Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Teismo posėdyje ieškovė M. M. ir jos atstovė advokatė Daiva Rusakienė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas J. G. šalių sūnų D. G. augino maždaug iki 2,5 metų amžiaus. Nuo to laiko atsakovas sūnaus nėra matęs ar su juo bendravęs, visiškai nesirūpina savo sūnumi, neteikia jam materialinio išlaikymo nesidomi sūnaus mokslais, ugdymu, sveikata, yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų atlikimo. D. G. savo tėvo nepažįsta. Taigi tarp vaiko ir tėvo nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio. Atsakovas neužtikrina vaiko gerovės bei nesukuria vaikui saugios aplinkos. Šiais veiksmais (neveikimu) atsakovas daro žalingą įtaką vaikui. Atsakovo nesugebėjimas savikritiškai vertinti savo žalingo elgesio aplinkinių atžvilgiu nesuteikia pagrindo manyti, jog jo elgesys ateityje gali pasikeisti, todėl mano, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti jo kaip tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

3. Papildomai nurodė, jog D. G. gimė šalims užsienyje. Beveik iki 2017 m. šalys gyveno kartu, tuo metu atsakovas užsiimdavo su vaiku, jis buvo geras tėtis. Tačiau jai buityje nepadėdavo, šeimos ir vaiko neišlaikė, visa finansinė našta teko ieškovei. Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas keletą kartų bandė su vaiku bendrauti, bet ieškovei pradėjus bendrauti su kitu vyru, atsakovas dingo, nebendravo, jai nerašė, vaiko per šventes nesveikino ir neišlaikė. Vaikas nežino savo tėvo, apie jį neklausinėja. Atsakovo sesuo ir motina matė vaiką, kai jis buvo 1 m. amžiaus, santykių su atsakovo šeimos nariais nepalaiko, vaikas nežino savo senelės ir tetos.

4. Be to, ieškovė nurodė, kad nori pakeisti vaiko pavardę, nes dėl savo pavardės vaikas mokykloje patirs patyčias, nepatogumus, pažeminimą. Paaiškino, kad ieškovės šeima šiais metais grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, vaikas pradėjo eiti į mokyklą. Nors dar patyčių vaiko atžvilgiu nėra, tačiau jau vaikas sakė, kad kiti vaikai juokiasi, o jis nesupranta, kodėl, dar daug ko lietuviškai jis nesupranta. Ji bandė paaiškinti vaikui, kad dabartinė jo pavardė nėra graži. Su vaiku diskutavo dėl būsimos pavardės, jis sakė, kad jam patinka mamos pavardė, kaip šokolado pavadinimas. Pakeitus vaiko pavardę neturėtų kilti sunkumų ar patyčių.

5. Nurodė, kad vaiko pavardės pakeitimas niekaip neįtakos vaiko ir tėvo santykių. Atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo, kaip tėvo pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nepadeda sūnaus materialiai išlaikyti. Sūnaus ir tėvo nesieja joks socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Vaiką ir tėvą sieja tik teisinis ryšys. Sūnui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę, nesukels neigiamų padarinių, priešingai, jos ir nuo gimimo auginamo sūnaus bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Atsakovas sąmoningai savo valia pats nusišalino nuo savo sūnaus auklėjimo, išlaikymo, rūpinimosi juo, todėl nėra jokios pagrįstos priežasties jam prieštarauti dėl vaiko pavardės pakeitimo. Šiuo atveju, visų pirma yra svarbūs nepilnamečio interesai turėti tokią pavardę, kaip jį auginančio ir juo besirūpinančio asmens, t. y., motinos, ir niekuo neišsiskirti nuo jį supančių ir juo besirūpinančių asmenų. Ieškovė mano, kad tik pakeitus sūnaus pavardę į identišką jo motinos, bus visapusiškai apginti vaiko interesai apsaugant jį nuo galinčių ateityje kilti neigiamų padarinių (patyčių, užgauliojimų, pilnavertiškumo jausmo stokos ir kt.).

6. Atsakovas J. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta iš esmės atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

7. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė I. R. palaikė išvadą (el. b. medž. 31-34 l.), prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad skyrius informacijos apie netinkamą D. G. priežiūrą nėra gavęs. Skyriaus duomenimis ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2022-11-16 skyriaus specialistė I. R. lankėsi M. M. gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad D. G. suteikiamos tinkamos gyvenimo bei buities sąlygos. Apsilankymo metu D. G. skyriaus specialistei nurodė, kad gyvena kartu su mama ir seserimi. Berniukas paaiškino, kad tėčio seniai nėra matęs, neprisimena jo vardo. D. papasakojo, jog su tėčiu pasimatyti nenori. Kalbinant D., jis buvo nedrąsus, nenoriai atsakinėjo į klausimus. Šeima grįžusi iš Jungtinės Karalystės ir Lietuvoje gyvena apie pusę metų, todėl D. dar tik pratinasi prie lietuvių kalbos. Pasak mamos, nors būdami Jungtinėje Karalystėje namuose jie kalbėjo lietuviškai, bet D. geriau sekasi kalbėti angliškai. Be to, apsilankymo metu skyriaus specialistei vaiko mama M. M. nurodė, jog šiuo metu D. lanko mokyklą. Paaiškino, jog nėra pastebėjusi atvejų, kad sūnus dėl savo pavardės būtų turėjęs patyčių, ar pažeminimų. Mama teigė, jog šiuo klausimu su sūnumi daug kalbasi ir kol kas nepastebi, jog sūnus dėl to labai pergyventų. Skyriaus specialistės paklausus D., ar jis norėtų kitos pavardės, ar jam patinka ši, berniukas pasakė, jog nežino.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. G. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. G. ir M. M. (el. b. medž. 9 l.). D. G. nuo 2022-07-04 deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (el. b. medž. 10 l.). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys gyveno kartu iki vaikui suėjo 2,5 m. Nuo tada atsakovas nesirūpino vaiku, jo neaugino, nebendravo su vaiku, jo neišlaikė, ir yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ir auklėjimo. Vaikas savo tėvo nepažįsta, nesiteirauja, kur jo tėvas, tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio.

10. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

15. Atsakovui išaiškintina, jog CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.