Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Kandratavičienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27464-2017-6

NUTARTIS

2018 m. sausio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. N. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, L. N. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo laiką mokytis arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą). Nuosprendžiu E. D. iš L. N. priteisti 49,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1520 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o L. N. neturint turto ir pajamų, kol jis sulauks pilnametystės ar turės savo turto ir pajamų, žalos atlyginimas priteistas iš jo atstovės pagal įstatymą A. N., gim. 1980-05-19, paliekant teisę Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui išieškoti iš L. N. E. D. avansu išmokėtą 13,02 Eur turtinės ir 1520 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nuosprendžiu išdėstytas iš L. N. E. D. priteistos 1569,75 Eur dydžio žalos sumokėjimas 12 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad žala nukentėjusiajai turi būti sumokėta mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 130,81 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant visą likusią nesumokėtą sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nustatyta, kad L. N. 2017 m. birželio 4 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini), Skuodo m., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), E. D. akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. E. D. paprašė cigarečių, jai atsisakius jų duoti, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir tyčia kumščiu du kartus sudavė E. D. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės odos nubrozdinimą ir poodines paakių kraujosruvas, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai ją sužalojo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.Apeliaciniu skundu nuteistojo L. N. gynėja Jovyta Piekienė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį dėl L. N. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinti ir priimti dėl šios dalies išteisinamąjį nuosprendį bei sumažinti priteistos nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja taip pat prašo skirti medicininę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui, ekspertui užduodant klausimus: 1) kada E. D. sulaužyta nosis?; 2) kokio masto sveikatos sutrikdymą E. D. padarė L. N. 2017-06-04?; 3) ar yra liekamųjų reiškinių E. D. sveikatai dėl L. N. veikos, jei yra, tai kokie? Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog jos ginamasis L. N. tik po nuosprendžio šioje byloje priėmimo sužinojo, jog nukentėjusiajai E. D. nosis jau anksčiau buvo lūžusi, ir jis, nors sudavė jai į nosį, tačiau jos nesulaužė, kadangi jis pats buvo neblaivus ir jo smūgis nebuvo stiprus. Pažymi, jog jos ginamasis pripažįsta, jog sudavė viešoje vietoje nukentėjusiajai ir taip sutrikdė viešąją tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tačiau nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu ginčija byloje esančią specialisto išvadą ir prašo skirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, kada E. D. buvo sulaužyta nosis ir kokio masto sveikatos sutrikdymą E. D. padarė jos ginamasis L. N.. Apelianto gynėjos manymu, jos ginamasis pripažįsta, kad E. D. galėjo sukelti skausmą arba nežymiai sutrikdyti sveikatą, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija turi keistis, o nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog net ir pripažinus, jog L. N. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. D. sveikatą, tačiau jai priteistas per didelis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Apelianto gynėjos manymu, jos ginamasis L. N. sudavė nukentėjusiajai tik po to, kai ši jį pastūmė, dėl ko jis apvirto. Todėl mano, jog nukentėjusiosios netinkamas elgesys taip pat lėmė L. N. neteisėtus veiksmus. Be to, pažymi, jog jos ginamojo L. N. šeimos turtinė padėtis yra labai sunki, jis pats yra nepilnametis, našlaitis, jo mama pati viena augina 4 vaikus, iš kurių vienas serga lėtine liga – astma, šeima gyvena socialiniame būste, savo turto neturi.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios E. D. atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė prašo nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Nukentėjusiosios atstovės manymu, nuteistosios apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra ginčijama L. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir dėl tos dalies prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašoma sumažinti nukentėjusiajai E. D. priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Būtent šiais klausimais nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nepagrįstai pripažino nuteistąjį L. N. