Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (V. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš V. S. priteista 487,23 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. J., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 189,87 eurų už nukentėjusiojo gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2017 m. gruodžio 11 d. apie 23.40 val. vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) , tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. J. į veidą, nuo ko pastarasis nugriuvo, bei jam gulinčiam, ne mažiau 5 kartus spyrė į galvą taip padarydamas kraujosruvą abiejų akių obuoliuose, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, I danties viršutinio žandikaulio dešinės pusės nuskėlimą, poodinę kraujosruvą veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, abiejose rankose, odos nubrozdinimus veide, galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu V. S. mušdamas nežymiai sužalojo A. J..

Be to, V. S. nuteistas ir už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių: 2017 m. gruodžio 11 d. apie 23.50 val. viešoje vietoje – vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), iš ant žemės gulinčio A. J. piniginės, buvusios jo striukės kišenėje ištraukė ir pagrobė 15 eurų. Tokiu būdu V. S. viešoje vietoje iš A. J. striukės kišenėje buvusios piniginės pagrobė 15 eurų.

Apeliaciniame skunde V. S. taip pat pažymi, kad tyčios paimti pinigų iš nukentėjusiojo nebuvo, pats A. J. ketino paskolinti grįžimui namo. Po konflikto iš A. J. kišenės iškrito piniginė ir iš jos apeliantas teigia paėmęs 15 eurų bei nukentėjusiajam pasakęs, kad darbe grąžins, tačiau dėl girtumo A. J. šito neatsimena, kaip ir neatsimena, kiek turėjo pinigų. Kaltinimas grindžiamas tik tendencingais, procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančio ir materialinės naudos siekiančio nukentėjusiojo parodymais,

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo veiksmų vertinimu, pripažįsta sudavęs kelis smūgius A. J., tačiau tai padarė gindamasis, neblaivus nukentėjusysis savo neadekvačiu elgesiu sukėlė žalą. Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo argumentais, vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo pagrindu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, padarytoms išvadoms bei jų motyvacijai. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendyje pateiktu vertinimu, nereiškia, jog apylinkės teismo išvados dėl V. S. kaltumo yra nepagrįstos. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo visuma ištirtų įrodymų.

Vienas iš apelianto argumentų yra tas, kad jis pripažįsta sudavęs smūgių nukentėjusiajam, tačiau dėl to, kad gynėsi nuo neadekvataus neblaivaus A. J. elgesio.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties situacija, turi būti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius ir pan.

