Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. V. prašymas ir sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutarimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nutarimu, jai paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1648-972/2015 K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 28 Eur bauda; administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį K. V. nutraukta, nesant jos veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo dalį dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikino: K. V. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 868 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, subendrintos ir K. V. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Skundžiama 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas K. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir sutrumpino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutarimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nutarimu, jai paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino ir nustatė, kad ji šią nuobaudą yra atlikusi nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino,) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (K. V. asmenybė (charakterizuojamas teigiamai, iš dalies darbinga, anksčiau nebuvo bausta), požiūris į nuobaudą bei elgesys nuobaudos vykdymo metu), padarė išvadą, kad yra visi ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Institucijos nuomone, sutrumpinti K. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. K. V. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybe. Savo veiksmais K. V. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog K. V. protokolas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimą tenkinti K. V. prašymą ir sutrumpinti jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog K. V. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta K. V. teismo paskirtą 868 Eur baudą sumokėjo 2015-08-04 (b. l. 56, 58). Be to, byloje pateiktas vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 60) bei papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma (b. l. 59). Iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad K. V. per nuobaudos paskyrimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 55–56). Duomenų, kad K. V. praeityje buvo bausta už analogiško pobūdžio ar kitokio pobūdžio pažeidimus, byloje nėra. K. V. darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė K. V. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad K. V. yra patikima, atsakinga ir sąžininga darbuotoja, savo pareigas atlieka tinkamai ir atsakingai (b. l. 57). Į bylą patiektas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad K. V. iš dalies darbinga – jai nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis (b. l. 61).

Nors K. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutarimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nutarimu, buvo nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio nulaužė kelio ženklą bei iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešusi policijai, pasišalino, o pastarasis pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas prie pavojingų administracinių teisės pažeidimų, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju K. V. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į pasekmes, iš esmės yra nepavojingas visuomenei. Pažymėtina, jog nors K. V. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau nurodė, kad taip pasielgė suklaidinta sūnaus, tačiau tiek policijoje, tiek teisme ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. K. V. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad teisės atėmimo laikotarpiu pažeidėja būtų dariusi naujus teisės pažeidimus. Be to, kaip matyti, K. V. anksčiau už KET pažeidimus administracine tvarka taip pat nebuvo bausta. Šie duomenys rodo, kad ji nėra piktybiška Kelių eismo taisykilų pažeidėja.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie K. V. polinkį daryti naujus pažeidimus, o, atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad ji padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų. Įvertinęs K. V. padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, apygardos teismas pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – jau pasiekti, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.