- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 2YT-15305-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00593-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Ž. P., L. P., V. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Ž. P., L. P., V. P. ir V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. P. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po mirusios (duomenys neskelbtini) A. P. mirties (b. l. 2-3).
Pareiškime nurodyta, kad A. P. buvo pareiškėjo močiutė. Ji buvo išsituokusi, turėjo vieną sūnų Ž. P., kuris po A. P. mirties padavė notarų biure pareiškimą, kad nepriėmė palikimo po savo motinos mirties ir nevaldė jos turto. Po pareiškėjo močiutės mirties liko 55/100 dalys namo (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl močiutės palikimo priėmimo, nes namas priklausė ne jai vienai, nors jis visą laiką gyveno kartu su senele minėtame name. Po jo mirties jis ir toliau liko gyventi jai priklausiusioje namo dalyje, rūpinosi jos turtu, prižiūrėjo jį ir remontavo, mokėjo mokesčius. Iš karto po močiutės mirties jis sutvarkė jos asmeninius daiktus, nuotraukas, tapo šių daiktų pilnavertis savininkas ir valdytojas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. P. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 35-37).
Suinteresuoti asmenys V. P., V. P., L. P. ir Ž. P. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareikštu prašymu ir prašo patenkinti pareiškėjo reikalavimą (b. l. 44-48).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. P. palaikė pareiškimą, patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad nežinojo apie nustatytą 3 mėnesių terminą turtui priimti, todėl prašė patenkinti pareiškimą visiškai jame nurodytais motyvais.
Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Jie pateikė teismui prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 91-94). Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. P. yra A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkas (b. l. 7, 11, 15). Pareiškėjo močiutei priklausė 55/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Pareiškėjas gyveno šiuo adresu nuo 1996 m. liepos 19 d. iki 2016 m. birželio 27 d., bei nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 17). Mirus A. P., jos įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jai priklausiusio turto perėmimo (b. l. 16). 2019 m. sausio 24 d. pareiškimu jos sūnus Ž. P. pareiškė, kad po motinos mirties nepriėmė palikimo, nevaldė ir nevaldo jos turto (b. l. 20). Iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad po močiutės mirties jis liko gyventi jai priklausiusioje namo dalyje, mokėjo už jį komunalinius ir kitus mokesčius, perėmė senelės asmeninius daiktus.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas K. P. po savo močiutės A. P. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamojo namo dalį), t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo, mokėdamas už šį turtą mokesčius. Pareiškėjas perėmė ir sutvarkė močiutei priklausiusius kitus daiktus.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo močiutės A. P. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. P. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po močiutės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.