Teisiamajame posėdyje V. S. nurodė, kad eidami link namų su A. J., stabtelėjo prie sūpynių, A. J. prisėdo pasisupti, jis, V. S., paprašė duoti žadėtus kelionei 15 eurų, tačiau A. J., sakydamas ko čia reketuojamas, nuo sūpynių jį puolė, todėl, galvodamas, kad nukentėjusysis gali trenkti, reflektyviai kumščiu sudavė nukentėjusiajam į nosį, spyrė į kojas, A. J. nukrito, griebė už kojos, todėl dar spyrė nukentėjusiajam į pilvą. V. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriuose jis teigė, kad nukritusiam A. J. keletą kartų spyrė į pilvo sritį, atsistojusiam ant kelių bei rankų dar kartą trenkė kumščiu į pilvo sritį, pagriebusiam už kojos nukentėjusiajam dar kelis kartus spyrė laisva koja, pamena, kad apie tris kartus pataikė į galvą, kai nukentėjusysis jį paleido, dar apie porą kartų spyrė koja į pilvo sritį (b. l. 103-104, t. 1). Jau vien iš paties nuteistojo ikiteisminiame tyrime bei teisme nurodytų konflikto aplinkybių nėra jokio pagrindo įžvelgti būtinosios ginties situaciją. V. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino, jog nukentėjusysis jokių smūgių jam išvis nesudavė, apeliantui buvo pasirodę, kad A. J. šokdamas nuo sūpynių jį puola, todėl neva dėl reflekso sudavė nukentėjusiajam į nosį. Tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl ant žemės nukritusiam ir iš esmės jokios pavojingos grėsmės nebekėlusiam A. J. dar reikėjo kojomis bei rankomis suduoti tiek smūgių. Byloje nėra nustatyta jokių V. S. sveikatos sužalojimų, o A. J. specialisto išvadoje konstatuota kraujosruvos abiejų akių obuoliuose, apatinėje lūpoje, veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, abiejose rankose, I danties viršutinio žandikaulio dešinės pusės nuskėlimas, odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių kontaktinių smūgių poveikių pasekoje (b. l. 24-25, t. 1). Objektyvūs įrodymai vienareikšmiai patvirtina, jog prieš nukentėjusį buvo panaudotas intensyvus smurtas, sužalojimai daugybiniai. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog šiuo atveju V. S. susiklostė būtinosios ginties situacija, netgi priešingai, realią ir pavojingą grėsmę nukentėjusiajam kėlė pats V. S., net keletą kartų rankomis bei kojomis smūgiavęs A. J. į gyvybiškai svarbias galvos bei pilvo sritis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad 15 eurų paėmė iš iškritusios A. J. piniginės, pasakė, kad darbe grąžins, o pats nukentėjusysis jam buvo žadėjęs paskolinti pinigų kelionei namo. Skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai motyvuota, kodėl V. S. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kolegija su tokiais motyvais sutinka bei neturi pagrindo manyti, kad apeliantas šio nusikaltimo nepadarė. Nukentėjusysis A. J. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad V. S. po panaudoto smurto jam gulint ant žemės iš striukės kairės užtraukiamos kišenės ištraukė piniginę ir vėl atgal šią įdėjo, o vėliau jis piniginėje pasigedo pinigų, todėl netikėti nukentėjusiuoju nėra jokio pagrindo, juolab, jog jo parodymus iš dalies atitinka ir paties V. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose apeliantas pripažino, jog piniginę, išėmęs iš jos 15 eurų, įdėjo į užsegamą A. J. kišenę, tik piniginę jis paėmė šiai neva iškritus ant žemės. Sprendžiant iš nuteistojo parodymų proceso metu, nukentėjusysis jam buvo žadėjęs pinigų paskolinti, todėl V. S. jautėsi tarsi turintis teisę gauti iš nukentėjusiojo pinigų grįžimui namo. Taigi, atsižvelgiant į duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti, kad A. J. pinigų neteko būtent jo nurodytomis aplinkybėmis, todėl V. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam priteistu žalos dydžiu, pripažindamas pagrįsta tiktai tiesiogiai pagrobtą 15 eurų sumą, teigia, jog pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus, prisidėjo prie šios žalos atsiradimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. A. J. nukentėjo nuo kaltu pripažinto V. S. agresyvių veiksmų, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 487,23 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. S. A. J. priteista 487,23 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos, sprendimas motyvuotas. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šiais žalos dydžiais. Iš civilinio ieškinio matyti, kad turtinę žalą sudarė negautos pajamos (A. J. dėl sužalojimo kurį laiką buvo nedarbingas, pateiktas negautų pajamų paskaičiavimas), išlaidos medicininei priežiūrai bei pagrobta 15 Eur suma. Specialisto išvadoje A. J. yra konstatuoti daugybiniai sužalojimai, kurių gydymui, natūralu, buvo reikalingos medicininės priežiūros priemonės, pateikti jų įsigijimo, apmokėjimo kvitai, todėl turtinė žala pagrįsta.

Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma, todėl neturtinės žalos dydis bylose net ir dėl tų pačių nusikalstamų veikų skiriasi.

Nagrinėjamu atveju nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašomą neturinės žalos dydį sumažino, savo sprendimą motyvavo. Apygardos teismas mano, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis protingas, proporcingas. V. S. tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, nekyla abejonių, kad A. J. dėl tokių kaltininko veiksmų patyrė skausmą, išgąstį, stresą, diskomfortą. Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, jog A. J. patirtos neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai. Nors apeliantas pažymi, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir pats neblaivus buvęs nukentėjusysis, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, iš bylos aplinkybių pagrįstai galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju agresyviai elgėsi, smurtą prieš jokios realios ir pavojingos grėsmės nekėlusį A. J. naudojo būtent V. S., dėl kurio veiksmų buvo nežymiai sužalotas nukentėjusysis.

V. S. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą nuteistajam pakankamai motyvavo, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. V. S. praeityje jau ne kartą teistas, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą baustas ir administracine tvarka. Taip elgdamasis apeliantas tik parodo, jog tinkamų išvadų dėl ankstesnio neteisėto elgesio nedaro. Skundžiamu nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus skirtos bausmės mažesnės arba atitinka straipsnių sankcijose nustatytų bausmės rūšių vidurkį. Skirdamas atskiras bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Todėl, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės bei subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.