- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2-923-918/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- D. L.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei J. G. ir jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui D. L., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrokienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (5-6 b. l.) prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters T. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės ir 2500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu draugavo 6 metus, kartu gyveno, santuokos sudarę nebuvo. Gimus dukrai, atsakovas ja visiškai nesidomėjo, nesirūpino ir neišlaikė, pareiškė, kad šeima jam nereikalinga. T. G. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1000 Lt: 100 Lt maistui, 250 Lt būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 100 Lt vaistams, 200 Lt higienos priemonėms, 200-300 Lt drabužiams ir avalynei, 200 Lt lavinimo priemonėms. Ieškovei materialiai padeda jos sugyventinis. Iš atsakovo prašo priteisti pusę šios sumos – po 500 Lt kas mėnesį. Kadangi atsakovas dukters neišlaikė nuo jos gimimo – prašo priteisti 2500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo dukters gimimo iki ieškinio teisme pareiškimo, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį. posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, papildė ieškinį nauju reikalavimu ir prašė nustatyti dukters T. G. gyvenamąją vietą su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (31-33 b. l.) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas dukters T. G. atsisako. Ieškovė turėjo visas galimybes to vaiko neturėti, atsakovas buvo jai davęs 500 Lt abortui. Ieškovė jam buvo pateikusi pažymą, kad nėštumą nutraukė. Jis apie vaiką nieko nežinojo, nenori jo pripažinti, tuo labiau – išlaikyti. Jei ieškovė vaiko norėjo, tegul dabar turi ir pati išlaiko. Be to, 1000 Lt skirti vaikui per mėnesį yra per daug. Išlaikymo priteisimas atsakovui tik padarys didžiules skolas. Atsakovas nori, kad ieškovė jį ir jo šeimą paliktų ramybėje. Atsakovas nuo 2006 metų atlieka laisvės atėmimo bausmes, laisvėje buvo tik trumpą laiką, 2010 metais laisvėje buvo 4 dienas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka už chuliganizmą ir plėšimą. Po 4,5 mėnesių bausmės laikas baigsis, išeis į laisvę. 2012 metų sausį grįžo iš Vokietijos, tada buvo atvažiavęs pas ieškovę pagert ir pasimylėt, bet tai nereiškia, kad siejo su ja ateitį. Atsakovas yra iš vaikų namų, serga astma, pastoviai dėl šios ligos vartoja vaistus. Turi 8 klasių išsilavinimą, yra dirbęs statybose, taksi firmoje. Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą U., reikia ir ją išlaikyti. Su U. motina santuokos nėra sudaręs.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. DNR ekspertizė patvirtino atsakovo tėvystę, o kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaiko interesus. Išlaikymą atsakovas privalo teikti pagal savo materialines galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad T. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė J. G., kilmė iš tėvo nenustatyta (8 b. l.).
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.)
Byloje šalių prašymu skirta DNR ekspertizė. Gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013-10-18 ekspertizės akte Nr. ES 360/13(01) nurodyta, kad atsakovas yra T. G. biologinis tėvas su 99,99 procentų tikimybe. Atsakovas ekspertizės akto neginčijo, tačiau pripažinti dukrą kategoriškai atsisakė, nurodė, kad vaiko nenorėjo, jo neišlaiko ir neketina to daryti.
Išdėstyti ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, byloje esantis DNR ekspertizė patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo pagrįstas ir tenkintinas, nustatytina, jog ieškovės dukters T. G., gim. 2013-01-24, tėvas yra atsakovas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius bei socialinius vaiko ir tėvo santykius. Atsakovui išaiškinama, kad jis turi ne teisę, o pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, taip pat būtina apsaugoti vaiką nuo nestabilumo šeimos santykių srityje. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę. Atsakovo pareikštas noras atsisakyti pareigos pripažinti ir išlaikyti savo vaiką pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus žinoti savo tėvus ir būti jų išlaikomam, neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų ir teisinės reikšmės neturi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Šalių nepilnametė dukra T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo faktiškai gyvena su motina ieškove J. G.. Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, tarp jų emocinio ryšio nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės T. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. G. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukters T. G. poreikiams užtikrinti reikalinga 1000 Lt suma kas mėnesį. Vaiko poreikių skaičiuotėje ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams per mėnesį reikalinga 300 Lt maistui, 300 Lt higienos reikmenims (sauskelnėms, drėgnos servetėlės, čiulptukai ir kt.), 200 Lt drabužiams ir avalynei, 100 Lt vaistams ir vitaminams, 100 Lt gydymo išlaidoms.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mergaitei per mėnesį reikalinga 1000 Lt: 100 Lt maistui, 250 Lt būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 100 Lt vaistams, 200 Lt higienos priemonėms, 200-300 Lt drabužiams ir avalynei, 200 Lt lavinimo priemonėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko poreikių skaičiuotėje ir teismo posėdžio metu tiems patiems vaiko poreikiams tenkinti ieškovė nurodė skirtingas sumas. Kvitų, patvirtinančių vaiko poreikiams išleidžiamas sumas (maistui, drabužiam, avalynei, higienos priemonėms), ieškovė nepateikė. Kiek iš viso sumokama komunalinių mokesčių ir už būsto nuomą, ieškovė nenurodė, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar nepilnametei paskaičiuoti 250 Lt yra proporcinga mokesčių dalis. Duomenų, kad T. G. diagnozuoti sveikatos sutrikimai, ji dėl sveikatos būklės turi specialiųjų poreikių, jai pastoviai reikia vartoti vaistus, byloje nėra. Mergaitė yra 1 metų amžiaus, ugdymo įstaigos nelanko, pati ieškovė nurodė, kad nedirba, nes augina Tėją namuose, dokumentų, patvirtinančių, kad mergaitė vedama į užsiėmimus, nepateikė, todėl 200 Lt suma lavinimo priemonėms laikytina padidinta, nes pagal vaiko amžių parinktoms lavinimo priemonėms ar užsiėmimams pakanka mažesnės sumos.
Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovė nurodė padidintus vaiko poreikius, pati faktiškai vaiko poreikiams išleisti nurodytos sumos neturi finansinių galimybių, nes vienintelės jos gaunamos pajamos yra 496 Lt motinystės pašalpa, iš kurios gyvena pati ir turi išlaikyti vaiką. Ieškovei nepateikus jokių dokumentų, patvirtinančių vaiko poreikius, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vienerių metų amžiaus T. G. išlaikyti reikalinga 1000 Lt suma per mėnesį, todėl teismas nustato, kad mažamečio vaiko poreikiams tenkinti reikia 800 Lt sumos.
Tėvų - tiek ieškovo, tiek atsakovės - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių, išsilavinimą ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).
Ieškovė nedirba, augina mažametę dukrą T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gauna 496 Lt motinystės pašalpą, kitų pajamų negauna, tai patvirtina VSDFV 2013-05-15 pažymos apie asmens gaunamas išmokas (11-12 b. l.). Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (13-14 b. l.). Duomenų apie gaunamas socialines išmokas nepateikė. Kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi.
Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmė baigsis po 4,5 mėnesių (34 b. l.). Pajamų negauna. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (34, 74, 77 b. l.). Serga bronchine astma, šiuo metu yra ligos remisija, medikamentai nuolatiniam vartojimui neskiriami (98 b. l.). Turi nepilnametę išlaikytinę U. L., gim. (duomenys neskelbtini) (99 b. l.), duomenų apie jai teikiamą išlaikymą nepateikė, tačiau nurodė, kad šiuo metu išlaikymo pareigos nevykdo.
Ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis panaši – abu nedirba, pastovių pajamų iš darbo santykių negauna, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, todėl vaiko išlaikymo prievolę turi vykdyti lygiomis dalimis, per mėnesį kiekvienam iš tėvų skiriant po 400 Lt. Tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad tėvams iš anksto neįvertinus savo turtinės padėties ir pasirengimo užauginti vaiką, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Ta aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi įtakos jo pareigai teikti tinkamo dydžio išlaikymą dukrai. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus. Atsakovas turi imperatyvią pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas T. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-07-01) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės T. G. atstovė J. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo dukters T. G. imimo iki ieškinio teisme pareiškimo, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas pripažino, kad išlaikymo vaikui neteikė.
Teismui nustačius, kad dabartiniams vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 800 Lt, laikytina, kad įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai buvo analogiški, todėl išlaikymo įsiskolinimas susidaro 2000 Lt skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už penkis mėnesius nuo vaiko gimimo (2013-01-24) iki ieškinio pareiškimo (2013-07-01).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimas (CPK 185, CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-17 sprendimu ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 204 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.). Be to, valstybei iš atsakovo priteistina 915 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 391, 443 str., 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2013-01-24, tėvas.
Nustatyti nepilnametės T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-07-01) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt (du tūkstančiai Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2013-01-24 – 2013-06-30 laikotarpį.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnametės T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 381 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt vienas Lt) bylinėjimosi išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 915 Lt (devyni šimtai penkiolika Lt) ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdytina skubiai.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.