Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, trečiasis asmuo S. M., išvadą byloje teikianti institucija – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą nagrinėjant civilines bylas dėl tėvų valdžios apribojimu, 2018-04-24 protokoline nutartimi nutarė šioje byloje nagrinėti tik ieškiniu pareikštus reikalavimus atsakovui R. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovas išlaikymą moka sūnui nereguliariai, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tarp atsakovo ir jo sūnaus nėra jokio emocinio ryšio, atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja nuo pat jo gimimo, niekada sūnaus neaugino ir juo nesirūpino, nesidomėjo ir nesidomi berniuko gyvenimu, mokymosi. Atsakovas vengė ir vengia bendrauti su sūnumi ir piktybiškai nevykdo tėvo pareigų. Atsakovas yra sveikas, dirba, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas, atvykęs į Vaiko teisių apsaugos skyrių, sutiko, jog būtų pakeistas išlaikymas ir iš jo priteista po 190,00 Eur. Edvinas turi sveikatos problemų, mokosi pagal jam pritaikytą programą, močiutė šiuo metu tvarko dokumentus dėl berniuko neįgalumo. Berniukas sutinka gyventi su močiute, tarp jų ryšiai yra artimi. Pas močiutė gyvenimo sąlygos yra tinkamos, močiutė rūpinasi berniuku, jo sveikata, lankosi mokykloje, bendrauja su socialine pedagoge.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, Edvino motina - D. E.. 2001-02-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu dėl atsakovo girtavimo ir netinkamo elgesio santuoka tarp atsakovo R. M. ir D. M. (E.) nutraukta, Edvino gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. 2013-10-12 D. M. sudarė santuoką su R. E.. E. M. motina D. E. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi dar vieną vaiką D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovo sūnus E. M. gyvena su močiute S. M..

Mirus E. M. mamai D. E., atsakovas nevykdė pareigų rūpintis ir auklėti savo sūnų Edviną, jo į savo namus nepasiėmė, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2016-12-01 įsakymu Nr. AV-2487 E. M. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoju paskirtas berniuko patėvis R. E., su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

R. E. nesugebėjo Edvinu tinkamai pasirūpinti, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-27 įsakymu Nr. AV-1704 buvo pakeistas rūpintojas ir Edvino rūpintoja paskirta S. M., su ja nustatyta ir berniuko gyvenamoji vieta.

Iš 2017-11-07 Šilutės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus surašyto globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad E. M. gyvena su močiute S. M., jam skirtas atskiras kambarys, kuriame yra reikiami baldai. Būstas saugus, techniškai tvarkingas. Rūpintoja S. M. rūpinasi berniuko sveikata, maitinimu, domisi Edvino ugdymu bei elgesiu mokykloje, bendrauja su klasės auklėtoja, mokyklos socialine pedagoge. Tiek Edvinas, tiek jo senelė teigė, kad Edvino tėvas savo sūnaus nelanko, juo nesidomi, jiems neskambina. Edvinas teigė, kad neprisimena, kada su tėvu bendravo, kada jį iš viso yra matęs. Edvinas savo tėvo nepažįsta. Edvinas teigė, kad jam R. M. yra kaip svetimas asmuo ir neįsivaizduoja gyvenimo kartu su juo. 2017-11-07 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas patvirtina, jog E. M. senelės S. M. namuose yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, kurios atitinka berniuko amžių, išsivystymą bei poreikius. Iš 2017-11-30 D. G. (E. M. sesuo) paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas R. M. su sūnumi Edvinu nebendrauja. D. G. teigimu, tėvas R. M. E. niekada nesirūpino, juo nesidomėjo.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas turi įsiskolinimų. Už turimus įsiskolinimus, antstoliai yra areštavę atsakovui nuosavybės teise turinčio būsto dalį. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, jog R. M. yra teistas. 2016-11-28 atsakovo pateiktas rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad atsakovas neketina pasiimti sūnaus E. M. į savo namus, argumentuodamas tuo, jog gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvenamasis plotas yra mažas, be to sutuoktinė nesutinka, jog Edvinas gyventų pas juos. Patvirtino, jog su Edvinu nebendrauja, berniuką matė tik vieną kartą, jokių ryšių su sūnumi užmegzti neketina ir nenori nieko apie jį žinoti, nes Edvinas yra jam svetimas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Ieškovė teigia, jog atsakovas visiškai nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo, piktybiškai nevykdo tėvo pareigų, nesirūpina, neprižiūri, neaugina sūnaus Edvino, neteikia vaikui išlaikymo, todėl mano, kad yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo sūnaus atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. LR CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį.

Atsakovo rašytiniai paaiškinimai pateikti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, taip pat jo pateiktas atsiliepimas į ieškinį patvirtina, jog atsakovas su sūnumi Edvinu nebendrauja, sūnaus nepažįsta, jokių ryšių su sūnumi užmegzti neketina ir nenori nieko apie jį žinoti, jokia informacija apie sūnų jo nedomina, su ieškiniu sutinka visiškai. Ieškovės ir trečiojo asmens S. M. paaiškinimai, byloje surinkta rašytine bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas su sūnumi E. M. nebendrauja nuo jo gimimo, sūnaus neaugino, nelankė, telefonu nebendravo, nesidomi berniuko mokslo pasiekimais, nesirūpina jo sveikata. Atsakovas savo noru sūnui išlaikymo neteikė, todėl išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu ir išieškomas iš atsakovo priverstinai. Išlaikymo įsiskolinimas 2016-03-01 sudarė 2343,89 Eur.

Bylos duomenimis atsakovas turi sąlygas auginti, rūpintis ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, tačiau sąmoningai nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir neketi jų vykdyti ateityje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti sūnų, visiškai nesirūpina savo sūnumi, su juo jokiomis priemonėmis nebendrauja, nesuteikia sūnui būsto ir gyvenamosios vietos, neteikia reguliariai išlaikymo, nebendravo ir nelankė sūnaus, kai jis gyveno su motina, taip pat ir šiuo metu nelanko pas rūpintoją gyvenančio sūnaus. Taigi atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi. Atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų, savo elgesio sūnaus atžvilgiu nekeičia, vengia susitikimų su sūnumi, ignoruoja jam siūlomą socialinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, jog tarp atsakovo ir vaiko psichologinis, emocinis ryšys nėra susiformavęs, berniukas tėvo nepažįsta. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo santykis su vaiku galėtų pasikeisti, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, taip pat ir atsakovo sutikimas, jog jam tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai.

Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad atsakovas nuo sūnaus auginimo, priežiūros nusišalino visiškai, nustačius nepilnamečiui Edvinui laikinąją rūpybą, atsakovas ir toliau sąmoningai nevykdo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir neketina sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti kartu su savo tėvu, todėl darytina išvada, jog atsakovas tokiais veiksmais piktnaudžiauja tėvo valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas yra visiškai nesuinteresuotas keisti savo socialinius įgūdžius ar gyvenimo būdą, piktnaudžiauja tėvo valdžia, visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo, auklėjimo ir vaiką paliko rūpintojos priežiūrai.

Teismas sprendžia, jog likusiam be tėvų globos nepilnamečiui nustačius laikinąją rūpybą, nenustatyta duomenų, kad atsakovo elgesys pasikeitė ar galėtų pasikeisti, atsakovas dėl savo kaltės neįgyvendina tėvo valdžios vaiko atžvilgiu ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl nei atskyrimas nuo tėvo, nei laikinas tėvo valdžios apribojimas negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo gyvenimas dėl nesirūpinimo ir abejingumo vaiko poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų atsakovo R. M. tėvo valdžios nepilnamečio E. M. atžvilgiu neterminuotas apribojimas, nes atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime, jo neprižiūri, nesudaro tinkamų buitinių sąlygų, saugios vaikui gyvenimo aplinkos, neišlaiko ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d., CPK 178, 185, 186, 197 str.).

Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią į nepilnametį vaiką, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.180 str. 3 d.). Išaiškintina atsakovui, kad vadovaujantis LR CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

LR (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. LR CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

E. M. šiuo metu yra nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinuoju rūpintoju paskirta jo močiutė S. M.. Edvinas gyvena pas laikinąją rūpintoją, kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. S. M. sutinka, jog anūkas ir toliau gyventų su ja, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinio laikinojo rūpintojo S. M. gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.183 str. 4 d.).

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LR CK 3.195 str.).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-03-31 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-582-03/2004 iš atsakovo priteistas 36,20 Eur (125,00 Lt) išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė teigia, jog vaiko poreikiai padidėjo ir teismo priteista 36,20 Eur suma, kuri indeksuota ir šiuo metu sudaro 47,21 Eur, nepakankama vaiko poreikių tenkinimui, todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 190,00 Eur. Atsakovas byloje neginčijo ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir priteisimo, atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo įsakymo priėmimo, kuriuo atsakovo sūnui priteistas išlaikymas, praėjo keturiolika metų, šiuo metu berniukui jau 15 metų, todėl teismas neabejoja, kad berniuko poreikiai išaugo. Atsakovo sūnus lanko Kintų pagrindinę mokyklą, šiuo metu mokosi 9 klasėje, todėl atsirado papildomos išlaidos vaiko švietimui ir ugdymui, be to įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Taip pat svarbu ir tai, jog atsakovo sūnus turi sveikatos problemų. Įvertinus nurodytas aplinkybes sutiktina su ieškove, jog vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų ir iš atsakovo priteistas 36,20 Eur vaikui išlaikymas negali patenkinti net būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų berniukui augti ir vystytis.

Bylos duomenimis atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba, kitų išlaikytinių neturi. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, nėra. Atsakovo draudžiamos pajamos per mėnesį sudaro 95,00 Eur. Tačiau pažymėtina, jog mažų pajamų, susijusių su darbo santykiais, turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, kuris areštuotas antstolių.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių ir padidėjusius jo poreikius, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas padidinti vaikui išlaikymo dydį iki 190,00 Eur. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį. Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų berniuko minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų jo fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, yra pagrindas pakeisti teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį, kurį atsakovas mokėjo, tai yra Edvinui mokamą 36,21 Eur išlaikymą padidinant iki 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., 3.201 str. 1, 2 d., CK 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko Edvino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina laikinoji rūpintoja – S. M. (LR CK 3.202 str. 1 d.). Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) bei 51,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, viso 126,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (LR CPK 80 str. d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-03-31 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-582-03/2004 dalį dėl E. M., (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini)po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-02-12, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikiną rūpintoją S. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikiną rūpintoją S. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 126,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl rūpybos nepilnamečiui vaikui E. M. nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.