- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2-11458-1205/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01837-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Radviliškio rajono savivaldybės atstovui Remigijui Rudžianskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. D. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 320,59 Eur sumą, 165,15 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 56 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančios buto (duomenys neskelbtini)). Užlietų patalpų savininkas buvo apdraudęs pas ieškovę užlietas patalpas ir turtą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė dėl patalpų užliejimo išmokėjo 2 575,02 Eur žalos atlyginimą, iš kurio išskaičiuotinas nusidėvėjimas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Užliejimas įvyko dėl trūkusios vandens žarnos, esančios atsakovės nuomojamame bute žemiau skaitiklio, todėl už draudėjo turtui padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė neatlygino žalos iki šiol.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vedant vandenį į jos butą buvo nekokybiškai atlikti darbai, kadangi vandens žarna nebuvo įmontuota pagal normą, taip pat iki skaitiklio nebuvo įdėta sklendė užsukti vandeniui, todėl nuo per didelio vandens spaudimo žarna išsimovė ir pasileido vanduo. Nesant sklendės negalėjo užsukti vandens, todėl patvino tiek jos, tiek žemiau esantis būstas, priklausantis K. B.. K. B. nuostolius atlygino draudimas ir jokių pretenzijų neturi. Jokios savo kaltės neįžvelgia, nesupranta, už ką turi mokėti. Tyčia kaimyno buto neužliejo. Prašo teismo panaikinti visus mokėjimus.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), būstą nuomojasi iš savivaldybės. Nuomojasi nuo 2015 m. Prieš dvejus metus į jos būstą buvo įvestas vanduo, tačiau buvo negerai uždėtas movas ir neįdėta sklendė. Ji parėjo iš darbo, atsisėdo ant kėdės ir nei iš šio, nei iš to pradėjo purkšti vanduo. Ji net priėjusi nebuvo. Ieškojo, kaip užsukti vandenį, bet nebuvo sklendės. Paskui kaimynas atėjo ir matė, kad nėra sklendės. Po avarijos atvažiavo santechnikai ir klausė jo, kaip čia taip padaryta, kad neįdėta sklendė. Pripažįsta, kad iš jos nuomojamo buto buvo aplietos apačioje esančios patalpos. Sutinka, kad vanduo tekėjo iš apatinės dalies nuo skaitiklio. Pas ją buvo viskas tvarkingai. Nesutinka, kad turto tinkamai neprižiūrėjo. Supranta, kad turtu turi rūpintis taip, kad nesukeltų žalos kitiems asmenims, bet savo kaltės nepripažįsta. Po įvykio viskas buvo perdaryta, dabar jau sklendė yra. Kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvykio, tačiau atsakymo negavo. Vėliau nieko nedarė. Pretenziją iš ieškovės gavo. Gauna tik 400 Eur per tris šeimos narius. Kreipėsi ir į savivaldybę, nes mano, kad būsto savininkas turi atsakyti. Vanduo į jos nuomojamą butą buvo įvestas jos prašymu.
Atsiliepimas
5. Tretysis asmuo Radviliškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. spalio 20 d. Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi (toliau – ir Sutartis) buvo išnuomotas atsakovei. Už žalą, atsiradusią dėl patalpų užliejimo, yra atsakinga atsakovė, kadangi užliejimas įvyko trūkus vandens žarnelei, esančiai žemiau skaitiklio, per kurią yra tiekiamas vanduo į atsakovės naudojamas patalpas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo išsinuomotą būstą prižiūrėti, laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su būsto eksploatavimu, naudotis socialiniu būstu nepažeidžiant kitų pastate esančių butų savininkų ir naudotojų teisių ir interesų. Sutarties 22 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo atlyginti žalą, padarytą kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių patalpų savininkams, jei ji padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Teismas nustatė, kad K. B. ir ieškovė ADB „Gjensidige“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas K. B. priklausantis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Draudimo objektas – pastatų draudimas, įrangos draudimas ir atsargų draudimas. 2021 m. lapkričio 10 d. apdraustos patalpos buvo užlietos iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybei, kurį nuo 2015 m. spalio mėnesio nuomojasi atsakovė. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl patalpų užliejimo išmokėjo 2 575,02 Eur turtinės žalos atlyginimą: 350 Eur už apgadintą kasos aparatą, 1 989,02 Eur už apgadintas patalpas, 236 Eur už sugadintas prekes. Išmoka išmokėta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris už kasos aparatą ir stalčių sudaro 245 Eur, už apgadintas patalpas – 9,43 Eur. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė 2021 m. lapkričio 23 d. raštu juos atlyginti atsisakė, nurodydama, kad nesijaučia kalta, vandens žarna trūko žemiau skaitiklio, bendro naudojimo patalpose, po avarijos nebuvo jokios komisijos, kuri nustatytų, kieno tai kaltė.
8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).
9. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita.
10. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrengimų at kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
11. Remiantis kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
12. Pagal Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija), bendro naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.9 punktu, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), buvo užlietos iš atsakovės valdomo (nuomojamo) buto, nuosavybės teise priklausančio Radviliškio rajono savivaldybei, nėra. Atsakovė pripažįsta, kad žarna trūko jos naudojamo buto patalpose. Taip pat atsakovė patvirtino, kad žarna trūko žemiau skaitiklio esančioje dalyje, t. y. dalyje, priskirtinoje vartotojo, o ne bendrojo naudojimo vandentiekio inžinerinei sistemai. Tai, kad bute trūko žarna ir dėl to buvo aplietos patalpos, esančios žemiau buto, suponuoja išvadą, kad buto savininkas (valdytojas) tinkamai neprižiūrėjo buto inžinerinių sistemų, neužtikrino, kad jos nesukeltų kitiems asmenims žalos, kas vertintina kaip neteisėti veiksmai (neveikimas). Todėl konstatuotina, kad už įvykio metu atsiradusią žalą yra atsakingas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas).
14. Sprendžiant, ar už kilusią žalą šiuo atveju yra atsakinga atsakovė (buto nuomininkė), ar Radviliškio rajono savivaldybė (buto savininkė), svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį savininkas atsako už žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas, perduodamas daiktą pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryšio su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).
15. Atsakovė su Radviliškio rajono savivaldybe 2015 m. spalio 20 d. pasirašė Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo teisę naudotis butu bei pareigas: pagal sutarties 4.2. punktą – naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame jis yra, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui; 4.3. punktą – socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų; 22. punktą – atlyginti žalą, padarytą kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių patalpų savininkams, jei ji padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo.
16. Įvertinęs šias nuomos sutarties nuostatas, nurodytą teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė bute gyvena nuo 2015 m., teismas sprendžia, kad būtent ji yra atsakinga už dėl žemiau esančio buto užliejimo kilusią žalą. Įvykio metu atsakovė buvo buto valdytoja, o jo savininkė Radviliškio rajono savivaldybė neturėjo galimybės butu rūpintis ir jį prižiūrėti. Pažymėtina ir tai, kad į Radviliškio rajono savivaldybę dėl žalos atlyginimo atsakovė kreipėsi tik gavusi ieškinį. Radviliškio rajono savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie įvykusį buto užliejimą savivaldybei iki tol apskritai nebuvo žinoma.
17. Atsakovė teismui taip pat nurodė aplinkybę, jog įvedant vandenį į butą, buvo netinkamai atlikti darbai: neįdėta sklendė ir netinkamai uždėtas movas, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, atsakymo negavusi, daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kada į butą buvo vestas vanduo, kas atliko vandens įvedimo darbus, kad atsakovė kreipėsi į vandenį vedusią įmonę, kad teikė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, kad darbai iš tiesų buvo atlikti netinkamai. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti dėl atsakomybės už padarytą žalą perkėlimo kitam asmeniui.
18. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, kad patalpų apliejimas įvyko iš atsakovės valdomo buto dėl buto inžinerinės sistemos gedimo (žarnos nutrūkimas žemiau skaitiklio), kad atsakovė buto nuomos sutartimi yra įsipareigojusi tinkamai prižiūrėti buto inžinerines sistemas ir užtikrinti, kad jos nesukeltų žalos kitų pastate esančių patalpų savininkams, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog užliejimas įvyko dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad už žalą, patirtą dėl įvykusio žemiau esančių patalpų apliejimo, yra atsakinga būtent atsakovė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl patalpų apliejimo iš viso išmokėjo 2 575,02 Eur draudimų išmoką (pavedimo kopijos), taip pat įrodymus, pagrindžiančius šios išmokos apskaičiavimą (nuostolio (sugadinimo) aprašas, fotonuotraukos, elektroninio kasos aparato aptarnavimo aktas, draudimo išmokos apskaičiavimo išmoka, turto žalos įvertinimo skaičiuoklės). Ginčo dėl atlygintos žalos dydžio byloje nėra. Iš atsakovės ieškovė prašo priteisti išmoką, iš jos atskaičius nusidėvėjimą, kuris nebuvo išskaitytas (245 Eur + 9,43 Eur), iš viso – 2 320,59 Eur. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
19. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 165,15 Eur kompensacines palūkanas, kurias apskaičiavo nuo žalos dydžio (1 979,59 Eur) už 609 dienas (nuo reikalavimo įvykdyti prievolę praleidimo 2021 m. gruodžio 7 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugpjūčio 7 d., skaičiuojant po 5 procentus metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės atlyginti žalą, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis, 2 dalis).
21. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, t. y. 56 Eur žyminis mokestis ir 447,70 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 503,70 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
22. Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 19,92 Eur (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT50 7044 0600 0109 6656, AB SEB bankas:
- 2 320,59 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų 59 ct) žalos atlyginimą;
- 165,15 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 15 ct) kompensacines palūkanas;
- 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 485,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 503,70 Eur (penkių šimtų trijų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.