Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. D. 2024 m. birželio 12 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2024 m. birželio 13 d. valstybės įmonės Regitra duomenimis valdytojas-savininkas R. D., gimusi 1953), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2024 m. birželio 12 d. 17.08 val. tikrinimo metu nustatė jo iškvepiamame ore 1,91 promiles etilo alkoholio koncentraciją.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 13 d. įtariamuoju apklaustas M. D. paaiškino, kad jis į narkologo ar psichiatro įskaitą nėra įrašytas, rimtų galvos traumų ar operacijų artimiausių metų nepatyrė. Šiuo metu sveikas. Duoti parodymus sutinka. Kuo įtariamas suprato, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 12 d. apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš „Maxima“ parduotuvės aikštelės buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis (duomenys neskelbtini) m. būdamas sutuoktinės priklausančiose namuose, vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Jis vartojo vyną, kokį nepasakys, apie 200 ml., maždaug stiklinę vyno suvartojo ir dvi skardinės alaus „Gringerben“ maždaug apie 6.00 procentų stiprumo. Jo paprašė nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti pieno, jis sutiko ir atsisėdo į automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo sutuoktinei, tačiau ji jam leidžia juo naudotis, dėl to turėjo automobilio užvedimo raktus. Kaip jis išvažiavo automobiliu, iš artimųjų niekas nematė. Tą dieną buvo jo sutuoktinės R. D. gimtadienis. Jis turėjo vairuotojo teises, ir žinojo, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, tačiau suklydo ir vairavo minėtą automobilį, norėdamas padėti, nes prireikė pieno. Atsisėdo ir važiavo nuo sutuoktinei priklausančio namo iki „Maxima“ parduotuvės, o kai išvažiavo automobiliu iš parduotuvės stovėjimo aikštelės buvo netoliese sustabdytas policijos. Jis sutinka su jam nustatytomis alkotesterio promilėmis. Automobilį prašo grąžinti sutuoktinei. Jis padarė klaidą, suklydo, kad vairavo automobilį neblaivus, tai pripažįsta ir labai gailisi.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką

3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-22349-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Švenčionių r. PK tyrėjo Rolando Skuolio 2024 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

3.17. 2024 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašų „PSS-20240612-170846UTC+0300“ ir „PSS-20240612-170848UTC+0300“ apžiūros rezultatai. Manoma, jog atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą pareigūnai rado (duomenys neskelbtini) sustojusi automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinus blaivumą alkotesteriu buvo nustatyta: pirmu tikrinimu 1,91 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,00 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas M. D., pateikė turimą vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas atliko neblaivumo nustatymo testą: prašė praeiti tiesia linija pėda po pėdos, M. D. neatliko. Pareigūnas prašė pataikyti piršto galu į nosies galą, M. D. pataikė. Pareigūnas bendravo su jaunuoliu, kuris pranešė Bendruoju pagalbos numeriu 112, kad (duomenys neskelbtini) m., prie parduotuvės „Maxima“ automobilio vairuotojas įtartinai vairuoja, galimai neblaivus, pranešėjas važiavo paskui automobilį. Pareigūnas vietoje apžiūrėjo automobilį;

3.18. ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2024 m. birželio 17 d. nutarimu leido R. D. atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išaiškinant, kad minėtą automobilį turi saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme, surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę patvirtina.

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, išrašas iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo, alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ vaizdo įrašų duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad 2024 m. birželio 12 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), M. D. vairavo transporto priemonę – automobilį – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio dieną M. D. vartojo alkoholį ir po to sėdo prie automobilio vairo, alkoholio kiekio matuokliu jam, nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, daroma išvada, kad kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis nebegali vairuoti (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Tokiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Suprasdamas, kad yra neblaivus, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek sėdo už vairo ir vairavo, tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

5. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajai skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 13 d., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. D. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme.

Motyvuojamoji dalis

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: vedęs, pensininkas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai galima pasiekti kaltinamajam skiriant prokuroro prašomą bausmę (baudą), jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 3 dalį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti netgi trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas). Įvertinęs paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nedirbantis) nustato 15 (penkiolika) mėnesių terminą sumokėti paskirtą baudą.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiose teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo atsižvelgia tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,91 promilių girtumas, kad tokie M. D. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Visa tai rodo, kad M. D. pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraustina kaltinamajam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas – paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. birželio 13 d.

9. Pažymėtina ir tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2 (dvejiems) metams savo trukme yra artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, todėl negali būti laikoma neproporcinga, varžančia kaltinamojo teises labiau nei tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Be to, tokios trukmės draudimas naudotis specialia teise atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

10. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos.

11. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad M. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022, 10 punktas; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Atitinkamai tai reiškia, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą, numatytą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

12. Nors automobilis registruotas kaltinamojo sutuoktinės R. D. vardu, pažymėtina, kad šis automobilis įgytas po santuokos sudarymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, 9 punktas).

13. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis teismas nutaria konfiskuoti automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

14. Vadovaujantis 72 straipsnio 6 dalimi teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Byloje nesant kitų duomenų, automobilio vertė nustatytina vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020, 12 punktas; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam 2024 m. birželio 13 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01765782) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintinos.

15. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris šiuo metu yra pridėtas prie bylos, perduotinas institucijai, suteikusiai specialią teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 2 500 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą M. D. privalo sumokėti per 15 (penkiolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) vertės automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą R. D. vardu.

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. D. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę – akcinei bendrovei „Regitra“.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškintina, kad tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti kaltinamajam, konfiskuotino turto savininkei.