Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Nebuvo gautas prašymas atidėti teismo posėdžio.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI 2025 m. balandžio 28 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra už aplinkos teršimo mokestį – 29,80 Eur ir pridėtinės vertės mokestį – 19 483,76 Eur. Siekiant išanalizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialui paklausimas su prašymu pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki informacijos tenkinimo dienos. VMI duomenimis Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės 2023 m. rugsėjo 25 d. atliktas mokėjimas (pagal sutartį) iš Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d., pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, kreditoriui MB „(duomenys neskelbtini)“ 17 604,23 Eur. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėto Bendrovės veiksmo atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė, nors ir turėjo nemokestinę nepriemoką, įvykdė atsiskaitymą su kitu, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriumi. Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d., nustatyta, kad V. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitu Bendrovės kreditoriumi. Dėl tokių V. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi V. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registro duomenų išrašas, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitų išrašo kopijos (b. l. 2-14).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 28 d. gautas V. P. atsiliepimas į VMI pateiktą pareiškimą, kuriame nurodomo, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. tarp Bendrovės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, dėl prekių įsigijimo. Pagal sutartį Bendrovė įsigijo plokštes (0,8*1200*3000), skardą ir tvirtinimo detales, už kurias įsipareigojo sumokėti MB „Pro terasos“ 14 548,96+PVM (iš viso 17 604,23 Eur). Prekės Bendrovei privalėjo būti perduotos per 10 dienų nuo visos kainos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju yra ypatingai reikšminga tai, kad prekės buvo įsigytos su tikslu jas perparduoti ir, Bendrovei bei MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį, Bendrovė jau 2023 m. rugpjūčio 2 d. išrašė galutiniam prekių pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitą – faktūrą RE-2023, 18 461,40 Eur sumai. Be to, kaip matyti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros PROTER Nr. 5, bei sutarties, MB „(duomenys neskelbtini)“ prekės Bendrovei pardavė už 17 604,23 Eur, o tas pačias prekes Bendrovė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18 461,40 Eur, t. y. iš šių sandorių įvykdymo „uždirbo“ 857,17 Eur pelną. 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo Bendrovei 18 461,40 Eur, o 2023 m. rugsėjo 25 d. Bendrovė sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“- 17 604,23 Eur. Jeigu Bendrovė būtų nesumokėjusi MB „(duomenys neskelbtini)“ 17 604,23 Eur, prekės nebūtų buvusios perduotos Bendrovei ir atitinkamai Bendrovė būtų negalėjusi jų perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta Bendrovei 18 461,40 Eur suma būtų grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovei buvo žinoma apie esamas vykdytinas mokestines prievoles, tačiau tik 2023 m. rugsėjo 25 d. atliktas 17 604,23 Eur mokėjimas MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė teisines sąlygas įvykdyti sutartį ir atitinkamai įvykdyti savo įpareigojimus perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už jas buvo sumokėjusi 2023 m. rugsėjo 21 d. Minėta, kad tai buvo prekių pardavimo sandoris ir dėl to 17 604,23 Eur atliktas mokėjimas MB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti vertinamas kaip pažeidęs pareiškėjo teises. Bendrovė privalėjo įvykdyti atsiskaitymą su MB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi priešingu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 18 461,40 Eur būtų buvusi grąžinta kaip be teisinio pagrindo gauta suma. Bendrovė įvykdė sutartį bei prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama iš to „uždirbti“ 857,17 Eur pelną ir kaip matyti iš pateiktų papildomų dokumentų, ši lėšų suma buvo panaudota įmokoms į Valstybinio socialinio draudimo fondą sumokėti. Bendrovės vadovo V. P. veiksmuose, įvykdant 17 604,23 Eur mokėjimą MB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo tyčios, siekiant sąmoningai pažeisti teises, kadangi toks įvykdytas atsiskaitymas už perpardavimui skirtų prekių įsigijimą sudarė teisines sąlygas „uždirbti“ 857,17 Eur pelną ir nepatirti didesnių nuostolių dėl prisiimtų įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdymo (b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ str. 3 d.); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad yra V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2023 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI 2025 m. balandžio 28 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra už aplinkos teršimo mokestį – 29,80 Eur ir pridėtinės vertės mokestį – 19 483,76 Eur. Siekiant išanalizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialui paklausimas su prašymu pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki informacijos tenkinimo dienos. VMI duomenimis Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės 2023 m. rugsėjo 25 d. atliktas mokėjimas (pagal sutartį) iš Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d., pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, kreditoriui MB „(duomenys neskelbtini)“ 17 604,23 Eur. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėto Bendrovės veiksmo atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d., nustatyta, kad V. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitu Bendrovės kreditoriumi. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Iš duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir V. P., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, ir būdamas atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Atsižvelgus į visa tai, V. P. veika dėl kreditoriaus – VMI, teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Taigi jis pripažintinas padariusiu nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus V. P. baustas administracine tvarka (b. l. 52-60), daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau taip pat už pavėluota finansinių ataskaitų teikimą, deklaracijų nepateikimą, dalis paskirtų baudų apmokėta. Tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą. V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei įvertinus V. P. asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. P. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-94-1096/2025.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.