Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio Klaipėdos m. sav., faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, nevedusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 26 d. A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. sausio 19 d., 1.30 val., Taikos pr. 69, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę PEUGEOT 206, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,22 prom.) girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant žalios vejos ir išlaužė krūmus. Vairuotojas nepranešė apie įvykusį eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir krūmai. A. V. kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje.

Teismo posėdžio metu A. V. pažeidimų nepripažino. Nurodė, kad nevairavo automobilio. Paaiškino, kad jis su V. V. atvažiavo į Žardės „IKI“ parduotuvę nusipirkti alaus. Šalia yra baras, ten atsigėrė po kelis buteliukus alaus. Nusprendė nueiti į naktinį barą, kuriame buvo daug žmonių, ten vėl pasiėmė porą alaus bokalų, tada nusprendė nueiti parūkyti, nuėjo į automobilį pasiimti cigarečių. Vėliau susibendravo su nepažįstamų žmonių kompanija, vienas iš jų buvo E., kuris jo paklausė, ar tas automobilis priklauso jam. Jis patvirtino, kad automobilis yra jo, tačiau nevairuos, nes yra išgėręs. Jie prašė duoti pavairuoti, nes nori nuvažiuoti pasiimti pavalgyti. Jis prieštaravo, tačiau buvo primygtinai reikalaujama. Kadangi jis buvo išgėręs, galiausiai sutiko ir leido vairuoti jo automobilį. Jis davė automobilio raktelius, automobilio dokumentų nedavė, tada du žmonės atsisėdo į jo automobilį ir nuvažiavo. Parėjus kuriam laikui, nesulaukus grįžtant žmonių, kurie išvažiavo jo automobiliu, jis su draugu ėjo McDonaldo link. Pakeliui draugas liko užkandinėje pavalgyti, o jis eidamas link Akropolio, už Baltijos žiedo pamatė savo automobilį užvažiavusį ant vejos, įvažiavusį į krūmus, didelių apgadinimų nematė. Paskambino draugui, pasakė situaciją. Jis atėjo, apžiūrėjo, galvojo, ką daryti, ar kviesti techninę pagalbą, ar policiją, jis nesuprato, kad tai eismo įvykis. Norėjo apžiūrėti automobilį, ar niekas nedingo, todėl įlipo į jį ir atsisėdo vairuotojo pusėje. Automobilis buvo atrakintas, rakteliai padėti prie pavarų perjungimo svirties dėžutėje, viskas buvo vietoje ir magnetofonas, ir kitos smulkmenos. Tuo metu kai su draugu tarėsi ar kviesti policiją, prie jų privažiavo policijos mašina, jie išlipo iš automobilio. Jis informavo policijos pareigūnus, kad automobilio vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, tačiau policijos pareigūnai reikalavo, kad jis prisipažintų vairavęs. Jis neigė vairavęs. Policijos pareigūnai pasodino jį į vieną policijos tarnybinį automobilį, o jo draugą – į kitą tarnybinį automobilį. Jis kategoriškai neigė vairavęs, tada jam buvo grasinama tyrimu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai sakė, kad reikalingi alkotesterio parodymai. Jis įpūtė lengvą girtumo laipsnį, draugas įpūtė vidutinį. Policijos pareigūnai užfiksavo jo parodymu, iškvietė techninę pagalbą, pasakė, kad bus pradėtas tyrimas, informavo, kad jis po kelių dienų galės atsiimti automobilį. Po kelių dienų nuvykęs į policijos komisariatą jis buvo informuotas, kad tyrėjas dar nepaskirtas, po savaitės jam buvo paskambinta ir liepta atvykti į policijos komisariatą. Atvykęs į policijos komisariatą jis buvo paklaustas, ar rado asmenį, vairavusį jo automobilį, jis sakė, kad neturi to asmens duomenų, nes neturi bendrų pažįstamų. Tuomet policijos pareigūnas nusprendė, kad automobilį vairavo jis ir liepė pasirašyti. Kai jis pasirašė, jam išdavė laikinas teises ir pasakė, kad teismas bus už trijų savaičių. Policijos pareigūnai neprašė jo apibudinti E., kuriam jis davė automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje. Jai A. V. yra matytas asmuo. Tą įvykį pamena, kai automobilis buvo krūmuose. Įvykis galėjo būti sausio mėnesį, buvo sniego, naktis. Patruliuojant pastebėjo automobilį krūmuose, kuriame buvo du vaikinai. Vairuotojo pusėje sėdėjo A. V.. Jie paprašė vaikinų paaiškinti, kas įvyko. Vaikinai pasakojo, kad jie ėjo iš miesto ir pamatė automobilį. Automobilis buvo neužvestas. Kiti patruliai važiavo ta vieta prieš penkias minutes ir jokio automobilio krūmuose nematė. Ji nematė, ar salone buvo rakteliai, nepamena, ar automobilis buvo šiltas. Pagal alkotesterio parodymus abu vaikinai buvo neblaivūs. Vaikinai įvykio aplinkybes pasakojo labai painiai, skyrėsi jų parodymai. Vairuotojas neprisipažino vairavęs automobilį. Buvo padaryta žala krūmams, nes jie buvo išlankstyti. A. V. buvo surašytas protokolas, nes jo pasakojimas nebuvo įtikinamas, nes kiti policijos patruliai anksčiau buvo pravažiavę įvykio vietą ir jokio automobilio nematė. Vairuotojas sėdėjo automobilyje, o automobilio durelės buvo prispaustos krūmų. Vairuotojas iš automobilio išlipo pro vairuotojo pusę.

Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje. A. V. atsimena. Datos tiksliai nepamena, pamena, kad buvo naktis. Patruliavo ir Taikos pr., krūmuose pamatė įstrigusį oranžinį Peugeot automobilį, jame sėdėjo du asmenys, vairuotojo pusėje sėdėjo A. V.. Asmenys aiškino, kad gėrė Žardės rajone, davė automobilį kitam asmeniui pavažiuoti, vėliau ėjo pirkti valgyti ir pamatė savo automobilį krūmuose, priėjo prie automobilio, atsisėdo ir tuo momentu atvyko policijos pareigūnai. Variklis nebuvo įjungtas, automobilis buvo krūmuose, o pro vairuotojo dureles buvo sunku išlipti. Vairuotojas kaltės nepripažino, sakė, kad kažkoks nepažįstamas asmuo vairavo automobilį, kadangi vairuotojas tą asmenį matė pirmą kartą, jokių duomenų apie jį negalėjo pateikti. Žala buvo padaryta, nes buvo išlaužyti krūmai. Žalos dydžio jie nenustatė. Įvykio vieta nefilmuojama. Jie nusprendė, kad automobilį vairavo A. V., nes A. V. parodymai nesutapo su jo draugo parodymais. A. V. sakė, kad ėjo su draugu ir pamatė savo automobilį, o jo draugas paaiškino, kad jis vėliau eidamas pamatė A. V. automobilį ir patį A. V. automobilyje. Be to, kiti patruliai pro tą vietą buvo pravažiavę prieš penkias minutes ir jokio automobilio nematė. Ant asmens jokių sužalojimų nebuvo. Automobilis galėjo važiuoti nuo Pempininkų pusės arba iš Baltijos prospekto.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta A. V.. Tą vakarą jie buvo kartu, nuvažiavo iki parduotuvės, nusipirko alaus, nusprendė dar išgerti, nuvyko į barą, nusipirko ten alaus ir atsisėdo pasėdėti. A. V. išėjo pasiimti cigarečių, kartu išėjo parūkyti. Lauke buvo kompanija, juokavo, klausinėjo A. V., kas čia per spalva, koks čia automobilis, prašė jo duoti pavažiuoti. A. V. iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau davė automobilio raktelius. Kompanija sakė, kad važiuos nusipirkti pavalgyti su automobiliu. Į automobilį įsėdo du asmenys ir žadėjo greitai grįžti. Kiek laiko palaukę ir nesulaukę, jie nusprendė eiti ieškoti automobilio. Nuėjo McDonaldo link. Prie „Mobelos“, jis pasiliko laukti, kol jam bus padaryta valgyti, o A. V. nuėjo. Po kurio laiko jam paskambino A. V. ir pranešė, kad rado automobilį užvažiavusį ant vejos. Kartu nuėjo, nematė apgadinimų. Krūmai irgi nebuvo apgadinti. Nežinojo, ką daryti. Apžiūrėjo automobilį, ar niekas nedingo. Rakteliai buvo padėti automobilyje. Abu į automobilį įlipo lyg ir pro šoną, tiksliai neatsimena. Tuo metu privažiavo policijos ekipažas. Jie išlipo iš automobilio, papasakojo policijos pareigūnams situaciją, tačiau pareigūnai jais nepatikėjo. Jie nepažinojo asmens, kuris vairavo automobilį, todėl negalėjo pateikti jokių jo duomenų. Policijos pareigūnai neklausė jų, kaip tas asmuo buvo apsirengęs, ar turėjo ypatingų žymių. A. V. ieškojo to asmens, bet nesurado.

A. V. 2016 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodė, kad apie 0.30 val. jo nuosavas automobilis atsidūrė Taikos pr. salelėje. Nuo 22.00 val. jis su draugu gėrė alų Žardės mikrorajone, po to iš matymo pažįstamas E. paprašė leisti pavažiuoti jo automobiliu, jis davė E. raktus nuosavo automobilio, o jis su draugu nuėjo nusipirkti alaus, paskui ėjo į klubą „Admiral“, o dar vėliau ėjo į „Mobelą“ valgyti, kadangi ten buvo daug žmonių, nusprendė eiti į McDonaldą, perėjęs Baltijos pr. žiedą, skiriamojoje juostoje pamatė automobilį su avarinėmis šviesomis, priėjęs arčiau atpažino savo automobilį, priėjęs prie automobilio bandė kviesti pagalbą, jis atsisėdo į vairuotojo vietą, o jo draugas – į keleivio, tačiau tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. (b. l. 18-19).

