Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3501-764/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-01
Bylos Nr.: I-3501-764/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01121-2011-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė (pran.), Nijolė Žalnieriūnienė
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, UAB „Sistem“
Pareiškėjas: AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai: Edgaras Jautakis

Kategorijos

33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3501-764/2013Proceso Nr. 2-55-3-01121-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Erikui Borusevičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM atstovui Andriui Petkevičiui, atsakovės UAB „Sistem“ atstovams advokatui Edgarui Jautakiui ir Aivarui Urbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM ir UAB „Sistem“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (toliau – Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 14–17), prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM išmokėti likusią draudimo įmokų kompensacijos pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 dalį – 1 031 801,72 Lt, dalį jos pervedant į pareiškėjos AAS „Gjensidige Baltic“ sąskaitą, o kitą dalį – 434 698,28 – į UAB „Sistem“ sąskaitą; 2) nepatenkinus pirmojo reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokų pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 skolą. Taip pat prašė grąžinti pareiškėjai permokėtą 9871,00 Lt žyminio mokesčio sumą.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad 2008-01-29 tarp akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ (toliau – ADB „Reso Europa“) ir UAB „Sistem“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001554. UAB „Sistem“ yra žemės ūkio veiklos subjektas, turintis teisę pasinaudoti valstybės parama – 50 proc. draudimo įmokų dalies kompensavimu. Pagal žemės ūkio ministro 2004-03-04 įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, parama gali būti teikiama dviem būdais, t. y. išmokant paramą tiesiogiai žemės ūkio subjektui arba pervedant į draudimo bendrovės sąskaitą. Nagrinėjamu atveju draudimo įmoka sudarė 4 423 283,44 Lt, draudėja UAB „Sistem“ savo įmokos dalį 2 211 641,72 Lt yra įmokėjusi. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (toliau – Agentūra) iš mokėtinos paramos dalies yra sumokėjusi 1 179 840,00 Lt ir yra skolinga 1 031 801,72 Lt. Dalis šios sumos, t. y. 434 698,28 Lt, buvo įskaityta iš draudėjo lėšų. Vadinasi, Agentūros skola pareiškėjai yra 597 103,44 Lt, o skola UAB „Sistem“ – 434 698,28 Lt. Skunde pažymėjo, kad Agentūros pozicija nėra nuosekli. Ji yra išmokėjusi dalį paramos sumos pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 ir šių sumų išmokėjimo pagrįstumą patvirtina tai, kad atsisakė teismui pateikto skundo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų sugrąžinimo (Nr. I-1616-142/2012). Pareiškėjos nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsisakymas išmokėti likusią paramos sumos dalį yra neteisėtas. Vienintelis pagrindas, kuriuo remdamasi Agentūra atsisako mokėti prašomą priteisti paramos sumą, yra tai, kad draudimo liudijime nurodytas draudžiamųjų kiaulių kiekis neatitinka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazėje deklaruoto gyvūnų kiekio. Šis centras nedisponuoja duomenimis apie nuosavybės teise turimus gyvūnus, todėl jo duomenys negali būti pagrindas konstatuoti, kad gyvūnų kiekis neatitinka draudimo polise nurodyto gyvūnų kiekio.

