Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų 2016-09-27 sprendimą Nr. 20/07-1321; panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-10-31 sprendimą Nr. 2S-5768; įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti išieškojimus pagal antstolio patvarkymus iš pareiškėjui Teisingumo ministerijos pervestų teismų sprendimais priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų kaip išieškojimus iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), išskaityti 20 procentų, o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius raštus - 50 procentų; priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad Marijampolės pataisos namai 2016-09-27 sprendimu Nr.20/07-1321 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė: iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pervestos teismų sprendimais priteistos neturtinės žalos atlyginimo pagal antstolių patvarkymus vykdyti išieškojimą kaip iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, t.y. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaityti 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų. Manydamas, jog Marijampolės pataisos namų 2016-09-27 sprendimas Nr.20/07-1321 yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tačiau skundas buvo atmestas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įstatyme nenumatyta jokių išimčių išieškojimui iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Kitu atveju yra pažeidžiama Konstitucija ir pareiškėjas negali gauti priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, kompensavo praradimus, kurių sugrąžinti ar atkurti neįmanoma. Pinigine išraiška neišmokant priteistų pinigų, lieka neįvykdytas teismo sprendimas. Taigi, išieškojimas iš teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos atlyginimo gali būti vykdomas tik taikant CPK 736 straipsnyje nustatytus priverstinio išieškojimo ribojimus, t.y. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyrius, susipažinęs ir įvertinęs skolininko pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą, keliamą skunde. Marijampolės pataisos namai privalo imtis visų teisėtų priemonių antstolio patvarkymams vykdyti ir išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus. Tačiau Marijampolės pataisos namai 2016-09-27 sprendimu Nr.20/07-1321 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė skundą tenkinti ir išieškojimą vykdyti CPK nustatyta tvarka kaip iš pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, tokiu būdu sukeldami pareiškėjui didžiulius piniginius nuostolius ir nepatogumus. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjui pablogėjo sveikata, atsirado dirglumas, kiti neigiami dvasiniai išgyvenimai, taigi, jis patyrė neturtinę žalą, vertintiną 30 000 Eur suma.