Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 26 d. A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. sausio 19 d. 1.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,22 prom.) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant žalios vejos bei išlaužė krūmus. Vairuotojas nepranešė apie įvykusį eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir krūmai. A. V. kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teimo nutarimu nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą, kadangi, apelianto nuomone, byloje esantys duomenys įrodo A. V. kaltę dėl administracinės teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje.

Dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalies taikymo

ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicija nurodo, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius visą šio pažeidimo sudėtį, t. y.: 1) jog asmuo pažeidė KET; 2) šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 3) šiuos veiksmus padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Taigi turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių, o nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo, šiuo atveju – neatsižvelgė į automobilio ypatumus, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių kilimo, šiuo atveju – užvažiavimo ant žalios vejos ir krūmų išlaužymo.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (8.2)-J2-198 (p. 61) matyti, kad dėl įvykio, įvykusio 2016 m. sausio 19 d. 1.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jokia žala nebuvo padaryta.

Apygardos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sutinka su ginčijamo nutarimo išvada, kad A. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta, todėl nėra šio pažeidimo sudėties ir A. V. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Dėl ATPK 130² straipsnio taikymo

A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Vairuotojo pažymėjimas grąžintas 2015 m. gruodžio 14 d..

Apygardos teismas susipažinęs su bylos duomenimis vertina, kad A. V. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130² straipsnį įrodyta remiantis byloje esančiais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3, 4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), asmens blaivumo testu (b.l. 13), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 15), V. V. paaiškinimu (b. l. 17), eismo įvykio vietos schema (b. l. 21, 22), fotonuotraukomis (b. l. 23, 27), liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja I. M. (b. l. 87) parodė, kad patruliuojant kartu su tyrėju Ž. S., Taikos pr., netoli Baltijos žiedo, pastebėjo krūmuose automobilį. Nurodė, kad A. V. sėdėjo priekyje vairuotojo pusėje, o V. V. priekyje keleivio vietoje. Galimybė išlipti pro vairuotojo pusę buvo pasunkėjusi, kadangi automobilio durelės buvo prispaustos krūmų. A. V. pareigūnei nurodė, kad ėjo iš baro ir pamatė savo automobilį krūmuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. (b. l. 92) parodė, kad A. V. sėdėjo vairuotojo pusėje, o draugas V. V. sedėjo keleivio pusėje. Teigia, kad A. V. paklausus, kaip jis čia atsirado, pastarasis nurodęs, jog paskolino mašiną asmeniui, kurio nepažįsta, tik vieną sykį jį matęs, vėliau ėjęs naktį pirkti valgyti ir eidami pamatę krūmuose automobilį, atsisėdę į mašiną. Ž. S. taip pat nurodė, kad 5 minutės iki jiems pastebint šį automobilį prieš tai važiavo patrulių ekipažas, patruliai nurodė, kad toje vietoje tuo metu nieko nebuvo. Be to parodė, kad A. V. ir jo draugas iš karto po įvykio nurodė skirtingas aplinkybes.

A. V. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nepažįstamą asmenį E. buvo matęs kelis kartus. Automobilį davė, nes automobilis mažos vertės, buvo išgėręs (b. l. 92).

Apeliacinės instancijos teismas A. V. aiškinimą, kad jis pats automobilio nevairavęs, o jį paskolinęs nepažįstamam asmeniui, nutaria, jog ši įvykio versija motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir vertintina kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Atkreipiamas dėmesys, kad A. V. bei V. V. nurodomos įvykio aplinkybės proceso eigoje skyrėsi bei prieštaravo prieš tai nurodytosioms. V. V. 2016 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodo, kad nuo Baltijos pr. žiedo ėjo link „Akropolio“ ir pastebėjo automobilį ir prie jo stovintį E., kurio pavardės ir gyvenamosios vietos nežino. Priėjęs prie automobilio paklausė, kas nutiko, tada E. paprašęs pastumti automobilį (b. l. 17). Tačiau bylą nagrinėjant teisme V. V. nurodo kitokias įvykio aplinkybes, o tiksliau, jog kartu su A. V. ėjo link „Ma.“ ieškoti E., kuriam paskolintas automobilis. Pakeliui sustojo nusipirkti pavalgyti „M.“, kur V. V. pasiliko, o A. V. išėjo vienas ieškoti automobilio. V. V. nurodė, kad po kurio laiko jam paskambino A. V. ir pranešė, kad automobilį rado užvažiavusį ant vejos (b. l. 87).

A. V. 2016 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodo, kad automobilio raktelius davė iš matymo pažįstamam E., kur šis nori nuvažiuoti. Tada A. V. su V. V. nuėję nusipirkti alaus su V. V. į naktinę parduotuvę, po to į „M.“, tačiau buvo daug žmonių, todėl jie nusprendė eiti į restoraną „Ma.“, eidami netrukus pastebėjo automobilį (b. l. 18). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, A. V. teismo posėdžio nurodė, kad ėjo į „M.“ valgyti, kadangi ten buvo daug žmonių, nusprendė eiti į „Ma“, perėjęs Baltijos pr. žiedą, skiriamojoje juostoje pamatė automobilį su avarinėmis šviesomis, priėjęs arčiau atpažino savo automobilį, priėjęs prie automobilio bandė kviesti pagalbą, jis atsisėdo į vairuotojo vietą, o jo draugas – į keleivio, tačiau tuo metu privažiavo policijos pareigūnai (b. l. 52). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad E. buvo matęs kelis kartus, nors pareigūnui nurodė, kad E. matęs pirmą kartą (b. l. 54).

Taip pat svarbu pažymėti, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl eismo įvykio (b. l. 5, 6) nurodyta, kad A. V. pasakodamas situciją keitė nurodomas įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose bei liudydami apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nurodė, kad 5–10 minučių iki jiems pastebint A. V. automobilį pravažiavo patrulių ekipažas, kuriame sėdėję patruliai nurodė, jog tuo metu automobilio nepastebėję. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors A. V. neigia vairavęs automobilį ir nurodo, automobilio raktelius davė iš matymo pažįstamam E., tačiau šią jo versiją paneigia bylos įrodymų visuma, o šie A. V. argumentai vertintini kaip nepagrįsti kitais byloje esančiais duomenimis ir pasirinkta gynybinė pozicija.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami apelianto veiksmuose nustatyti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnio, sudėtį, t. y. kad jis, A. V., turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,22 prom.) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant žalios vejos.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Paminėtina, kad A. V. 2010 m. spalio 15 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. nutarimais baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, vairuotojo pažymėjimas grąžintas 2015 m. gruodžio 14 d., kadangi vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl darytina išvada, kad A. V. išvadų dėl ankstesnių administracinių teisės pažeidimų nedaro ir toliau nuolat šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir nėra linkęs gerbti visuomenėje nusistovėjusias normas.

Pagal ATPK 130² straipsnį transporto priemonės vairavimas neblaiviam asmeniui, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnyje numatytą pažeidimą, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiam pažeidėjui, kuris vairuodamas minėtą transporto priemonę neblaivus padarė eismo įvykį. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, A. V. taikytina nuobauda – automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo dalį dėl bylos pagal ATPK 130² straipsnio bylos nutraukimo panaikinti ir priimti naują nutarimą:

A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. V..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.