Skunde taip pat nurodė, kad, pagal CK 6.189 str. 1 d. nuostatas, draudimo įmokos dydis yra viena iš sutarties sąlygų ir turi jos šalims įstatymo galią. Draudikui turi būti sumokėta visa draudimo įmokos suma, nepriklausomai nuo to, ar jos dalis bus kompensuota pagal paramos verslui skyrimo programas. Šiuo atveju paramos gavėjas yra UAB „Sistem“, o ne pareiškėja, tačiau Taisyklės suteikia teisę valstybės skiriamą paramą pervesti tiesiai draudikui. Pervedant paramą draudikui, yra įvykdoma jos pareiga išmokėti paramą jos gavėjui ir paramos gavėjo pareigą sumokėti draudimo įmoką. Net ir tuo atveju, jei žemės ūkio veiklos subjektas neturi teisės gauti valstybės paramos, nereiškia, kad draudikas turi atsisakyti dalies draudimo įmokos, nes draudimo sutarties vykdymas yra savarankiška prievolė. Teisė reikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies iš žemės ūkio veiklos subjektų nustatyta Taisyklių 4 p.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad Agentūra savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsisakiusi teismui pateikto skundo dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos išieškojimo, iš esmės pripažįsta savo skolą Bendrovei, todėl byloje ginčas keliamas tik dėl skolos sumos. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo, pareikšto Agentūrai, likusi sumokėti draudimo įmokos dalis turėtų būti priteista iš atsakovės UAB „Sistem“. Ieškiniui dėl skolos priteisimo pareikšti taikomas 10 metų senaties terminas. Agentūra jau minėtais konkliudentiniais veiksmais sudarė pagrindą tikėtis, kad paramos suma bus išmokėta, o tai nutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimą. Be to, UAB „Sistem“ niekaip neatsisakė vykdyti pagal draudimo sutartį kylančios pareigos sumokėti draudimo įmoką. Teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti, nes pareiškėja buvo suklaidinta Agentūros veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 22–23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad, pagal Taisyklių nuostatas, draudikui tenka pareiga įsitikinti, kad žemės ūkio veiklos subjektas atitinka visas sąlygas valstybės paramai gauti. Ginčo byloje dėl to, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Sistem“ buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią Agentūra pareiškėjai turėjo sumokėti pusę draudimo įmokos sumos, t. y. 2 211 641,72 Lt nėra. Pagal Agentūrai pateiktas pažymas apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti už 2008 metų II ketvirtį, pareiškėjai buvo išmokėta 1 179 840,00 Lt bendra įmokų kompensacijų suma. Pažymėjo, kad šios pareiškėjos pateiktos pažymos nepateko tarp atsitiktine tvarka atrinktų 1 procentų pažymų apie sudarytus draudimo liudijimus, todėl nebuvo patikrinta ar įmoka apskaičiuota teisingai. Agentūrai pateiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti už 2008 metų III ir IV ketvirčius buvo patikrintos ir nustatyta, kad UAB „Sistem“ apdraudė didesnį kiaulių skaičių, negu jai priklausė nuosavybės teise, t. y. nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal Taisyklių 1 p. nuostatas, draudimo įmokų kompensacija mokama žemės ūkio veiklos subjektui nuo draudimo įmokos dalies, sumokėtos už draudimo liudijimo pasirašymo dieną nuosavybės teise priklausančius gyvūnus. Kadangi UAB „Sistem“ neatitiko Taisyklių 1 p. reikalavimų, Agentūros direktorius 2010-02-02 įsakymu Nr. BR1-89 nusprendė paramos gavėjui nemokėti 508 500,00 Lt draudimo įmokų pagal ADB „RESO Europa“ pateiktą 2008-10-20 pažymą Nr. 03-VI08/3573 už 2008 m. III ketvirtį. Agentūros direktoriaus 2009-09-07 įsakymu Nr. BR1-666 buvo nuspręsta UAB „Sistem“ nemokėti 523 301,72 Lt paramos sumos pagal 2009-01-20 pažymą Nr. 03-V109/49 už 2008 m. IV ketvirtį. Bendra neskirtos paramos suma yra 1 031 801,70 Lt. Nurodyti Agentūros direktoriaus įsakymai, taip pat ir Agentūros 2010-02-24 ir 2009-09-17 sprendimai, kuriais pareiškėja buvo informuota apie paramos neskyrimą, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtose iš esmės analogiškose bylose (a. b. Nr. A525-266/2013 ir A444-968/2013).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Sistem“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 60–61) prašė skundą UAB „Sistem“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad tarp jos ir pareiškėjos yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, todėl reikalavimui dėl skolos iš UAB „Sistem“ priteisimo taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Apie tariamą teisės pažeidimą pareiškėjai tapo žinoma, kai Agentūra priėmė sprendimus neskirti draudimo įmokos kompensacijų UAB „Sistem“, todėl į teismą dėl pažeistos teisės gynimo Bendrovė turėjo kreiptis per vienų metų terminą. Pagal draudimo sutarties priedo Nr. 1 5 p., Agentūros draudimo įmokos dalis yra 2 211 641,72 Lt, draudėjos įmokos dalis yra analogiška ir nustatyta 9 p. Šios draudimo sutarties nuostatos nuginčytos nebuvo, yra galiojančios, todėl šalims turi įstatymo galią.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės naudai priteisti iš pareiškėjos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų draudimo įmokų, kurios Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo pervedamos tiesiogiai (ne per paramos gavėjus) pareiškėjai (draudimo įmonei), dalies priteisimo.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2008-01-04 tarp ADB „Reso Europa“ ir UAB „Sistem“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001554, kurios bendra metinė draudimo įmoka – 4 423 283,44 Lt (draudimo įmoka lygiomis dalimis mokama draudėjo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal sutartyje patvirtintą grafiką) (I t., b. l. 9–11).

