Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1610-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-03
Bylos Nr.
2A-1610-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10650-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
J. G.
Civilinė byla Nr. 2A-1610-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10650-2013-8;
Procesinio dokumento kategorijos: 76.4.; 78.2.1.; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-923-918/2014 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad D. L. yra T. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, priteisti T. G. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, 2 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo dukters gimimo (duomenys neskelbtini) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad dukra yra mažametė, todėl reikia skirti didesnį dėmesį jos sveikatai bei nupirkti reikalingas priemones. D. T. G. išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 1 000 Lt pinigų suma, todėl atsakovas privalo mokėti išlaikymą kas mėnesį po 500 Lt (b. l. 5-6).

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 103-108) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovas yra T. G. tėvas, taip pat nustatė, kad T. G. gyvenamoji vieta bus su motina J. G.. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-07-01) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2013-01-24 – 2013-06-30, ieškovę paskyrė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei valstybės naudai priteisė 1 296 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nustatydamas išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, teismas nurodė, kad ieškovei nepateikus jokių dokumentų, patvirtinančių vaiko poreikius, vienerių metų amžiaus T. G. išlaikyti pakanka 800 Lt sumos, o ne 1 000 Lt. Dėl šių priežasčių teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar nepilnametei paskaičiuoti 250 Lt už komunalinių mokesčius ir už būsto nuomą yra proporcinga mokesčių dalis. Duomenų, kad T. G. diagnozuoti sveikatos sutrikimai, ji dėl sveikatos būklės turi specialiųjų poreikių, jai pastoviai reikia vartoti vaistus, byloje nėra. Mergaitė yra 1 metų amžiaus, ugdymo įstaigos nelanko. Ieškovė nedirba, nes augina T. namuose, dokumentų, patvirtinančių, kad mergaitė vedama į užsiėmimus, nepateikė, todėl 200 Lt suma lavinimo priemonėms laikytina padidinta. Pagal vaiko amžių parinktoms lavinimo priemonėms ar užsiėmimams pakanka mažesnės sumos. Ieškovė nurodė padidintus vaiko poreikius, pati faktiškai vaiko poreikiams išleisti nurodytos sumos neturi finansinių galimybių, nes vienintelės jos gaunamos pajamos yra 496 Lt motinystės pašalpa.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo pakeisti ir priteisti daugiausia iki 135 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis šiais argumentais:

teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, neatsižvelgė į realias atsakovo gaunamas pajamas, sveikatos būklę, nesivadovavo protingumo bei teisingumo principais nustatant išmokų dydį. Priteisdamas 400 Lt išmokas kas mėnesį, neįvertino tai, kad dėl bronchinės astmos ligos atsakovo darbingumas yra sumažėjęs, be to, šiuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje ir neturi jokių pajamų. Todėl priteista suma yra per didelė ir neadekvati jo gaunamoms pajamoms. ieškovė nepateikė kvitų, patvirtinančių 1 000 Lt vertinamus vaiko poreikius. Be to, ieškovės pajamos tik 496 Lt per mėnesį, todėl ji siekia pajamų ne tik vaiko išlaikymui, bet ir pagerinti savo materialinę padėtį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei šiais argumentais:

1. atsakovas teigdamas, kad neturi šiuo metu pajamų, nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančias įrodymų, nors dukters išlaikymui siūlo priteisti 135 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas dar teismo posėdžio metu nurodė, jog jo įkalinimo laikas baigsis po 4,5 mėnesių, todėl jis galės įsidarbinti, gauti pajamas ir padėti išlaikyti nepilnametę dukrą.

2. teismas visiškai pagristai nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis bei sveikatos būklė neleidžia dukrai T. G. skirti išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Piniginės lėšos yra būtinos minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, kadangi vaikui augant, jo poreikiai tik didėja.

3. nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog dukters išlaikymui nebūtina skirti 1 000 Lt sumą per mėnesį. Atsakovas nesirūpina ir neaugina nei vienos iš savo dviejų nepilnamečiu dukrų, todėl nežino, kiek kainuoja nepilnamečio vaiko išlaikymas per mėnesį, užtikrinant vaikui normalias gyvenimo sąlygas augti bei vystytis.

Šalies argumentai

4. ieškovė teismui nurodė 1 000 Lt sumą, kaip vidutinę, reikalingą dukros išlaikymui skirti per mėnesį. Teismas nusprendė, jog minimalių poreikių tenkinimui vaikui pakanka ir 800 Lt sumos per mėnesį. Su tokiu teismo sprendimu ieškovė sutiko.

5. teismas, vertindamas ieškovės materialinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad vaiko poreikių užtikrinimui ieškovės gaunamos pajamos yra per mažos. D. T. G. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka visa atsakomybė ir pagrindinis krūvis rūpinantis vaiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su iš jo priteisto išlaikymo vaikui dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 135 Lt atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir būdamas įkalinimo įstaigoje negauna pajamų, be to jis serga bronchine astma, todėl jo darbingumas ribotas.

Vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad serga bronchine astma, neturi jokių pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastaruoju aspektu teisėja pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką asmuo, patekęs į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio, negali ja remtis prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ). Apeliantui nėra nustatytas nedarbingumo lygis. Jam yra diagnozuota bronchinė astma, tačiau 2014-01-20 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad yra remisija, medikamentai nuolatiniam naudojimui ligos gydymui nėra skiriami (b.l. 98). Todėl apelianto nurodyti argumentai, nesuponuoja išvados, kad yra esminių aplinkybių, kurių pagrindu priteistą išlaikymą vaikui reikėtų sumažinti iki 135 Lt. Toks apelianto nurodomas išlaikymas prieštarautų ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis), tačiau iš esmės paneigtų tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kurios vykdymas pripažįstamas pagrindiniu vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinančiu veiksniu.

Dėl apelianto argumentų, kad 1000 Lt išlaikymas vaikui yra per didelis pažymėtina, kad teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių dukters būtinus poreikius galėtų patenkinti ir mažesnis negu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas - tik 800 Lt. Todėl apelianto argumentai dėl 1000 Lt išlaikymo yra nepagrįsti. Vaiko poreikius ieškovė detalizavo pateiktoje į bylą lentelėje (b.l. 84). Tai suma, kuri būtina maistui, aprangai, sveikatai, higienai, todėl pripažinti išlaikymo sumą pertekline tikrai negalima.

Apeliantas teisingai nurodė, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra tik 496 Lt motinystės pašalpa. Taigi, ieškovės pajamos yra minimalios, vaiko amžius ir jo priežiūra riboja jos galimybes dirbti, todėl išlaikant šalių vaiką ji pagrįstai nurodė, kad turi naudotis kitų asmenų pagalba. Pirmosios instancijos teismas vaiko išlaikymui reikalingą 800 Lt padalino tarp tėvų lygiomis dalimis ir nėra jokių argumentų spręsti kitaip (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo, dėl kurio laikotarpio nėra ginčo, taip pat paskaičiuotas tik po 400 Lt. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamu atveju mergaitė gyvena su motina, todėl jai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir iš anksto nenumatytų išlaidų našta, kuri gali ir viršyti jos dalį vaiko išlaikyme. Atsižvelgiant į tai, teisėja nesutinka su apeliantu, kad dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui ieškovė gaus sau naudos, be to, vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.).

Apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė