Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2016 m. sausio 19 d., apie 1.30 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,22 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant žaliosios vejos ir išlaužė krūmus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir krūmai. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 222 p. reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 3 d., 130² str. numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 3 d., 130² str. numatytus pažeidimus. ATPK 127 str. 3 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 d. ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130² str.

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. V. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas nepripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus, iš esmės ginčija aplinkybę, kad 2016 m. sausio 19 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelia versiją, jog automobilį vairavo kitas asmuo. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, t. y. jame nėra išdėstyta iš esmės jokių motyvų, susijusių su pažeidėjo kalte, vien tik rašytinių dokumentų išvardijimas neaptariant jų tarpusavio ryšio bei įrodomų aplinkybių nelaikytinas tinkamu sprendimo motyvavimu (ATPK 284 str.). Nutarime teismas nepasisakė ir dėl kilusios žalos, kuri būtina konstatuojant ATPK 127 str. 3 d. pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra pasisakęs, kad teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė konstitucinės doktrinos, – nutarimo rezoliucinė dalis iš esmės yra nepagrįsta nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, tuo pažeista asmens teisė į motyvuotą bei argumentuotą sprendimą, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių ir visiškai nemotyvavo savo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.