ADB „RESO Europa“ Agentūrai pateikė 2008-10-20 pažymą Nr. 03-VI08/3573 pagal kurios priedą už draudimo sutartimi GD Nr. 001544 apdraustus UAB „Sistem“ gyvulius Bendrovei mokėtina paramos suma – 508 500,00 Lt (II t., b. l. 40–44).

ADB „RESO Europa“ Agentūrai pateikė 2009-01-20 pažymą Nr. 03-VI09/49 pagal kurios priedą už draudimo sutartimi GD Nr. 001544 apdraustus UAB „Sistem“ gyvulius Bendrovei mokėtina paramos suma – 523 301,72 Lt (II t., b. l. 45–48).

Įvertinęs Bendrovės 2009-01-20 pažymą, Agentūros direktorius 2009-09-07 įsakymo Nr. BR1-666 1.3.1. p. konstatavo, kad UAB „Sistem“ neatitinka Taisyklių 1 punkte ir Taisyklių 2 punkte nurodytų paramos gavimo sąlygų, todėl nusprendė nemokėti UAB „Sistem“ 523 301,72 Lt paramos lėšų sumos (I t., b. l. 33–36, II t., b. l. 51–54). Apie UAB „Sistem“ ir kitiems draudėjams neskirtas paramos sumas pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009-09-17 sprendimu Nr. BR6-(11.13)-13255 (I t., b. l. 41–44, II t., b. l. 56–59).

Bendrovė 2009-11-02 pateikė patikslintą 2009-01-20 pažymą Nr. 03-VI09/49, kurioje nurodė UAB „Sistem“ mokėtinos 523 301,72 Lt paramos sumos mokėjimą atidėti iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (I t., b. l. 45–52). Agentūros direktorius 2009-12-30 įsakymu Nr. BR1-1051 iš dalies pakeitė savo 2009-09-07 įsakymą Nr. BR1-666, tačiau sprendimą nemokėti UAB „Sistem“ 523 301,72 Lt paramos lėšų sumos paliko nepakeistą (I t., b. l. 37–39). Apie tai pareiškėja buvo informuota 2010-02-08 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-805 (I t., b. l. 53–55).

Administruodamas Bendrovės 2008-10-20 pažymą Nr. 03-VI08/3573, Agentūros direktorius priėmė 2010-02-02 įsakymą Nr. BR1-89 nemokėti UAB „Sistem“ pagal draudiko pateiktą pažymą 508 500,00 Lt, nes ji neatitinka Taisyklių 1 p. reikalavimų (II t., b. l. 49–50). Apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros 2010-02-24 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-1153 (II t., b. l. 55).

Bendrovė teigia, ir šių aplinkybių šalys neginčija, kad Agentūra Bendrovei pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 iš savo draudimo įmokos dalies (2 211 641,72 Lt) yra sumokėjusi 1 179 840,00 Lt. Bylos duomenys tvirtina, kad Agentūros priimtais administraciniais sprendimas atsisakyta pareiškėjai mokėti 103 180,70 Lt kompensuotinos draudimo įmokos dalį. Dalį šios sumos – 434 698,28 Lt – draudimo bendrovė yra įskaičiusi iš UAB „Sistem“ lėšų.

Teismui pateiktame skunde (II t., b. l. 14–17) pareiškėja prašo: 1) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM išmokėti likusią draudimo įmokų kompensacijos pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 dalį – 1 031 801,72 Lt; 2) nepatenkinus pirmojo reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokų pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 skolą. Atsižvelgus į pareiškėjos keliamus reikalavimus ir paties ginčo pobūdį, visų pirma būtina nustatyti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, nes tik taip galima nuspręsti dėl ginčui taikytinų materialinių teisės normų.

Pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 19 str. 2 d., pasėlių, gyvūnų, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo nuo nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų draudiminių įvykių draudimo įmokos buvo iš dalies kompensuojamos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Kompensacines išmokas administravo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (9 str. 4 d.).

