- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-1182-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“ skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2018 m. kovo 27 d. skundu prašo panaikinti antstolės 2018 m. kovo 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 3.5-943. Skunde nurodė, jog antstolė skundžiamu patvarkymu paskirstė lėšas, gautas pardavus valstybei priklausantį įkeistą turtą, ir pervedė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui patirtas būtinąsias administravimo išlaidas – 235,40 Eur sumą. Su antstolės patvarkymu nesutinka. Nurodė, jog patvarkymu kompensuotos lėšos nėra mirusiojo savininko (palikėjo) išlaidos, šios išlaidos yra VĮ Turto bankas išlaidos, patirtos vykdant įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, taigi antstolis neturi pareigos šių išlaidų padengti.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog šiuo metu nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, ar Lietuvos Respublikai atstovaujančios VĮ Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su palikimo perėjimo valstybei įforminimu, turi būti atlyginamos iš kreditiniam įsiskolinimui padengti skirtų lėšų, ar ne. Nesant pakankamo teisinio pagrindo, pareiškėjos skundas netenkintas, kadangi antstolė veiktų viršydama savo įgaliojimų ribas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taip pat nurodė, jog paskirstant lėšas, gautas realizavus įkeistą turtą, kurį priėmė valstybė, susidaro išskirtinė situacija, kai valstybė atsiduria blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlyginamos jos turėtos hipoteka įkeisto turto priėmimo būtinosios išlaidos, kurios neatsiejamai susijusios su vykdomojoje byloje realizuotinu hipoteka įkeistu turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“ skundą dėl antstolės L. P. veiksmų – panaikino antstolės L. P. 2018 m. kovo 6 d. priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 3.5-943 vykdomojoje byloje Nr. 0109/17/00924, įpareigojo antstolę išieškotų lėšų paskirstymo klausimą išspręsti iš naujo.
5. Teismas konstatavo, kad antstoliui realizavus valstybės paveldėtą ir hipoteka įkeistą turtą, teisės aktai nesuteikia teisės antstoliui iš hipotekos kreditoriui priklausančių lėšų atlyginti su palikimo perėjimu valstybei susijusias išlaidas.
6. Teismas, be kitų teisės normų, vadovavosi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Būsto paskolų draudimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Apeliantė teigia, kad Taisyklių nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, nes skolininko hipoteka įkeistą turtą realizuoja antstolis.
9. Jos nuomone, paskirstant lėšas, gautas realizavus įkeistą turtą, kurį priėmė valstybė, susidaro išskirtinė situacija, kai valstybė atsiduria blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlyginamos jos turėtos hipoteka įkeisto turto priėmimo būtinosios išlaidos, kurios yra neatsiejamai susijusius su vykdomojoje byloje realizuotu hipoteka įkeistu turtu (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į skundą pareiškėja UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria konstatuotas antstolės pažeidimas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/17/00924, pradėta pagal 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2709 dėl 52 778,43 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, išieškotojos UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ naudai (v. b. l. 4). Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė (jos padėjėja) 2017 m. rugpjūčio 18 d. Turto arešto aktu areštavo hipoteka įkeistą turtą (v. b. l. 12–15, 16–17). 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo antstolė patvarkė skirti įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 18). 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu apie įkeisto turto pardavimą vykdymo proceso šalis informavo apie paskelbtas varžytynes (v. b. l. 37), tačiau varžytynės neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (v. b. l. 39, 40). 2018 m. sausio 12 d. pranešimu dėl įkeisto turto pardavimo antstolė informavo vykdymo proceso šalis apie paskelbtas antrąsias turto pardavimo varžytynes (v. b. l. 43–44), kuriose turtas parduotas už 9536 Eur kainą (v. b. l. 45). 2018 m. kovo 5 d. antstolė surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą (v. b. l. 49–51). 2018 m. kovo 6 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 3.5.-943, kuriuo paskirstė išieškotas 9536 Eur lėšas: kreditorės reikalavimui dengti 8255,11 Eur, vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei – 399,97 Eur: 315,32 Eur papildomos vykdymo išlaidos, 330,20 Eur atlygis antstoliui ir 235,40 Eur VĮ Turto bankui.
14. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog realizavus valstybės paveldėtą turtą, gautų lėšų nepakako vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomąjį dokumentą padengti (v. b. l. 4, 52).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog Taisyklių nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, nes skolininko hipoteka įkeistą turtą realizuoja antstolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015).
16. Pažymėtina, jog iš pateiktos 2017 m. spalio 26 d. VĮ Turto banko išlaidų detalizacijos matyti, jog 235,40 Eur išlaidos patirtos dėl palikimo priėmimo, t. y. susijusios su palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimu (v. b. l. 26, 27).
17. Šiuo atveju aktualu tai, jog hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto reglamentuojama CK 4.193 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise arba įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Šia nuostata nustatytos valstybės atsakomybės ribos už palikėjo skolas. Jos nustatytos ir CK 5.62 straipsnio 3 dalyje. Pagal joje esančią nuostatą valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Akcentuotina, jog šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šios normos nereglamentuoja valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto procesinės realizavimo tvarkos ir gautų lėšų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015). Taigi, minėtuose straipsniuose nustatyta tam tikra prievolių apimties apsauga paveldint turtą, tačiau jie nereglamentuoja paveldėto turto realizavimo metu tam tikrais atvejais patirtų nuostolių.
18. Pabrėžtina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos (šiuo atveju CPK 691 straipsnis, 745–747 straipsniai) nenumato antstoliui teisės iš turto realizavimo gautų lėšų dengti valstybės (įpėdinio) paveldėto turto valdytojo patirtas išlaidas dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).
19. Apibendrinęs 17 ir 18 punktuose nurodytą reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad valstybė kaip įpėdinė paveldi pagal įstatymą ir neturi teisės atsisakyti priimti palikimo, o tai reiškia, kad tokiu atveju valstybė kaip įpėdinė gali turėti išlaidų, susijusių su palikimo realizavimu, kurios negali būti kompensuojamos iš antstolio realizuoto paveldėto turto tikrosios vertės.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo valstybei kompensuoti jos patirtas išlaidas realizuojant turtą nėra, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė materialinės bei proceso teisės normas.
21. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.