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi po nuosprendžio byloje priėmimo nuteistasis L. N. sužinojo, kad nukentėjusiajai E. D. nosis jau praeityje buvo lūžusi, todėl nuteistojo ir jo gynėjos manymu, L. N. smūgis nukentėjusiajai dėl jo neblaivumo nebuvo toks stiprus, kad ją sulaužytų. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, L. N. kaltę įrodo kaltinamojo parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, kur jis prisipažino sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajai į veidą (t. 1, b. l. 149–155); 2) ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios E. D. parodymai, kur ji nurodo, kad L. N. jai sudavė į veidą (t. 1, b. l. 65–79). Iš akistatos protokolo matyti, kad L. N. patvirtino E. D. parodymus (t. 1, b. l. 89–92). Kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo E. D. parodymai (t. 1, b. l. 103–105). E. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pats matė, kaip vaikinas sudavė smūgį merginai, jis bandė pavyti merginą užpuolusį vaikiną, tačiau nepavijo, su mergina E. atėjo prie policijos, E. iš nosies bėgo kraujas, E. paskambino policijai ir policininkai sulaikė tą vaikiną, o jis pažino, kad tai buvo L. N.. E. D. sužalojimo pobūdis ir mastas nustatytas remiantis specialisto išvada Nr. G 1167/2017(03) (t. 1, b. l. 36–37). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu L. N. kaltę visiškai pripažino, todėl, įvertinus kaltinamojo poziciją ir anksčiau paminėtus įrodymus, buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamojo kalte teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti. Apeliacinės instancijos teismo kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. N. viešoje vietoje, E. D. akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paprašius nukentėjusiosios E. D. cigarečių ir jai atsisakius cigarečių duoti, necenzūriniais žodžiais ją išplūdęs bei tyčia kumščiu du kartus sudavęs jai į veidą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, L. N. tyčia kumščiu du kartus sudavęs E. D. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės odos nubrozdinimą ir poodines paakių kraujosruvas, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai ją sužalojęs, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliaciniame skunde L. N. neigia savo kaltę ir nurodo, kad po nuosprendžio šioje byloje priėmimo sužinojo, jog nukentėjusiajai E. D. nosis jau anksčiau buvo lūžusi, ir jis, nors sudavė jai į nosį, tačiau jos nesulaužė, kadangi jis pats buvo neblaivus ir jo smūgis nebuvo stiprus. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip visiškai nepagrįsti ir išgalvoti, siekiant palengvinti L. N. padėtį. Specialisto išvadoje Nr. G 1167/2017(03) nurodyta, jog E. D. į gydymo įstaigą buvo atvežta 2017-06-04 04.11 val. greitosios pagalbos automobiliu. Medikams nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė nepažįstamas vaikinas, objektyviai buvo pastebimas sumušimas, nosies nubrozdinimas, žaizda buvo sutvarstyta. Iš E. D. sveikatos istorijos matyti, kad po 2017-06-06 atliktos rentgenogramos buvo nustatytas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 36–37). Esant tokiems objektyviems įrodymams bei anksčiau aptartiems nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojo parodymams, nėra jokio pagrindo patikėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininko versija, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne jo, o kitų asmenų, nesikreipė į gydymo įstaigą, vaikščiojo sužalota naktį mieste, o jis sudavė tik nestiprų smūgį nukentėjusiajai būtent į anksčiau sužalotą vietą. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra neįtikinami, paneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir įvertintais įrodymais ir gali būti vertinami tik kaip nepagrįstas prasimanymas, siekiant išvengti žalos atlyginimo pareigos.Apeliaciniu skundu ginčijama specialisto išvada ir prašoma skirti medicininę ekspertizę. Pažymėtina, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva (BPK 286 straipsnio 1 dalis), jeigu nusprendžia, kad specialisto išvada ar byloje esantis ekspertizės aktas nepakankamai išsamus ar nepakankamai pagrįstas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ta pati gynėja, kuri dalyvavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jokių prašymų nepareiškė, prašo paskirti ekspertizę, pavesti ją atlikti tam pačiam Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui, kuris atliko specialisto išvadą. Be to, gynėja prašo užduoti ekspertui iš esmės tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakyta specialisto išvadoje. Bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esanti specialisto išvada neprieštarauja byloje kitų įrodymų pagrindu nustatytoms aplinkybėms, į bylą surinktų įrodymų nėra pagrindo laikyti neleistinais ir nepatikimais BPK 20 straipsnio prasme ir nėra pagrindo skirti gynėjos prašomą ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad jokių papildomų duomenų ekspertui nebūtų galima pateikti, kadangi jau yra praėję nemažai laiko po įvykio ir po E. D. sužalojimo.Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nukentėjusiosios netinkamas elgesys taip pat lėmė L. N. neteisėtus veiksmus. Įvertinus visus į bylą surinktus ir tinkamai ištirtus duomenis, kuriuos ir pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nepilnametis kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-362-942/2015). Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra visos sąlygos, leidžiančios atleisti L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinis skundas leidžia daryti kitokias išvadas: iš šio skundo matyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pakeitė savo poziciją: jis nebepripažįsta kaltės, nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, neatlygino padarytos turtinės žalos, o neturtinės žalos dydį ginčija. Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai būtų pagrindas svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų pagrįstumą, tačiau prokuroras Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio neapskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti asmens, kuriam baudžiamoji byla yra nutraukta, padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis) ir plačiau šiuo klausimu nepasisako. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).Nukentėjusioji E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi ieškinį dėl 3040 Eur neturtinės žalos bei 62,76 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 93–94), teisiamajame posėdyje, atsižvelgdama į tai, kad iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo jai atlyginta 1520 Eur neturtinės žalos ir 13,02 Eur turtinės žalos, prašė priteisti iš kaltinamojo 1520 Eur neturtinės žalos ir 49,75 Eur turtinės žalos atlyginimą. Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 dienos nuosprendžiu priteisė iš nuteistojo L. N. nukentėjusiajai E. D. 49,75 Eur turtinės žalos ir 1520 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o L. N. neturint turto ir pajamų, kol jis sulauks pilnametystės ar turės savo turto ir pajamų, žalos atlyginimą nurodė priteisti iš jo atstovės pagal įstatymą A. N., bei paliekant teisę Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui išsiieškoti iš L. N. E. D. avansu išmokėtą 13,02 Eur turtinės ir 1520 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu išdėstė iš L. N. E. D. priteistos 1569,75 Eur dydžio žalos sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad žala nukentėjusiajai turi būti sumokėta mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 130,81 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant visą likusią nesumokėtą sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai E. D. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš L. N., įvertino visas svarbias aplinkybes: be jokios priežasties aktyviais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji E. D. dėl L. N. padaryto nusikaltimo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, ją kamuoja žandikaulio skausmai, pasunkėjęs kvėpavimas. E. D. patyrė nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. Teismas vertino ir kaltininko turtinę padėtį, galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl, atsižvelgęs į visų šių aplinkybių visetą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas iš L. N. pagrįstai priteisė 49,75 Eur turtinei ir 1520,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo yra nepilnametis, atsižvelgdamas į jo ir jo atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės A. N. turtinę padėtį, išdėstė nukentėjusiajai priteistos žalos atlyginimą dvylikos mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl mano, kad priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis bei nuosprendžiu nustatyta atlyginimo tvarka yra pagrįsta ir geriausiai atitinka nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 117). Prašoma priteisti 231,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. D.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nepilnametis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, neturintis turto ir pajamų. Be to, iš šio nepilnamečio priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuojantis BPK VIII skyrius numato proceso išlaidų išieškojimo galimybę iš nuteistojo ir nenumato jų išieškojimo iš atstovų pagal įstatymą. Nors pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tačiau proceso išlaidos nėra laikytinos žala, todėl ši teisės norma negali būti taikoma. Atsižvelgus į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nepriteisiamos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. N. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti.