Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-317-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
1-317-795/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
A. K., D. K.
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Petras Macenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-317-795/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00146-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nukentėjusiesiems A. K. ir D. K.,kaltinamajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:

1) 2007-03-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 sr. 1 d., 187 str. 1 d., viešaisiais darbais 7 mėnesiams.

2) 2007-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., viešaisiais darbais 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-03-01 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė viešieji darbai 10 mėnesių. 2008-01-29 bausmę atlikęs;

3) 2011-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., areštu 90 parų.

4) 2011-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., laisvės atėmimu 5 metams 2 mėn. 2011-11-02 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2011-03-09 ir 2011-05-09 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. 2015-10-07 bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

2019 m. sausio 1 d., apie 4.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu apie du kartus smogė A. K. į dešinį skruostą, dėl to ji pargriuvo ir patyrė sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, dešinio skruosto minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva lūpų dešinio kampo srityje bei kraujosruva žando gleivinėje, nežymiai sutrikdžiusius A. K. sveikatą. Be to, V. B. vieną kartą kumščiu smogė D. K. į veidą, padarydamas jam sužalojimus: burnos sumušimą su muštine žaizda lūpos dešinėje, kraujosruvomis burnos gleivinėje ir liežuvio šonuose, nežymiai sutrikdžiusius D. K. sveikatą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis 2019 m. gruodžio 31 d. svečiavosi sugyventinės M. A. sesers namuose, šventė naujuosius metus. Namuose buvo buto šeimininkai nukentėjusieji A. K. ir D. K., jis ir jo draugė M. A.. Jie visi valgė, gėrė alkoholinius gėrimus, žiūrėjo televizijos laidas. Po vidurnakčio V. B. užsnūdo. Pabudęs panoro eiti į savo namus. A. K. atsistojo priešais ir jo neišleido, todėl V. B. jai kumščiu smogė į veidą. Nuo smūgio A. K. pargriuvo ant grindų ir ėmė šaukti,. Iš kambario išėjo jos vyras D. K.. Kaltinamasis, nežinodamas, kaip elgtis, smogė kumščiu ir D. K.. Po to jis pabėgo iš buto. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios A. K. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusioji A. K. parodė, kad kaltinamasis V. B. yra jos sesers M. A. draugas. Jie abu 2018 m. gruodžio 31 d. atvyko į A. K. namus švęsti naujųjų metų. Sesuo M. A. laukiasi vaiko, todėl alkoholinių gėrimų nevartojo, o kiti alkoholinius gėrimus vartojo saikingai. Apie 03.30 val. V. B. užsnūdo. A. K. ir M. A. ruošėsi eiti miegoti. V. B. atsibudo ir panoro eiti namo. Jis buvo girtas, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, reikalavo, kad nėščia M. A. eitų kartu su juo į namus. A. K. prašė V. B. pasilikti, tačiau jis atsistojęs priešais kumščiu sudavė stiprų smūgį į dešinį skruostą. Nuo smūgio A. K. pargriuvo ant žemės ir pradėjo šaukti iš skausmo. Atsitokėjusi pamatė savo vyrą kruvinu veidu. Vėliau D. K. paaiškino, kad V. B. jam smogė į veidą ir praskėlė lūpą (b. l. 1-2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2019-01-02 Nr. G1/2019 (03) konstatuota, kad A. K. 2019 m. sausio 1 d., paros pirmoje pusėje, padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po akies obuolio jungine, dešinio skruosto minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva lūpų dešinio kampo srityje bei kraujosruva žando gleivinėje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, galėjo gautis dviejų traumuojančių poveikių pasekmėje. Sužalojimai nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą (b. l. 42-43).