Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-20 · Byla Nr. 2KT-13/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2KT-13/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-13/2014Procesinio sprendimo kategorija: 98.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos A. M. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-267-553/2014 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismas perdavė spręsti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą nuo civilinės bylos Nr. 2A-267-553/2014 nagrinėjimo. Pareiškėja A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-267-553/2014 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir palūkanų dydžio pakeitimo, kurią išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. T. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. I. ir A. R.. Pareiškėja kelia abejones bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, kadangi du iš teisėjų kolegijos narių turi ilgalaikes paskolas ir yra finansiškai priklausomi nuo atsakovo AB SEB banko. Be to teisėjas A. I. ilgą laiką buvo susijęs darbo santykiais su atsakovu AB SEB banku. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, buvo pagrindas teisėjams nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, o jiems nenusišalinus, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas, kaip juridinis asmuo, turi atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, todėl, net perdavus bylą nagrinėti kitiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, abejonės dėl tokių teisėjų nešališkumo nebūtų išsklaidytos.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. M. reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams remdamasi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip juridinis asmuo turi atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, kuris dalyvauja šioje byloje ir turi atsakovo procesinį statusą. Toks pareiškėjos teiginys apie visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą yra tik nepagrįsta prielaida, o teismas, priimdamas procesinius sprendimus, vadovaujasi tik įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo iš esmės analogiškoje situacijoje (kurioje buvo keliamos abejonės teismo nešališkumu remiantis tuo, kad teismo pastatui šilumos energiją tiekia vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų), nurodė, kad vien tai, jog teismas, kaip juridinis asmuo, turi sutartinius santykius su vienu iš byloje dalyvaujančių asmenų, niekaip nepagrindžia galimo bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Taigi, pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie bylos nagrinėjimo negalimumą Vilniaus apygardos teisme, pareiškėja nenurodė, todėl konstatuojama, kad preziumuojamas teismo nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pažymėtina kad bylą nagrinėti paskirto apygardos teismo teisėjo (ar teisėjų kolegijos) nušalinimo klausimo nagrinėjimas – atitinkamo teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencija (CPK 69 str. 1 d.). Be to, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo yra atnaujintas procesas (CPK 370 str. 5 d.). Taigi, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. T., A. I. ir A. R., laikantis imperatyvių proceso teisės normų, negali nagrinėti nei prašymo dėl proceso atnaujinimo, nei bylos, jei procesas joje bus atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos A. M. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-267-553/2014 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas