- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-3005-748/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26020-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. 2016-12-12 skundą dėl antstolio veiksmų, pareikštą antstolei Audronei Adomaitienei, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme priimtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pasireiškusių areštavus pareiškėjo sąskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu antstolės Audronės Adomaitienės (toliau - antstolė) prašo panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitai pataisos namuose, o atsisakius panaikinti areštą pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui dėl neteisėtų antstolio veiksmų.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas siuntė antstolei pažymą apie tai, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose nedirba ir darbo pajamų negauna, o lėšos, kurias gauna, yra pareiškėjo artimųjų pašalpa nusipirkti būtiniausių prekių, kuriomis pataisos namai pareiškėjo neaprūpina, taip pat reikmenis, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su savo artimaisiais (pašto ženklai, vokai, taksofono kortelės), nes kitos galimybės bendrauti su savo artimaisiais pareiškėjas neturi. Antstolė, nuskaičiuodama visas pareiškėjo gaunamas pinigines lėšas, atima teisę į bendravimą ir būtiniausių higienos prekių įsigijimą, kas žemina pareiškėjo orumą.
Antstolė byloje atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau byloje yra pateiktas 2016-12-16 antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/00970 (toliau - patvarkymas), kuriuo pareiškėjo 2016-12-12 skundas vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/00970 netenkintas.
Patvarkyme nurodoma, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, neatitinka tikrovės ir labiau parodo pareiškėjo piktnaudžiavimą skundžiant antstolio veiksmus, nei norą įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
Kaip matyti iš patvarkymo antstolė 2010-02-24 priėmė vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18825-848/2009 dėl 5,04 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) valstybės naudai. Antstolė, vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, pareiškėjui (skolininkui) 2010-02-24 išsiuntė raginimą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, tačiau pareiškėjas (skolininkas) šia teise nepasinaudojo ir skolos gera valia nesumokėjo. Neįvykdžius vykdomojo dokumento per nurodytą terminą, antstolė pradėjo priverstinį vykdymą ir nustačius, kad pareiškėjas (skolininkas) atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2016-05-02 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 str. 2 d.). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka - apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 str.2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje 2010-02-24 gautas ir 2010-02-25 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-15 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-18825-848/2009 dėl 5,04 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 1, 3). Antstolė, vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą pareiškėjui (skolininkui) 2010-02-25 išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 4, 5, 6). Pareiškėjui (skolininkui) neįvykdžius vykdomojo dokumento per nurodytą terminą antstolė pradėjo priverstinį vykdymą – 2010-04-16 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 8-12, 16). Pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 18, 21, 23). Nustačius, kad pareiškėjas (skolininkas) atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, antstolė 2016-04-30 priėmė patvarkymą Nr. S-7020 vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/00970 vykdyti išieškojimą (49,04 Eur) iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurį 2016-05-02 išsiuntė skolininkui ir laisvės atėmimo įstaigai (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 22). Antstolės kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) 2016-12-12 skundas dėl antstolės veiksmų, pasireiškusių areštavus pareiškėjo sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 24).
Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, areštuojant pareiškėjui (skolininkui) priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dėl ko pareiškėjas negali įsigyti būtiniausių prekių, kuriomis pataisos namai pareiškėjo neaprūpina, taip pat reikmenų, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su savo artimaisiais, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad antstolei areštavus jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti būtiniausių prekių, kuriomis pataisos namai pareiškėjo neaprūpina, taip pat reikmenų, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su savo artimaisiais, kas suponuoja jo teisių pažeidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.
Pažymėtina, kad Antstolių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas bei Antstolių profesinės etikos kodeksas, kurie numato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2, 3 str.).
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas bei skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 str.). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 str.).
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (Žinios, 2005, Nr. 130-4682; nauja redakcija nuo 2015-09-30: Nr. 1R-222, 2015-08-07, paskelbta TAR 2015-08-10), 4 p.).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis BVK 98 str. nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą.
Teismas pažymi, kad CPK 688 str. 1 d. numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimu Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016-01-01 MMA dydis 350 Eur (TAR, 2015-12-04, Nr. 19325)). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Paminėtina, kad CPK 739 str. taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui (Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2258-392/2016). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko laisvės atėmimo vietos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Darytina išvada, kad antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko) lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nors jos ir neviršija 1 MMA. Todėl antstolė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo (skolininko) lėšos, esančios sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 668 str. 1 d. ir 739 str. nurodytus atvejus. Be to, šios lėšos pareiškėjui (skolininkui) priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip jau minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
Antstolės veiksmai, 2016-04-30 patvarkymu Nr. S-7020 vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/00970 (vykdomoji byla Nr. 0036/10/00970, b. l. 22) nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą (49,04 Eur), neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 str.), o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.
Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad skunde pareiškėjo pateikti argumentai ir išdėstyti motyvai, kuriais pareiškėjas prašė nuimti areštą nuo pareiškėjo sąskaitos nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu.
CPK 96 str. 6 d. numatoma, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373, red. nuo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei yra mažesnės už nurodytą sumą, šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo A. P. 2016-12-12 skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.