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo D. K. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusysis D. K. parodė, kad kaltinamasis V. B. yra jo sutuoktinės sesers draugas. Jis ir M. A. 2018 m. gruodžio 31 d. atvyko į A. K. namus švęsti naujųjų metų. Tą dieną V. B. matė vos antrą kartą. Jie išgėrė butelį degtinės ir po du butelius alaus. Paryčiais D. K. nuėjo miegoti. Būdamas kambaryje išgirdo sutuoktinės A. K. šauksmą. Išbėgo iš kambario ir pamatė koridoriuje ant grindų gulinčią A. K.. Šalia jos stovėjo V. B.. Jis atsisuko į nukentėjusįjį ir smogė kumščiu jam į veidą, praskėlė lūpą. Atsitokėjusi žmona pasakė, kad ją sumušė V. B. (b. l. 46-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2019-01-02 Nr. G2/2019 (03) konstatuota, kad D. K. 2019 m. sausio 1 d., paros pirmoje pusėje, padaryti sužalojimai: burnos sumušimas su muštine žaizda lūpos dešinėje, kraujosruvomis burnos gleivinėje ir liežuvio šonuose. Sužalojimai padaryti paveikus burnos sritį kietu buku daiktu, vieno traumuojančio poveikio pasekmėje. Sužalojimai nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą (b. l. 65).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojos M. A. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytoja M. A. parodė, kad V. B. yra jos sugyventinis, ji laukiasi kaltinamojo vaiko. 2018 m. gruodžio 31 d. jie kartu atvyko į sesers A. K. namus švęsti naujųjų metų. Vyrai vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 2 val. V. B., sėdėdamas fotelyje, užmigo. M. A. nuėjo į vonią ir išgirdo, kad tarp A. K. ir V. B. vyksta ginčas. V. B. panoro eiti namo ir liepė M. A. eiti kartu. A. K. pasakė, kad V. B. eitų vienas. M. A. nuėjo į vonią persirengti ir išgirdo sesers riksmą. Išėjusi iš vonios pamatė ant grindų gulinčią A. K. Tuo metu V. B. avėsi batus. Iš kambario išėjo D. K.. Nenorėdama kištis į konfliktą, M. A. grįžo į vonios kambarį. Išėjusi pamatė, kad D. K. veidas kruvinas, jam iš lūpos bėgo kraujas. A. K. veidas buvo sutinęs. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams, V. B. bute nebebuvo (b. l. 68-70).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. B. 2019 m. sausio 1 d., apie 04.20 val., svečiuodamasis pas nukentėjusiuosius A. K. ir D. K., sudavė A. K. smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio A. K. pargriuvo ant žemės ir patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą. Po to, V. B. sudavė smūgį D. K. į veidą ir padarė jam sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis V. B. prisipažino sudavęs ranka smūgius A. K. ir D. K. ir patvirtino, kad nuo suduoto smūgio A. K. pargriuvo ant grindų. Tvirtino, kad negali paaiškinti tokio savo elgesio motyvų. Nukentėjusieji A. K. ir D. K. parodė, kad V. K., būdamas girtas ir dėl to agresyvus ir neadekvatus, išsiruošė eiti į namus, o A. K. paprašius pasilikti nakvoti jos namuose, sudavė jai smūgį į veidą, po to sudavė smūgį į veidą ir D. K.. Nukentėjusiųjų parodymus apie jų atžvilgiu V. B. panaudotą smurtą patvirtino ir įvykį stebėjusi liudytoja M. A.. Teismo medicinos specialisto išvadose nustatyti nukentėjusiųjų A. K. ir D. K. kūno sužalojimai, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiųjų žalojimo mechanizmą (b. l. 42-43, 65).

Nustatyta, kad V. B. mušdamas nežymiai sutrikdė dviejų asmenų D. K. ir A. K. sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą V. B. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš A. K. ir D. K. jis suvokė, kad tokiais veiksmais juos žaloja ir tokių pasekmių siekė.

