai, šioje vietoje atsakovas negyveno ir negyvena, jo faktinė gyvenamoji vieta – Utena, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1733-945/2020 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės M. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pagal teismingumą. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys pagal atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir ieškinio sumą yra teismingas Panevėžio apygardos teismui, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė jį priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiamą procesinį sprendimą priėmusi teisėja nepagrįstai pasirėmė duomenimis apie Panevėžio apygardos teisme 2020 m. išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1733-945/2020, kuri yra keturių metų senumo ir iš esmės nėra susijusi su šioje byloje pareikštu ieškiniu, tuo labiau kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki šiol gyvena Panevėžyje.
4.2. Atsakovas K. M. po savo motinos J. M. mirties toliau deklaruoja savo gyvenamąją vietą ir gyvena bute Kaune, kuriame yra ir jo paveldimo turto buvimo vieta, į kurį teismas turės pareigą nukreipti išieškojimą. Kaune gyvena ir jo sūnus A. M., todėl procesiniai dokumentai gali būti įteikti ir pastarajam.
4.3. Galiausiai, Kaune gyvena ir dirba atsakovo nuolatinė atstovė – advokatė K. Česnauskienė, kuriai taip pat gali būti įteikti atsakovui skirti procesiniai dokumentai.
4.4. Ieškinyje taip pat buvo nurodyti ir du atsakovo elektroninio pašto adresai.
4.5. Pagal CPK 29 straipsnį ieškovas privalo nurodyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, kas ir buvo padaryta, o teismas neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 5 straipsnio 1, 2 dalis.
4.6. Teismas gali įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, taip pat per antstolį, notarą, darbdavį, pasiuntinių paslaugų teikėjus ir kitus subjektus, taigi, procesinių dokumentų įteikimo būdų yra daug, o jeigu atsakovas negali būti surastas, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją (CPK 132 straipsnis).
4.7. Ne ieškovė, o teismas turi pareigą surasti atsakovą ir neturi teisės šios pareigos perkelti ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio teismingumo nustatymo
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
8. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia inicijuoti ginčą atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta turtinės žalos atlyginimo suma – 185 331,73 Eur, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – Kaunas, (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį apeliantė pateikė Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta Kaune yra deklaruota formaliai, tuo tarpu faktinė jo gyvenamoji vieta yra Utenoje, todėl, įvertinęs ieškinio sumą, teismas nusprendė, kad apeliantės ieškinys teismingas Panevėžio apygardos teismui.
10. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jos Kauno apygardos teisme prieš atsakovą inicijuota civilinė byla Nr. e2-1733-945/2020 2020 m. spalio 30 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui. Teigia, kad nurodytas teismo procesinis sprendimas buvo priimtas prieš keturis metus ir paminėta byla nėra susijusi su šioje byloje pareikštu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės pozicija.
11. Pažymėtina, kad sprendžiant civilinės bylos teismingumo klausimą įstatymų leidėjas įpareigoja atsižvelgti į ginčo dalyką, ieškinio sumą, šalių gyvenamąsias vietas ir (ar) kitas aplinkybes (CPK 25-32 straipsniai) ir būtent paminėtų aplinkybių pagrindu nustatyti atitinkamo ginčo teismingumą. Kitame teisme nagrinėjama civilinė byla vertinant pareikšto ieškinio teismingumą yra reikšminga tuo atveju, jeigu bylos yra susijusios – ieškinys pareikštas keliems atsakovams, pareikštas priešieškinis ir kitais CPK 33 straipsnyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo procesinis sprendimas nebuvo grindžiamas apeliantės pareikšto ieškinio ir Panevėžio apygardos teismui perduotos civilinės bylos Nr. e2-1733-945/2020 sąsaja. Taigi skunde nepagrįstai apeliuojama, kad bylos nėra susijusios, todėl šiuo pagrindu ieškinys nėra teismingas Panevėžio apygardos teismui.
12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad prieš keturis metus kitoje civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovo K. M. faktinė gyvenamoji vieta yra ne Kauno, o Utenos mieste, yra nepakankama išvadai, jog apeliantės ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui. Keturi metai yra ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo gali ne vieną kartą pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad byloje nėra aktualių duomenų, kurie patvirtintų Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1733-945/2020 nustatytą aplinkybę dėl nuolatinės atsakovo gyvenamosios vietos Utenoje. Nors iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2022 m. vykusiuose teisminiuose procesuose atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra Utenoje, (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau ir šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytini aktualias ir patvirtinančiais pirmosios instancijos teismo išvadą dėl apeliantės siekiamo inicijuoti ginčo teismingumo Panevėžio apygardos teismui.
13. Spręsdamas teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą viešajame registre deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
14. Nors šis išaiškinimas nagrinėjamu atveju yra svarbus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra aktualių duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, informacija, jog deklaruotas atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra Kaune, (duomenys neskelbtini), tampa reikšmingu kriterijumi, kuris negali būti ignoruojamas sprendžiant aptariamo ginčo teismingumo klausimą.
15. Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio asmens subjektinei teisei kreiptis į teismą yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių, dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Tais atvejais, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019, 30 punktas).
16. Apeliantės skundo argumentai, kad procesiniai dokumentai atsakovui gali būti įteikiami elektroninio pašto adresu, per atstovę, viešo paskelbimo ar kitais CPK nustatytais būdais, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku – teismingumo taisyklių taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl panaikinus apskųstą nutartį, šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės M. M. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.