- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-296-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-1241-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- A. J.
Teisėja V. Micevičienė Proceso Nr. 2-36-3-1241-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija
63.1.;121.21.
NUTARTIS
2013 m. balandžio 26 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės A. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-136/2013, iškeltoje pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. (A. J.) kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. N. 1600,00 Lt skolą, 121,00 Lt patirtas išlaidas, susijusias su pinigų persiuntimu, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove A. N. buvo pažįstami nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. Matė, kad ji sunkiai verčiasi, viena augina du vaikus, todėl ne kartą yra ją parėmęs materialiai smulkesnėmis sumomis, bet jokių skolos raštelių neimdavo. Taip pat padėjo be atlygio atlikti remonto darbus virtuvėje, iš savo lėšų nupirko buitinės technikos. Kadangi atsakovė sunkiai vertėsi ir nusprendė išvykti uždarbiauti į Angliją, jai išvykstant jis perdavė savo mobilaus telefono kortelę. Bendraujant telefonu atsakovė teigė, kad negauna darbo, neturi iš ko pragyventi ir paprašė ieškovo paskolinti jai pinigų. Ji nurodė savo adresą, o jis 2010 m. kovo 23 d. persiuntė jai 1600,00 litų. Už siuntimo paslaugas papildomai sumokėjo 121,00 Lt. Paskolindamas atsakovei pinigus, iš viso patyrė 1721,00 Lt nuostolį. Atsakovė žadėjo pinigus grąžinti, tačiau praėjo jau daugiau nei dveji metai, pinigų negrąžina, susitikti vengia, todėl kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad iš A. J. niekada jokių pinigų jai nesiskolino. Ji pati ieškovui pagal žodinę paskolos sutartį 2010 m. vasario mėnesį paskolino 1600 Lt rankos operacijai. Skolindama pinigus buvo įsitikinusi, kad jis yra sąžiningas ir skolą tikrai grąžins. 2010 m. kovo 23d. A. J. 1600 Lt skolą grąžino, atlikdamas pinigų perlaidą tiesiogiai į (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Skolą A. J. grąžino ir dėl to jam jokių pretenzijų atsakovė neturi. Persiųsdamas pinigus į (duomenys neskelbtini), ieškovas patyrė papildomas 121,00 Lt išlaidas už pinigų perlaidą, tačiau jis pats pasirinko tokį skolos grąžinimo būdą. Ieškovo A. J. teiginiai, jog jis jai paskolino pinigus, yra melagingi, neatitinka tikrovės ir turi būti vertintini kaip siekimas neteisėtai ir nesąžiningai pasipelnyti.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš atsakovės A. N. ieškovui A. J. 1600,00 Lt skolą bei 121,00 Lt patirtas išlaidas, susijusias su pinigų persiuntimu, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės A. N. 485,50 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš atsakovės A. N. valstybei 35,00 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad LR CK 6.871 str. 3 dalis numato, kad paskolos rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėjo, kad iš pinigų išsiuntimo blanko matyti, kad ieškovas A. J. atsakovei A. N. 2010-03-23 persiuntė 1600,00 litų, už siuntimo paslaugas papildomai sumokėjo 121,00 litų, todėl konstatavo, kad šios aplinkybės rodo, kad atsakovei buvo išsiųsti pinigai. Nurodė, kad atsakovės teigimas, kad tai buvo jai grąžinta skola, nes pinigus, neva, atsakovė buvo paskolinusi ieškovui rankos operacijai, neparemtas jokiais įrodymais. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turėjo santaupų ir 2010 m. vasario mėnesį galėjo paskolinti ieškovui 1600 litų.
Šalies argumentai
Atsakovė A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, kad tarp atsakovės ir ieškovo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Į teismą kreipėsi ieškovas, todėl įrodinėjimo pareiga tenka jam. Paskolos teisinių santykių kvalifikavimui ieškovas turėjo pareigą įrodyti ne tik pinigų perdavimo atsakovei faktą, bet ir atsakovės įsipareigojimą gautus pinigus grąžinti. Atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
2. Teismas apskritai nenustatė, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovės ir ieškovo. Iš sprendimo turinio galima daryti tik prielaidą, kad šalių santykiai buvo kvalifikuoti kaip paskoliniai santykiai. Su tuo atsakovė nesutinka, nes sprendime nenurodyta, koks teisės aktas yra taikomas atsakovės ir ieškovo teisinių santykių kvalifikavimui, tokiu būdu pažeistas CPK 270 str. 4 dalies 4 punkto reikalavimus.