V. V. 2016 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodė, kad apie 1.30 val. jis ėjo nuo Baltijos pr. žiedo Akropolio link, pastebėjo automobilį Peugeot 206, v. n. (duomenys neskelbtini) stovintį skiriamojoje juostoje, priėjęs prie automobilio pastebėjo E., kuris prašė padėti patraukti automobilį, ir tuo metu privažiavo policijos patruliai. (b. l. 17).

Fotolentelėse užfiksuotas automobilis Peugeot 206, v. n. (duomenys neskelbtini) skiriamojoje juostoje, įvažiavęs į krūmus. (b. l. 23-27).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (8.2)-J2-198 nurodyta, kad dėl 2016 m. sausio 19 d. eismo įvykio Taikos pr. 69, Klaipėdoje, metu Klaipėdos miesto savivaldybei žala nepadaryta.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris padarė veiksmus, nurodytus ATPK 127 straipsnio pirmoje ar antroje dalyje, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130² straipsnį atsako tas, kas vairavo transporto priemones būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio trečioje ar ketvirtoje dalyse, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei liudytojų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. V. atžvilgiu nutrauktina, nes neįrodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas esant dviem sąlygoms – turi būti sugadinta kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kitas įrenginys arba turi būti kitoks turtas sugadinimas (apgadinimas), kurį nulėmė kelių eismo taisyklių pažeidimas ir šis pažeidimas turi būti padarytas, asmens, kuris buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (8.2)-J2-198 matyti, kad dėl įvykio, įvykusio 2016 m. sausio 19 d. 1.30 val., Taikos pr. 69, Klaipėdoje, jokia žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, laikytina, kad A. V. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nesant šio pažeidimo sudėties.

A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymo, t.y. dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. A. V. kaltės dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam nepripažino nuo pat pradžių, teigė automobilio nevairavęs, o perdavęs automobilį iš matymo pažįstamam E., kurio duomenų nežino. Tiek įvykio dieną, tiek teismo posėdžio metu A. V. neneigė, kad jis yra vartojęs alkoholį, neginčijo alkotesterio parodymų, bet kategoriškai tvirtino, kad jis nevairavo automobilio, kad iki įvykio vietos jo automobilį atvairavo jam iš matymo pažįstamas asmuo E., kuriam jis buvo davęs automobilį nuvažiuoti pavalgyti. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teismo posėdžio metu duotų paties A. V. bei liudytojų – V. V. ir policijos pareigūnų Ž. S. bei I. M. parodymų galima vienareikšmiškai nustatyti, kad 2016 m. sausio 19 d. 1.30 val. A. V., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, buvo automobilyje Peugeot 206, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) (sėdėjo vairuotojo pusėje), bet negalima konstatuoti, kad A. V., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, vairavo automobilį Peugeot 206, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojai policijos pareigūnai nematė paties fakto, kad A. V. vairuotų automobilį, jie tik aptiko stovintį automobilį, kuriame vairuotojo pusėje sėdėjo A. V.. Policijos pareigūnai negalėjo tiksliai pasakyti, ar automobilis buvo šiltas, tuo metu, kai jie privažiavo, tik nurodė, kad variklis buvo išjungtas. O apie tai, kad būtent A. V. vairavo automobilį, nusprendė todėl, kad skyrėsi ir buvo nenuoseklūs įvykio metu duoti A. V. ir kartu buvusio V. V. parodymai, bet nepatikslino kuo jie skyrėsi, ar buvo nenuoseklūs. Kaip matyti iš byloje esančių A. V. ir V. V. parodymų, jie nėra prieštaringi, tuos pačius parodymus jie davė ir teismo posėdžio metu, nuosekliai tvirtindami, kad 2016 m. sausio 19 d. 1.30 val. A. V. nevairavo automobilio, o tik buvo įlipęs į jį patikrinti ar viskas yra vietoje, nes prieš tai buvo davęs iš matymo pažįstamam asmeniui juo nuvažiuoti pasiimti maisto, bet nesulaukęs ėjo ieškoti savo automobilio, kurį rado užvažiavusį ant žalios vejos. Šie parodymai nėra paneigti byloje surinkta medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Analizuojant išdėstytą, matyti, kad žala dėl 2016 m. sausio 19 d. įvykio nepadaryta, tiesioginių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl to, kad jis 2016 m. sausio 19 d., 1.30 val., Taikos pr. 69, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę PEUGEOT206, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,22 prom.) girtumo laipsnis, byloje nėra, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, A. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.