Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant A. J., dalyvaujant ieškovei S. Č., nedalyvaujant atsakovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, neturtinės žalos atlyginimo.

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Darnios šeimos sukurti nepavyko. Atsakovas faktiškai nuo santuokos sudarymo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio tapo neištikimas. (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovas išėjo gyventi pas S. Š., o (duomenys neskelbtini) mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini) ir visiškai nutraukė bet kokius santykius su ieškove. Iš S. Š. sutuoktinio jai pavyko sužinoti, kad atsakovas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso ji nežino. Atsakovui palikus šeimą, ieškovė patyrė stresą, liko neįgyvendinti bendri verslo planai ir lūkesčiai. Ieškovė yra žinoma (duomenys neskelbtini). Dėl sutuoktinio neištikimybės patyrė pažeminimą ir gėdą. Dėl pažeminimo tarp plataus pažįstamų (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo neištikimybės, ieškovė patyrė nervinę įtampą, depresiją, buvo labai sunku morališkai atsigauti. Todėl prašo santuoką prašoma nutraukti dėl atsakovo kaltės ir ieškovei priteisti neturtinę žalą, kurią įvertina 3000 Eur. Po santuokos nutraukimo išlaikymo priteisti neprašo, prašo palikti ikisantuokines pavardes. Taip pat prašo priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutuoktiniai bendro turto nespėjo įsigyti, todėl turto neprašo padalinti. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad praėjus 4 dienoms po santuokos sudarymo atsakovas savo vardu įsigijo automobilį. Nors šis automobilis įgytas jau sudarius santuoką, tačiau jis įgytas už atsakovo iki santuokos sudarymo sutaupytus pinigus, todėl prašo jį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, kompensacijos neprašo. Nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius duomenų ji neturi.

Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus patikslino. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad jos manymu santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, dėl ko abu pasuko skirtingais keliais. Taip pat teismui pareiškė, jog atsisako reikalavimo dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei reikalavimo dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti, grąžinti 75 proc. už turtinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus bei patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus pilnai palaikė. Dar kartą teismą užtikrino, kad turtinių pretenzijų į atsakovo vardu registruotą automobilį neturi, jį po santuokos nutraukimo prašė priteisti atsakovui.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, jo buvimo vieta nežinoma, ieškovės procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai į posėdžius jam įteikti viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes įteikti tiesiogiai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, byla dalyje dėl neturinės žalos priteisimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nutrauktina.

Dėl dalies reikalavimų atsisakymo.

Patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturinei žalai atlyginti bei reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (12-13 b. l.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio reikalavimų dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą prašė nutraukti bei grąžinti 75 proc. už turtinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad dalies reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės jai žinomos ir suprantamos.

Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Ieškovės atsisakymas patikslinto ieškinio reikalavimų dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl teismas jį priima (CPK 140 str.). Priėmus atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Dalies bylos nutraukimo pasekmės numatytos CPK 294 str. ieškovei išaiškintos ir žinomos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (15 b. l.), kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 gruodžio mėnesio. Santuokoje registruoto nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo (18). Atsakovo A. Č. vardu po santuokos sudarymo yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). Teismas duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus neturi. Pirminis ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme pareikštas 2015 m. rugsėjo 16 d. (3 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tačiau teismo posėdyje šį reikalavimą patikslino ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl skirtingų charakterių abu pasuko skirtingais keliais. Šalys nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja. Kaip matyti, per šiuos metus nei viena iš šalių nesiekė atnaujinti santuokinių ryšių, tuo pačiu abi šalys nesikreipė ir į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iki ieškinio padavimo teisme, šalys faktiškai gyveno atskirai beveik metus ir juos tenkino esama situacija. Iš esmės po santuokos sudarymo tik keletą mėnesių sutuoktiniai gyveno kaip šeima. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma. Iš bylos duomenų nėra galimybių nustatyti, kuris iš sutuoktinių paliko šeimą. Nors ieškovė iš pradžių dėl šeimos iširimo kaltino atsakovą, tačiau šiuo metu dėl santuokos iširimo jo nekaltina, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka formali ir nėra galimybės ją išsaugoti, kad šalių sprendimas sudaryti santuoką buvo skubotas, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. Č. paliktina jo prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą A. Č. vardu (16 b. l.). Nekilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šalys neturi (18, 19 b. l.). Ieškovė po santuokos nutraukimo automobilį prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis įgytas praėjus tik keturioms dienoms po santuokos sudarymo ir už atsakovo iki santuokos sudarymo sutaupytus pinigus. Kompensacijos už šį turtą sau nereikalauja. Byloje nustatyta, jog šalys susituokė 2014 m. liepos 4 d., o automobilis A. Č. vardu registruotas 2014 m. liepos 8 d. (16 b. l.). Ieškovė pretenzijų į šį turtą nereiškia, kompensacijos neprašo, todėl vertintina, jog ginčo dėl šio turto nėra. Esant šioms aplinkybėms automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas A. Č. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas A. Č. (CPK 185 str.).

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Teismas patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog šalių atžvilgiu bylų dėl skolų priteisimo nėra iškelta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškovas atsisako ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė paduodamas ieškinį už turtinį reikalavimą sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio (6 b. l.). Ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti jai 3000 Eur neturinę žalą. Esant pirmiau nurodytai įstatyminei nuostatai ieškovei grąžintina 75 procentai jos už turtinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio – 67,50 Eur (CPK 87 str. 2 d.).

Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką (6 b. l.). Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą patikslino ir santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 20,50 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priimti ieškovės S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, ir civilinę bylą Nr. 2-1955-955/2016 šioje dalyje nutraukti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. Č. palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), A. Č. palikti jo pavardę – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą A. Č. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 14 d. AB SEB bankas valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalį – 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) (iš viso mokėta 131 Eur).

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.