3. CK 6.870 str. 1 d. apibrėžta paskolos sutarties samprata. Esminės paskolos sutarties sąlygos - tai pinigų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą. Tik nustačius abi minėtas sąlygas, šalių santykiai gali būti kvalifikuoti kaip paskoliniai santykiai. Ieškovas paskolos sudarymo faktą įrodinėjo pinigų persiuntimo blanku, iš kurio matyti, kad pinigai atsakovei buvo persiųsti, tačiau nenurodyta persiųstų pinigų paskirtis, todėl pinigų pervedimo blankas patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau nepatvirtina atsakovės įsipareigojimo gautus pinigus grąžinti.
4. Skundžiamame sprendime išvardinti tik CK straipsniai ir jų dalys (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 2 d., 6.73 str., 6.37 str. ir 6.210 str.), tačiau nedetalizuota, kokioms byloje nustatytoms aplinkybėms išvardintos teisės normos yra taikomos. Vien CK straipsnių išvardinimas sprendime negali būti laikomas teisine santykių kvalifikacija. Teisinės santykių kvalifikacijos esmė - tai teisės normų taikymas konkrečioje byloje konkrečioms aplinkybėms teisiškai pagrįsti, todėl lieka neaišku, kokioms byloje nustatytoms aplinkybėms yra taikomi išvardinti CK straipsniai.
5. Teismo sprendimas patenkinti ieškinį paremtas tik pinigų pervedimo blanku, kuris negali būti vertinamas kaip dokumentas, atitinkantis paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus, nes nenurodyta pervestų pinigų paskirtis. Daugiau motyvų dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo sprendime nėra. Teismas pinigų pervedimo blanką nepagrįstai vertino kaip dokumentą, atitinkantį rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas atsakovei paskolino pinigus. Tačiau toliau sprendime teismas nurodo, kad šios aplinkybės (pinigų persiuntimo ir gavimo faktas) patvirtina, kad atsakovei buvo išsiųsti pinigai. Sprendimas dviprasmiškas, todėl lieka neaišku, ar pinigų persiuntimo blanką teismas vertina kaip dokumentą, atitinkantį rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus, ar kaip dokumentą, tik patvirtinantį pinigų persiuntimo ir gavimo faktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
1. Apeliaciniame skunde atsakovė nebemini aplinkybės, kad buvo pinigus skolinusi A. J., neva, rankos operacijai, nes ieškovas pateikė Kauno klinikų išrašą iš ligos istorijos, kuriame matosi, kad medikai pakitimus rankoje nustatė 2010-04-01, operacija buvo atlikta 2010-04-13, nors pinigai A. N. buvo persiųsti 2010-03-23. Mano, kad teismas itin atidžiai išnagrinėjo bylą, objektyviai įvertino pateiktus įrodymus.
2. Atsakovė teismui faktiškai nepateikė jokių įrodymų, apart savo mamos D. Ž. liudijimo. Netgi tokią informaciją, kaip duomenis apie atsakovės gautas pajamas Lietuvoje, dar iki išvykstant gyventi į užsienį, ieškovas paprašė teismą išreikalauti iš atsakovės. Duomenų apie atsakovės darbą užsienyje, darbo pradžią, gautas pajamas, atsakovė nepateikė, nors tokią galimybę turėjo pateikti tiek pirmojo, tiek antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. J. (A. J.) savo pažįstamai atsakovei A. N., tuo laiku buvusiai D. B., per Lietuvos paštą (W. U. padalinį) 2010-03-23 persiuntė 1600,00 litų už siuntimo paslaugas papildomai sumokėdamas 121,00 Lt (prijungtos bylos L2-1263-136/2012, b. l. 5, 6).
Ieškovas nurodė, kad tokiu būdu jis suteikė atsakovei A. N. 1600 Lt paskolą, kurią žodiniu (telefoniniu) susitarimu ji įsipareigojo grąžinti.
Atsakovė A. N. teigė, kad tokiu būdu ieškovas A. J. grąžino jai 1600 Lt paskolą, kurią ji pastarajam buvo suteikusi 2010 m. vasario mėnesį atsakovo rankos operacijai.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu A. J. ieškinį patenkino visiškai.