Dalies draudimo įmokų kompensavimo iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų sąlygos ir tvarka buvo nustatyta žemės ūkio ministro 2004-03-04 įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintose Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėse. Pagal šių Taisyklių 1 p., Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, tvarko buhalterinę apskaitą, pagal 2001-01-12 Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 141) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006-12-20 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1976/2006 (OL 2006 L 368, p. 85), I priedą yra laikomi maža ar vidutine įmone (toliau – pagalbos gavėjai) ir yra apdraudę savanoriškuoju draudimu nuosavybės teise jiems priklausančius augalų pasėlius, gyvūnus, žemės ūkio techniką ir gamybinius pastatus tik nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų (šalnos, krušos, ledo, lietaus, sausros ir kt.) ir (arba) gyvūnų ar augalų ligų.

Pagal Taisyklių 3 p., tais atvejais, kai pagalbos gavėjai visas draudimo įmokas (gali būti mokamos dalimis) sumoka draudimo įmonei, draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama pagalbos gavėjams. Draudimo įmonė gali iš pagalbos gavėjų nereikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo liudijime, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama draudimo įmonei (Taisyklių 4 p.). Dokumentai, kuriuos draudimo įmonė, norėdama gauti kompensaciją, turi patikrinti, nustatyti Taisyklių 6 p. Pagal Taisyklių 7 p., draudimo įmonė įvertina pagalbos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti, apskaičiuoja kompensacijos dydį ir, ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio pabaigos Agentūrai su lydraščiu pateikia pažymas (1 ir 2 priedai) raštu ir elektroniniu paštu. Tais atvejais, kai draudimo įmokų dalis mokama draudimo įmonėms, už pagalbos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti ir mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimą atsako draudimo įmonė (Taisyklių 16 p.). Agentūra turi teisę iš pateiktų pažymų apie sudarytus draudimo liudijimus pasirinkusi 1 proc. draudimo liudijimų ir iš draudimo įmonės gavusi pasirinktų draudimo liudijimų ir draudimo įmokų sumokėjimo dokumentų kopijas, patikrina, ar draudimo objektas ir draudžiamasis įvykis atitinka Taisyklių 1 ir 2 punktuose nurodytas pagalbos gavimo sąlygas ir ar kompensuojama draudimo įmoka apskaičiuota teisingai (Taisyklių 8 p.). Taisyklės galiojo iki 2009-01-30, tačiau žemės ūkio ministro 2009-01-22 įsakymu Nr. 3D-30 jų galiojimas buvo pratęstas subjektams, sudariusiems draudimo sutartis iki 2009-01-30, t. y. ir nagrinėjamos administracinės bylos subjektams.

Atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir Taisyklių 6 p., 7 p. ir 16 p. nuostatas, teismas daro išvadą, kad tarp draudimo įmonės ir Agentūros yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, todėl jiems taikytinos ginčui aktualios Taisyklių nuostatos. Kita vertus, tarp pareiškėjos ir atsakovės UAB „Sistem“, kaip draudimo sutarties šalių, – draudimo teisiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 8 p. nuostatomis, patikrinusi pareiškėjos pateiktoje 2008-10-20 pažymoje Nr. 03-VI08/3573 ir 2009-01-20 pažymoje Nr. 03-VI09/49 nurodytas pagal draudimo sutartį GD 001554 apskaičiuotas mokėtinas kompensacijos sumas, nustatė, kad UAB „Sistem“ neatitinka Taisyklių 1 p. nuostatų, todėl Agentūros direktoriaus 2009-09-07 įsakymu Nr. BR1-666, 2009-12-30 įsakymu Nr. BR1-1051 ir 2010-02-02 įsakymu Nr. BR1-89 nusprendė nemokėti jai bendros 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos sumos. Apie priimtus Agentūros direktoriaus administracinius aktus Bendrovė buvo informuota Agentūros sprendimais, t. y. 2009-09-17 sprendimu Nr. BR6-(11.13)-13255 (I t., b. l. 41–44, II t., b. l. 56–59), 2010-02-08 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-805 (I t., b. l. 53–55) ir 2010-02-24 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-1153 (II t., b. l. 55).

