Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiai, turinčiai neįgalumą, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2015 m. balandžio 3 d., apie 12.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldžiusi automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje), taip jį sugadindama.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama K. V. pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad labai dėl to gailisi. Paaiškino, kad išvažiuojant iš „Omnitel“ automobilių aukštelės, esančios Minijos g., nenorėdama įvažiuoti į iš kairės važiuojantį automobilį, staigiai pasuko vairą dešinėn ir, užvažiavusi ant šaligatvio, nuvertė kelio ženklą. Išlipusi vaikščiojo aplink savo automobilį, sustoję žmonės siūlė pagalbą. Nežinodama, kaip pasielgti, būdama streso būsenoje, paskambino sūnui ir pasakė apie įvykusį eismo įvykį. Sūnus patarė nusiraminti, važiuoti namo ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tyčia pabėgti iš įvykio vietos nenorėjo, joje buvo pilna žmonių, yra vaizdo stebėjimo kameros, pagalvojusi, jog sužeistų žmonių ar apgadintų automobilių nėra, sūnaus patarimu, išvažiavo namo, kur sūnui padedant užpildė eismo įvykio deklaraciją, ją būtų pateikusi draudimo bendrovei. Vėliau, policijos pareigūno kvietimu, nuvažiavo į policiją, kur buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Policijoje jos užpildytos eismo įvykio deklaracijos nepriėmė. Įsipareigoja atlyginti padarytą žalą. Taip pat nurodė, jog turi tik aštuonių mėnesių vairavimo stažą, yra iš dalies darbinga. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-04-03, 12:54 val. buvo gautas pranešimas, kad Minijos g. 93, Klaipėdoje, transporto priemone nulaužtas kelio ženklas, asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Buvo nustatyta, jog K. V., vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 507. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie jį nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir nulaužtas kelio ženklas Nr. 507. Apie eismo įvykį telefonu pranešė liudytojai, kurie nurodė transporto priemonės valstybinį numerį, bei buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro „112“. K. V. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino ir gailėjosi (b. l. 7).

Policijos įvykių suvestinėje užfiksuota, kad 2015-04-03, 12:54 val. S. G. telefonu pranešė, kad pro savo buto langą matė, kaip prieš 5-10 minučių Minijos gatvėje, ties namu Nr. 93, pilkos spalvos automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nulenkė kelio ženklą ir iš įvykio vietos pasišalino. 2015-04-03, 15:51 val. L. S. telefonu pranešė, kad darbo metu pro langą pamatė, kad apie 13 val. automobilis nuvertė kelio ženklą, esantį prie Minijos g. 90 pastato, ant šaligatvio. Nuvertus ženklą, vairuotoja, išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį, kalbėjo mobiliuoju telefonu, sužeistų žmonių nesimatė. Po keleto minučių pamatė, kad nei mašinos, nei vairuotojos įvykio vietoje nebebuvo. Mašinos vairuotoja – šviesių plaukų moteris, automobilis „Opel“ markės, valstybinio numerio nematė (b. l. 8-9)

Fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonės „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 12-13).

Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „O. S.“ važiavimo kryptis, apgadinto turto buvimo vieta, minėto automobilio apgadinimai, asmens (K. V.), atsakingo už padarytą žalą, duomenys.

Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad dėl nulaužto kelio ženklo yra padaryta 110,47 Eur žala.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad K. V. 2015 m. balandžio 3 d., apie 12.50 val. ties pastatu, esančiu Minijos g. 93, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus važiavimo greičio, nesuvaldžiusi automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje), taip jį sugadindama. Tokia veika ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. K. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta anksčiau aptarta surinkta ir ištirta bylos medžiaga: pačios pažeidėjos paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, policijos įvykių suvestine, fotonuotraukomis, eismo įvykio deklaracija, lokaline sąmata. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už šio pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda.

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, nepranešusi policijai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog K. V. nepagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. V. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, būdama suklaidinta savo sūnaus, pasitikėdama juo ir jo žiniomis, o ne siekdama išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Kad ji nevengė atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, patvirtina tokios nustatytos bylos aplinkybės: ji sustojo, išlipusi apžiūrėjo savo automobilį, kalbėjo mobiliuoju telefonu (tokią K. V. nurodytą aplinkybę patvirtina ir jos sūnus, policijos įvykių suvestinės duomenys), po to iš įvykio vietos išvažiavo, nors buvo dienos metas, aplinkui buvo žmonių, toje vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros, iškviesta į policiją, ji atvyko ir iškart pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, paaiškino įvykio aplinkybes, teisme ji davė analogiškus paaiškinimus, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Visos šios išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą teismui manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, asmuo nesuvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. K. V. veikoje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tokiu būdu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Todėl nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant K. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, jos veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

K. V. pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, yra 50 proc. darbinga, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjai paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Nors yra pateikta lokalinė sąmata dėl nulaužto kelio ženklo, tačiau nenurodyta, koks asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija dėl to patyrė turtinį nuostolį, todėl administracinio teisės pažeidimo byloje klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo nespręstinas (ATPK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

K. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, K. V. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.