Apeliantė A. N. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai A. J. pinigų persiuntimą atsakovei įvertino kaip paskolos suteikimą, o ne jos grąžinimą; kad teismas nenustatė esminės paskolos sutarties sąlygos – sutarties šalių susitarimo dėl pinigų grąžinimo (CK 6.870 str. 1 d.); kad neaiškiai įvardijo įstatymus, kuriais vadovavosi kvalifikuodamas tarp ginčo šalių atsiradusius teisinius santykius.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, faktinius duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog atsakovės A. N. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.).
Tiek ieškovas A. J., tiek atsakovė A. N. byloje teigė, kad tarp jų egzistavo paskoliniai santykiai dėl 1600 Lt paskolos.
LR CK 6.871 str. 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų. Šiuo atveju paskolos suma yra 1600, todėl sutartis galėjo būti žodinė. Pagal LR CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudarytą nuo pinigų perdavimo momento.
Ieškovas A. J. pinigų perdavimą atsakovei A. N. patvirtino pateikdamas pinigų persiuntimo kvitą, kuris patvirtina pinigų perdavimo faktą (prijungtos bylos L2-1263-136/2012, b. l. 5, 6). Tuo tarpu atsakovė A. N. nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus (1600 Lt) ji buvo paskolinusi (perdavusi) ieškovui. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad 1600 litų 2010 m. vasario mėnesį ji buvo paskolinusi atsakovo rankos operacijai, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad, kaip matyti iš medicinos duomenų išrašo ( b. l. 24), pagal ligos anamnezę pakitimai ieškovo rankoje nustatyti tik 2010-04-01, o operacija ieškovui atlikta 2010-04-13, tuo tarpu pinigai (1600 Lt) atsakovei persiųsti 2010-03-23. Tai patvirtina, kad, pirma, atsakovei negalėjo būti žinoma operacijos būtinybė, antra, pinigai būtų grąžinti anksčiau, nei atsirado jų poreikis, t.y. ieškovo rankos operacija. Todėl toks atsakovės aiškinimas negali būti pripažintas logišku ir patikimu. Kad atsakovė A. N. buvo remiama ieškovo dėl tarp jų atsiradusių draugiškų santykių, teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovė, nurodžiusi, kad ieškovas jai yra nupirkęs ir dovanojęs žiedą (b.l. 37), liudytoja (atsakovės motina) D. Ž. teisme nurodė, kad A. N. su A. J. susipažino 2010 m. vasario mėnesį, kai šis sutiko atlikti virtuvės remontą, kad A. J. geranoriškai padėjo parvežti iš parduotuvės dujinę ir ją pastatyti, po virtuvės remonto, už kurį D. Ž. A. J. sumokėjo 300 litų, pastarasis ateidavo aplankyti A. N., „kartais ateidavo su gėlėmis, yra dovanojęs jai dovanas“, A. N. su vaikais gyveno su savo tėvais, kurie padėjo išlaikyti vaikus, kol ji neturėjo darbo. Apie dukters ieškovui skolintus pinigus nurodė žinojusi tik iš dukters A. N. (b. l. 37-38). Esant šioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tikėti, jog atsakovė A. N. ieškovui paskolino 1600 litų, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas, neesant kitų įrodymų ir vadovaudamasis įrodymų pakankamumo tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai nusprendė, kad būtent ieškovas A. J. 2010 m. kovo 23 d. A. N. paskolino 1600 litų.
Pažymėtina, kad atsakovė A. N. byloje nėra nurodžiusi, jog A. J. pinigus jai padovanojo ar, kad pinigai buvo skirti ką nors įgyti, todėl yra pagrindas tikėti ieškovo A. J. parodymais, kad A. J. žodine sutartimi atsakovei A. N. 2010-03-23 paskolino 1600 litų, nenustatydamas konkretaus pinigų grąžinimo termino, kas atitinka paskolos sutarties sampratą (CK 6.870 str., 6.873 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kaip paskolos teisinius santykius (CK 870 str.), o tai, kad pinigų pervedimo blanką, teismas įvertino kaip dokumentą, atitinkantį paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą sprendimą (CPK 328 str.). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas A. J. 2010-03-23 paskolino 1600 litų atsakovei A. N., padarė ne tik dėl ieškovo pateikto pinigų pervedimo blanko, bet ir vadovaudamasis visais kitais byloje surinktais įrodymais.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, ištyrė ir įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. J. nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos ieškovui nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.