Pažymėtina, kad tiek Agentūros direktoriaus įsakymai, tiek Agentūros sprendimai teismui nebuvo apskųsti, yra galiojantys ir sukeliantys pareiškėjai teisines pasekmes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad Agentūros administracinių aktų dėl atsisakymo mokėti draudimo įmokos kompensaciją neginčijo, nes, jos manymu, draudimo įmonė nėra šio administracinio teisinio santykio dalyvis. Kaip konstatuota anksčiau, pagal Taisyklių nuostatas, tarp pareiškėjos ir Agentūros yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėja turėjo teisę ginčyti priimtus administracinius aktus, sukeliančius jai teisines pasekmes. Agentūros sprendimuose yra aiškiai nurodytas jų adresatas, išaiškinta jų apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2013-05-02 sprendimas a. b. Nr. A525-266/2013 ir 2013-06-03 nutartis a. b. Nr. A444-968/2013), teismas konstatuoja, kad nenuginčijus Agentūros priimtų administracinių aktų dėl UAB „Sistem“ neskirtos draudimo įmokos kompensacijos sumos pareiškėja neturi teisės į reikalavimo iš Agentūros priteisti 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos dalį patenkinimą.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir pareiškėjos nurodyti argumentai, kad Agentūra, atsiimdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą prašymą dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos grąžinimo (a. b. Nr. I-1616-142/2012), savo konkliudentiniais veiksmais pripažino pareigą pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 sumokėti likusią kompensacijos sumą. Kaip teismui pateiktame atsiliepime nurodė Agentūra, išmokant dalį pagal ginčo draudimo sutartį priklausančios kompensacijos, nebuvo atlikti Taisyklių 8 p. nustatyti veiksmai, t. y. UAB „Sistem“ draudimo liudijimas ir draudimo įmokų sumokėjimo dokumentai nepateko į 1 procentą atsitiktinai atrinktų draudimų liudijimų, todėl neatitiktis Taisyklių 1 punkto reikalavimams nebuvo nustatyta ir dalis kompensacijos išmokėta. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjai neteisingai vertina skundo atsisakymo faktinį pagrindą, nes pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad administracinė byla Nr. I-1616-142/2012 buvo nutraukta patvirtintus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą.

Pagrindo tenkinti šį pareiškėjos skundo reikalavimą nesudaro ir tai, kad jos nurodytame Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiame 2013-05-31 nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-387/2013, yra pateiktos išvados dėl Taisyklių nuostatų neaiškumo ir dviprasmiškumo. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra vertinama žemės ūkio ministro 2004-03-04 įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių nuostatų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams, taip pat nėra tiriamas anksčiau minėtų Agentūros priimtų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. nesprendžiama, ar Agentūra pagrįstai nustatė, kad UAB „Sistem“ neatitinka Taisyklių 1 p. reikalavimų ir jai kompensacija neskirtina, todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai įtakos nagrinėjamai bylai neturi.

Pareiškėja taip pat pareiškė ir alternatyvų reikalavimą, t. y. nepriteisus draudimo įmokos kompensacijos sumos iš Agentūros, priteisti iš UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokų pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 skolą.

Kaip minėta anksčiau, tarp pareiškėjos ir UAB „Sistem“, kaip draudimo sutarties šalių, susiklostė draudimo teisiniai santykiai, todėl šioje ginčo dalyje taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios materialinės ir procesinės teisės normos. Pažymėtina, kad pareiškėja pripažįsta, kad tarp jos ir atsakovės UAB „Sistem“ yra susiklostę būtent draudimo teisiniai santykiai ir teigia, jog UAB „Sistem“ kaip draudėjas turi pareigą sumokėti Bendrovei visą draudimo įmokos sumą.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str., draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją) (CK 6.1004 str. 1 d.).

Pagal 2008-01-04 sudarytą draudimo polisą GD Nr. 001554, 4 423 283,44 Lt draudimo įmokos suma buvo nustatyta draudimo sutarties šalių, t. y. pareiškėjos ir UAB „Sistem“ susitarimu. Pagal sutartį naudos gavėja yra UAB „Sistem“. Agentūra nėra šios draudimo sutarties šalis. Atsižvelgiant į CK 6.1004 str. nuostatas ir tai, kad, pagal Taisykles, draudimo įmokų kompensacijos teikiamos ne draudikui, o paramos gavėjui – UAB „Sistem“ – ir jos tik gali būti pervedamos į draudiko sąskaitą, konstatuotina, kad UAB „Sistem“ turi pareigą draudimo bendrovei sumokėti visą draudimo įmokos sumą, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna kompensaciją, ar ne.

Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė UAB „Sistem“ prašo dėl jai reiškiamo skundo reikalavimo taikyti vienų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Pagal CK 1.125 str. 7 d., sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas nustatytas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju turi būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas, nes reikalavimas yra dėl skolos priteisimo. Neginčytinai nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Sistem“ yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, reikalavimas dėl nesumokėtos draudimo įmokos dalies priteisimo kildinamas iš UAB „Sistem“ kaip draudėjos pareigos pagal draudimo polisą GD Nr. 001554 sumokėti visą draudimo įmokos sumą, todėl pareiškėjos argumentai, kad ginčui taikytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio byloje pareiškėjos pareikštam reikalavimui dėl draudimo įmokos dalies iš draudėjo priteisimo taip pat taikė 1 metų ieškinio senaties terminą (2013-06-03 nutartis a. b. Nr. A444-968/2013).

Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad priede prie draudimo poliso GD Nr. 001554 buvo nustatytas draudimo įmokų mokėjimo grafikas, t. y. paskutinė draudėjo įmoka turėjo būti įmokėta 2008-12-29, o Nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtina įmokos kompensacija – 2009-01-29. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2009-09-17 sprendimu Nr. BR6-(11.13)-13255 (I t., b. l. 41–44, II t., b. l. 56–59), 2010-02-08 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-805 (I t., b. l. 53–55) ir 2010-02-24 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-1153 (II t., b. l. 55) pareiškėją informavo, kad pagal jos pateiktas pažymas UAB „Sistem“ nebus kompensuota bendra 1031801,72 Lt draudimo įmokos suma pagal draudimo polisą GD Nr. 001554. Minėti sprendimai pareiškėjai buvo įteikti, tačiau teise juos ginčyti Bendrovė nepasinaudojo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vienų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sužinojimo apie Agentūros atsisakymą mokėti UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją dienos, nes būtent tada pareiškėjai įgijo reikalavimo teisę reikalauti nesumokėtos draudimo įmokos dalies iš UAB „Sistem“. Sprendžiant pagal nurodytų Agentūros sprendimų datą, apie tai pareiškėjai tapo žinoma atitinkamai 2010-02-08 dėl 523 301,72 Lt sumos ir 2010-02-24 dėl 508500,00 Lt sumos. Ieškinys Vilniaus apygardos teismui paštu pateiktas 2011-04-18 (I t., b. l. 18), t. y. praleidus vienų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjos atstovo argumentai, kad Agentūros konkliudentiniai veiksmai, kai ji atsisakė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo (Nr. I-1616-142/2012), nutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimą, yra nepagrįsti, nes skundas teismui buvo pateiktas ir taikos sutartis patvirtinta ieškinio senaties terminui pasibaigus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas taip pat prašė, nustačius, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, jį atnaujinti, nes pareiškėja buvo suklaidinta Agentūros veiksmų.

CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007).

Prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėja taip pat grindžia tuo, kad, atsiimdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo (Nr. I-1616-142/2012), Agentūra ją suklaidino dėl likusios draudimo įmokų dalies kompensavimo. Pažymėtina, kad Agentūros skundas dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo teisme buvo gautas 2011-12-12, o byla, patvirtinus taikos sutartį, nutraukta 2012-04-27 (teismų informacinės sistemos LITEKO). Vadinasi, nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jos įvyko šiam terminui pasibaigus.

Pagal CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi vienų metų ieškinio senaties terminą, pagrindo jam atnaujinti teismas nenustatė, skundo reikalavimas priteisti iš UAB „Sistem“ nesumokėtą draudimo įmokos dalį taip pat atmestinas.

Atsakovės UAB „Sistem“ atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė iš Bendrovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (45 str. 1 d.). Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir sprendžiami teismui priimant nutartį (ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d.). Atsakovė UAB „Sistem“ prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, UAB „Sistem“ išaiškintina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Pagal ABTĮ 38 str., administraciniam teismui teikiami skundai, nepriklausomai nuo to, kiek juose keliama reikalavimų, apmokestinami 100 Lt žyminiu mokesčiu. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja, teikdama Vilniaus apygardos teismui ieškinį, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą 2011-04-01 mokėjimo nurodymu Nr. 1353 (AB DNB bankas) sumokėjo 9971,00 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, ir vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui grąžintina permokėta 9871,00 Lt žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimui įsiteisėjus, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, į. k. 300633222, grąžinti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėtą 9871,00 Lt (devynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno lito) žyminio mokesčio sumą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė