Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11458-1205/2023, iškeltoje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. D. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo – Radviliškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė D. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertinimo civilinėje byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš apeliantės. Teismas nevertino ir neanalizavo aplinkybių, kad įvedant vandentiekį, nebuvo įdėta sklendė vandens užsukimui, kad nebuvo atliktas patikrinimas, ar darbai atlikti tinkamai.

10.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo vertinti įrodymų visumą, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė apeliantės D. D. apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

11.1. Skundžiamo sprendimo 18 pastraipoje pirmosios instancijos teismas sukonkretino bylos įrodymus, kuriais rėmėsi nagrinėdamas ginčą, būtent, kad buto nuomos sutartimi atsakovė yra įsipareigojusi rūpintis butu, ieškovės pateiktus įrodymus dėl paskaičiuotos atlygintos žalos už buto apliejimą, taip pat, kad ginčo dėl atlygintos žalos dydžio byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, įvertino visą įrodymų visumą, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė (apeliantė) buvo įsipareigojusi prižiūrėti socialinį būstą ir laikyti jį tvarkingą. Trečiasis asmuo Radviliškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame, remiantis šios Sutarties nuostatomis, sutiko su ieškovu, jog už žalą yra atsakinga būtent atsakovė (apeliantė).

11.3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės (apeliantės) teismo posėdžio metu paaiškinimus, kad žarna trūko žemiau skaitiklio esančioje dalyje, t. y. dalyje, priskirtinoje vartotojo, o ne bendrojo naudojimo vandentiekio inžinerinei sistemai, kas patvirtina byloje pateikti duomenys (pranešimas apie įvykį, apžiūros aktas, fotolentelė, iš kurių galima matyti, jog žarna trūko žemiau skaitiklio esančioje dalyje), pagrįstai konstatavo kad ginčo dėl to, kad patalpos buvo užlietos iš atsakovės valdomo (nuomojamo) buto, nuosavybės teise priklausančio Radviliškio rajono savivaldybei, nėra.

11.4. Atsakovė (apeliantė) neįrodė, jog vanduo į jos butą buvo įvestas jos prašymu, taip pat, neįrodė, jog buvo netinkamai atlikti darbai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti dėl atsakomybės už padarytą žalą perkėlimo kitam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje kilo ginčas tarp draudiko, atlyginusio žalą draudėjui dėl apdraustojo turto sugadinimo, įvykus patalpos apliejimui iš aukščiau esančio buto, pareiškusio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka, bei aukščiau esančio buto nuomininkės (atsakovės), o esminis klausimas yra dėl to, ar atsakovė yra atsakinga (kalta) dėl įvykio, kurio metu dėl apliejimo buvo padaryta žala.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. ir ieškovė ADB „Gjensidige“ sudarė turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas K. B. priklausantis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Draudimo objektas – pastatų draudimas, įrangos draudimas ir atsargų draudimas.

15. 2021 m. lapkričio 10 d. apdraustos patalpos buvo užlietos iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybei, kurį nuo 2015 m. spalio mėnesio nuomojasi atsakovė. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei pripažinus įvykį draudžiamuoju, dėl patalpų užliejimo išmokėta 2 575,02 Eur turtinės žalos atlyginimas.

16. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė 2021 m. lapkričio 23 d. raštu juos atlyginti atsisakė.

Dėl atsakomybės už padarytą žalą

18. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

19. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

20. Patalpų užliejimo atvejais deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad už žalą dėl inžinerinės sistemos gedimo (žarnos nutrūkimas žemiau skaitiklio) būtent atsakinga atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

22. Pažymėtina tai, kad inžinerinės sistemos gedimas įvyko atsakovės nuomojamame bute, patvirtina ne tik 2021 m. lapkričio 15 d. turto apžiūros akte nurodytos aplinkybės, tačiau ir fotolentelė, iš kurios matomas inžinerinės sistemos gedimas (žarnos nutrūkimas žemiau skaitiklio), o ir pati atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad žarna trūko jos valdomo buto patalpose. Esant pakankamiems duomenims apie tai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų (atsakovės valdomo buto), kurį atsakovė nuomoja, ieškovė neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t. y. dėl ko vanduo iš atsakovės buto prasiskverbė į draudėjo butą. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad virš draudėjo buto yra atsakovės nuomojamas butas, nėra.

23. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi šiuo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovės buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovė nėra atsakinga dėl užpylimo, kad ji galėjo įvykti dėl bendro naudojimo inžinerinės sistemos trūkumų, turėjo atsakovė (CPK 178 straipsnis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią įgijo teisę naudotis socialiniu būstu, pareigas juo rūpintis (sutarties 4.2 ir 4.3 punktai), ir atlyginti žalą (sutarties 22 punktas). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu, turėjo pareigą rūpintis nuomojamu būstu, todėl įvykus inžinerinės sistemos gedimui, atsakovė tinkamai nevykdė nuomos sutarties nustatytų pareigų, t. y. tinkamai neprižiūrėjo socialinį būstą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atsakinga dėl kilusios žalos.

25. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus civilinėje byloje įrodymus yra nepagrįstas. Priešingai atsakovės pozicijai, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad vandens prasiskverbimo priežastis galėjo būti dėl bendro naudojimo objektų trūkumų ar gedimų. Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad užpylimas galėjo įvykti dėl netinkamai atliktų vandens įvedimo darbų, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kada į butą buvo vestas vanduo, kas atliko vandens įvedimo darbus, kad atsakovė kreipėsi į vandenį vedusią įmonę, kad teikė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, kad darbai iš tiesų buvo atlikti netinkamai. Todėl deklaratyvūs atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė įrodė nesanti atsakinga už užliejimą (CPK 178 straipsnis).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esantį įvykio apžiūros aktą, draudėjo buto nuotraukas, ir atsakovės nuomojamo buto nuotraukas, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių (jų atstovų) paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad už draudėjo buto užliejimą atsakinga atsakovė, iš kurios nuomojamo buto išsiliejo vanduo, tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti byloje priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

29. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašė jas priteisti iš apeliantės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovei iš apeliantės priteisiama 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.