Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2015 m. balandžio 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. balandžio 3 d., apie 12.50 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldžiusi automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje), taip jį sugadindama. Apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 249 str. 2 d. numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 8 punkte išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) ap­skundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos.

Iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Nors šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas laiko netikslinga bylą grąžinti iš naujo, kadangi apeliaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išnagrinėti iš esmės.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai.

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji vairuodama transporto priemonę „Opel Signum“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldžiusi automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje), taip jį sugadindama, apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš įvykio vietos nuvažiavo, eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog K. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, motyvuodamas tuo, kad K. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo, nesuvokė, jog elgiasi neteisėtai.

Iš vyresniojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. balandžio 3 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), transporto priemonė nulaužė kelio ženklą ir pasišalino. Buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo K. V., kuri nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir apie eismo įvykį nepranešusi policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. K. V. sutiko, jog padarė eismo įvykį ir gailėjosi (b. l. 7). K. V. paaiškinime nurodė, kad nenorėdama įvažiuoti į automobilį, staigiai pasuko vairą dešinėn, užvažiavo ant šaligatvio ir nuvertė kelio ženklą. Paskambino sūnui, kuris pasakė važiuoti namo ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją (b. l. 16). Teismo posėdžio metu K. V. nurodė tokias pat aplinkybes, teigė, kad tyčia pabėgti iš eismo įvykio vietos nenorėjo, pagalvojo, jog sužeistų žmonių ar sugadintų automobilių nėra, sūnaus patarimu, išvažiavo namo. M. V. paaiškinime patvirtino K. V. parodymus, jog jai patarė važiuoti namo ir pildyti eismo įvykio deklaraciją, buvo įsitikinęs, jog tokiu atveju nereikia kviesti policijos, užtenka deklaraciją nunešti į draudimo bendrovę (b. l. 27). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, transporto priemonės „Opel Signum“ apgadinimai (b. l. 12-13). Iš eismo įvykio suvestinės matyti, kad apie eismo įvykį telefonu pranešė keli liudytojai, matę patį eismo įvykį, nurodė transporto priemonės numerį (b. l. 8-10).

K. V. neneigia, kad nuvertė kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes buvo suklaidinta savo sūnaus. Ji nurodė, kad turi aštuonių mėnesių vairavimo stažą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vairuotoja, turėdama jai suteiktą teisę vairuoti transporto priemones, turi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir turi žinoti Kelių eismo taisykles, kuriose nurodyta, jog apie eismo įvykį vairuotojas privalo pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju, K. V. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Tai, kad ji paklausė sūnaus ir nepranešusi apie eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, neatleidžia ją nuo atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. V., suvokdama, kad sukėlė eismo įvykį, sugadino kelio ženklą ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, policijai apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimas naikintinas dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. įvertinamas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybė, teisingumo ir protingumo kriterijus. K. V. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir pasišalino iš įvykio vietos. K. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl padaryto eismo įvykio, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 19). Įvertinus tai, skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Paskirtoji nuobauda bendrintina su administracine bauda, paskirta už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti.

K. V. pripažinti kalta, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti jai 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas, skirtas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. subendrinti ir paskirti K. V. galutinę nuobaudą 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutarimas neskundžiamas.