Kaltinamajame akte aprašant V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai A. K. sudavė du kartus kumščiu į dešinį skruostą. Nukentėjusioji A. K., tuoj po nusikaltimo rašydama pareiškimą policijos įstaigoje ir duodama parodymus, parodė, kad V. B. jai vieną kartą kumščiu trenkė į dešinį skruostą, nuo suduoto smūgio ji pargriuvo ant grindų (b. l. 1-2). Kaltinamasis V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad vieną kartą smogė A. K. į veidą, nuo suduoto smūgio ji nukrito ant grindų. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. K. nustatyti sužalojimai padaryti dviejų traumuojančių poveikių pasekmėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp tyčinio smūgio sudavimo nukentėjusiajai į veidą ir jos griuvimo, bei galvos sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, o specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, padaryti dviejų trauminių poveikių pasekmėje, galėjo kilti tiek ir suduodant smūgius, tiek ir nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietus paviršius, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis sudavė apie du kartus kumščiu A. K. į veidą. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiosios patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

V. B.

padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau buvo keturis kartus teistas už nesunkių, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, tarp jų ir už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 91-94). Naują tyčinį nusikaltimą V. B. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

V. B. yra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 85-90). Kaltinamasis gyvena kartu su sugyventine, kuri laukiasi kūdikio. V. B. šiai aplinkybei patvirtinti pateikė nėščiosios kortelę, kurioje užfiksuotas gimdymo terminas 2019-05-27 (b. l. 135-137). Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie V. B. darbovietes, gautame iš VSDFV prie SADM, duomenų apie darbo santykius ir draudžiamąsias pajamas nėra. Jis pats teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad dirba užsienyje.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismo posėdžio metu davė parodymus, atitinkančius esmines nusikaltinimo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų. V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva atlygino civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą 67,56 Eur (b. l. 81). Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas).

V. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis prisipažino, kad Naujųjų metų naktį jis gėrė alkoholinius gėrimus, jautėsi girtas ir užsnūdo žiūrėdamas televizorių, tačiau atsibudo visiškai išsiblaivęs. Nukentėjusieji A. K. ir D. K. patvirtino, kad V. B. buvo girtas ir dėl to agresyvus, elgėsi neadekvačiai. Teismo vertinimu, būtent alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją ir jo girtumas turėjo esminės įtakos nusikalsti. Ši aplinkybė pripažįstama V. B. atsakomybę už smurtinę nusikalstamą veiką sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. B. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarė būdamas nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (2011-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis), padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą, 2015-10-07 atlikęs 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, didesnę nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu V. B. skiriami įpareigojamai pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. V. B. prašo jam paskirti švelnesnę bausmę ir neskirti įpareigojimų, kadangi tai apsunkintų išvykimą dirbti į užsienį. Teismo manymu, paskyrus kaltinamajam V. B. jo prašomą švelnesnę bausmę, gali būti ignoruojamos ar neįvertintos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusių asmenų, ar visos visuomenės interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoja kaltininko ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimą.

2019 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 107-108).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam V. B. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti jo nusikalstamais veiksmais jai padarytą 1 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 34-36 ). Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad civiliniame ieškinyje yra padaryta aritmetinė klaida ir prašė iš kaltinamoj V. B. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 142).

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo patirtą neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. K. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po akies obuolio jungine, dešinio skruosto minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva lūpų dešinio kampo srityje bei kraujosruva žando gleivinėje, nežymiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamasis V. B. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be patirto sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo, A. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos, kitus nepatogumus – ji buvo laikinai nedarbinga, dėl kraujosruvų veide ir akies junginėje sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nukentėjusioji augina mažamečius vaikus, kurie, matydami sužalotą motiną, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, ar socialiniais santykiais, gerove. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1000 Eur dydžio žalą ji nustatė vertindama tai, kad ji buvo laikinai nedarbinga, todėl negalėjo įsidarbinti darbe, dėl kurio buvo sutarusi su darbdaviu. Ji iki šiol jaučią skausmą dešiniajame skruoste, matosi kraujosruva veide. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai A. K. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė darbo ir bendravimo galimybės, ar kad ji patyrė psichikos sutrikimą.

Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl kaltinamojo V. B. tyčinės kaltės buvo pažeistas nukentėjusiosios A. K. fizinis neliečiamumas, ji patyrė fizinį skausmą, laikinai buvo nedarbinga, į tai, kad duomenų apie sunkią kaltinamojo materialinę padėti nebuvo pateikta, bei į tai, kad kaltinamojo sugyventinė laukiasi vaiko, kurį kaltinamasis turės pareigą materialiai išlaikyti, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus iš kaltinamojo V. B. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki 1000 Eur (pavyzdžiui: Klaipėdos apygardos teismo apeliacinėse nutartyse Nr. 1A-301-360/2018 priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti pilnamečiui asmeniui, kuriam kaltininkas 5 kartus spyrė į galvą, padarydamas kraujosruvas abiejų akių obuoliuose, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, I danties viršutinio žandikaulio dešinės pusės nuskėlimą, poodinę kraujosruvą veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, abiejose rankose, ir t. t.; nutartyje Nr. 1A-301-360/2018 priteista 600 Eur pilnamečiui asmeniui, kuriam kaltininkas vieną kartą smogė į galvą ir padarė galvos sumušimą, lengvos formos smegenų sukrėtimą; nutartyje Nr. 1A-55-255/2018 priteista 700 Eur pilnamečiam asmeniui, kuriam kaltininkas sudavė į veidą tris smūgius, smaugė; nutartyje 1A-101-360/2018 nukentėjusiajai, kuriai kaltininkas du kartus kumščiu smogė A. Š. į veidą, padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke bei nosies nugarėlėje, priteista 300 Eur). Taigi šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar per mažas.

Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam V. B. civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais jai padarytą 1 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 58-59 ). Teismo posėdžio metu D. K. pareikštą civilinį ieškinį sumažino ir prašė iš kaltinamoj V. B. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 142).

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. K. buvo padaryti sužalojimai: burnos sumušimas su muštine žaizda lūpos dešinėje, kraujosruvos burnos gleivinėje ir liežuvio šonuose, nežymiai sutrikdę D. K. sveikatą. Kaltinamasis V. B. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo, D. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos, kitus nepatogumus –dėl kraujosruvų veide sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nukentėjusysis augina mažamečius vaikus, kurie, matydami sužalotą tėvą, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo darbo, ar socialiniais santykiais, gerove. D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1000 Eur dydžio žalą jis nustatė vertindamas tai, kad buvo sumuštas savo namuose, svečio. Jam buvo prakirsta lūpa, dėl to negalėjo keletą dienų kramtyti maisto, lūpą reikėjo siūti. Be to, nuo smūgio pajuodavo vienas dantis. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai D. K. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė darbo ir bendravimo galimybės, ar kad jis patyrė psichikos sutrikimą.

Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl kaltinamojo V. B. tyčinės kaltės buvo pažeistas nukentėjusiojo D. K. fizinis neliečiamumas, jis patyrė fizinį skausmą, į tai, kad duomenų apie sunkią kaltinamojo materialinę padėti nebuvo pateikta, bei į tai, kad kaltinamojo sugyventinė laukiasi vaiko, kurį kaltinamasis turės pareigą materialiai išlaikyti, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus iš kaltinamojo V. B. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar per mažas.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, patirtą 67,56 Eur turtinę žalą (b. l. 75-78). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų nukentėjusiųjų A. K. ir D. K. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

2019 m. vasario 11 d. kaltinamasis V. B. atlygino padarytą turtinę žalą ir civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (b. l. 80,81). Procesas dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu V. B. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą.

Nukentėjusiųjų A. K. pareikštą civilinį ieškinį 1000 Eur ir D. K. pareikštą civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. B. 700 Eur A. K. neturtinei žalai atlyginti ir 700 Eur D. K. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Procesą dėl Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 67,56 Eur turtinei žalai atlyginti, nutraukti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė