- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- e2-175-451/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. Č.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Rasuolei Daukantei, trečiajam asmeniui A. Č. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. Č. dėl turtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 445,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 51,23 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-26 transporto priemonė „Skoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Garažų g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) įvykio metu snigo ir buvo tamsus paros metas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2013-10-21 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas Ričardas Kuginys nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė ir galinė dešinės pusės padanga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, ratų suvedimas ir reikalinga priekinės dešinės pusės važiuoklės patikra. 2013-01-29 buvo atlikta papildoma transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas vyresnysis žalų ekspertas Ričardas Auginys nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė dešinės pusės guoliavietė, dešinės pusės apatinė 2-oji svirtis, dešinės pusės apatinės 1-oji svirtis. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Skoda Superb“, atsirado 445,78 Eur (1539,18 Lt) (transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą žalos sąmatą) žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi sugadintos dalys pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis. Ieškovė 2013-02-28 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 445,78 Eur (1539,18 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-01-26 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino. Nurodė, kad apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-01-01) (Toliau – Taisyklės). Pagal taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Taip pat nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 445,78 Eur žalą transporto priemonei „Skoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) CK 6.266 str. pagrindu, nes: 1) atsakovė yra kelio (Garažų g., Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Kartu nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 445,78 Eur žalą ir CK 6.271 str. pagrindu, nes: 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelią (Garažų g., Kaune), atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę, ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas. Nurodo, kad kompensacinės palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Be to, jos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos ir gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.), o iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei jos skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad dėl 2013-01-26 eismo įvykio iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 51,23 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-03-15) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-07-01) (CK 6.261 str.) ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš draudimo santykių ieškovė yra gavusi draudimines įmokas įmokų rizikos dengimui, vadinasi ieškovės išmokėtas draudimo išmokas padengia iki tol gautos įmokos, todėl ieškovės nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni nei reikalaujama, todėl ieškinys nepagrįstas. Draudimo bendrovė reikalauti tariamos žalos, ypač 100 proc., ir ją gauti negalėtų, nes tokiu būdu ji pataptų nebe verslo rizikos subjektu, nes jokios rizikos nebelieka ir tai tampa pelno gavimu, o ne rizika už prisiimto draudimo objekto galimai kylantį pavojų. Ieškinys nepagrįstas dar ir dėl to, kadangi su juo nepateikti LR teisės aktų numatyti dokumentai, kuriuos privalu pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo, t.y. nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. 2000-04-22 įsigaliojusios Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu 20007-04-17 Nr. 120/200-04-14 Nr. 101 (toliau – Tvarka) 2 p. imperatyviai nurodyta, kad ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14. 1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Tvarkos 3 p. imperatyviai nurodyta, kad vertinti transporto priemones turi teisė tik atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Tvarkos 26 p. imperatyviai nurodyta, kas turi būti atlikta nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę. Jos 28-29 p. įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė nepateikė jokių turto vertinimo ataskaitų, pagrindžiančių, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą, buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad iš ieškinio ir jo priedų nėra aišku, ar į ieškinio reikalavimą nėra įtrauktas PVM. Neaišku, kodėl neatskaičiuotas dalių nuvertinimas dėl nusidėvėjimo, kodėl nusidėvėjimas nevertintas, nes žala paskaičiuota naudotomis detalėmis, tačiau sutarties šalių valia, išreikšta draudimo santykiuose negali pakeisti galiojančių teisės aktų nuostatų ar joms prieštarauti, o draudimo išmoka nėra tolygu žalai dėl eismo įvykio. Mano, kad pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 59.3 ir 59.4 p. ginčo transporto priemonės važiuoklės dalys vidutiniškai turėtų būti nuvertinamos 49 proc. Atkreipė dėmesį, jog duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio byloje nėra. Be to, nė viename iš pateiktų dokumentų nėra išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir būtent ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, dėl ko buvo patirta reikalaujama priteisti 445,78 Eur turtinė žala. Be to, tariamo įvykio aplinkybės iš esmės grindžiamos tik vairuotojo paaiškinimais, jokių liudytojų nėra, nors įvykis įvyko apie 18.00 val., kuomet gatvėmis vyksta eismas. Pažymėjo, jog tomis pačiomis gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio mąsto sugadinimai, kas reiškia, kad, jeigu buvo eismo įvykis, transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas LR galiojančių eismo taisyklių ir vadovaudamasis jų 4.9 p., turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir jis pats už jį yra atsakingas. Atsakovė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Garažų g., Kaune, būklę 2013-01-26 neturi, tačiau nesant byloje vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, nenustačius visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, apgadintas automobilis, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašomą atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tokių įrodymų nėra. Be to, atsakovės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, t.y. atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą. Atsakovės nuomone, žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, kadangi vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse yra duobių, apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias medios priemones. Vairuotojas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl pats nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties – duobės. Nors Kauno miesto gatvės (apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas, todėl Kauno miesto savivaldybė dėl neskiriamo pakankamo finansavimo neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti gatvių taip, kad jos būtų be menkiausių trūkumų. Pažymėjo, kad asmenims žala atlyginama iš tų pačių lėšų, kurios galėtų būti skirtos Kauno miesto gatvių remontui. Nesutiko dėl ieškinio reikalavimų priteisti palūkanas, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, todėl CK 6.37 str. 2 d.ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos. Nors atsakovės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra reglamentuotos Vietos savivaldos įstatyme, kurio 6 str. 32 p. nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugas eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiajam asmeniui A. Č. ieškinys kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas tinkamai, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė savo ieškinį palaikė visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema, pažymėta duobė, jos matmenys (ilgis 0,6 ir plotis 0,9 m) ir pats vairuotojas taip pat buvo nuvykęs į policiją. :Policijos pareigūnai fiksavo, kad buvo apgadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. kuomet 2013-01-28 automobilį apžiūrėjo ieškovės atstovas, nustatyta, kad nepataisomai sugadintos priekinės ir galinės dešinės pusės padangos, reikalingi remontuoti priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, reikalingas ratų suvedimas ir priekinė dešinės pusės važiuoklės patikra. Patikrinus važiuoklę, 2013-01-29 buvo surašytas papildomas transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė dešinės pusės guoliavietė, dešinės pusės apatinė 2-oji svirtis, dešinės pusės apatinės 1-oji svirtis. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai įvykio dieną fiziškai negalėjo nustatyti visų sugadinimų, nes be specialios technikos ir žinių to padaryti neįmanoma. Negalėjo paaiškinti, kodėl papildomas transporto priemonės techninės apžiūros aktas buvo surašytas vėliau, taip pat negalėjo paaiškinti, kaip transporto priemonė buvo gabenama į apžiūros vietą ir ar apskritai ji galėjo būti eksploatuojama. Nurodė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal sąmatą, tačiau realiai automobilis remontuotas nebuvo, tačiau ieškovei ir nėra svarbu, ar jis buvo, ar nebuvo remontuotas. Paaiškino, kad 2013-01-26 buvo šeštadienis, todėl vairuotojas į draudimą kreipėsi pirmą darbo dieną, t.y. 2013-01-28, ir jokie terminai pagal draudimo taisykles pažeisti nebuvo. Pažymėjo, kad remonto sąmatoje transporto detalių nusidėvėjimas skaičiuojamas nebuvo, nes sąmata sudaryta iš naudotų detalių, koks taisyklių punktas tai numato nežino. Parodė, kad pretenzija atsakovei buvo išsiųsta 2013-02-28, o į teismą kreipėsi tik 2015 m. viduryje dėl ieškovės didelio bylų kiekio ir darbo krūvio. Nors į bylą nepateikė atsakovės atsakymo į pretenziją, tačiau toks atsakymas buvo gautas, pretenzijos buvo nuspręsta netenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliota atstovė Rasuolė Daukantė prašė ieškinį atmesti, palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškino, kad papildomame techninės apžiūros akte nenurodyta, jog keičiamos dalys yra kažkokiu būdu susijusius su eismo įvykiu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis po eismo įvykio nebuvo eksploatuojamas nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad automobilio nustatyti pažeidimai yra susiję su 2013-01-26 eismo įvykiu. Pažymėjo, kad ieškovė savo taisyklių 9.1 p. yra nurodžiusi, kad nuostolio dydis yra apskaičiuojamas tiesiogiai su eismo įvykiu susijusius matomus automobilio apgadinimus. Šiuo atveju išmoka už papildomus darbus buvo apskaičiuota, nesilaikant draudimo taisyklių nuostatų. Pačiame transporto priemonės techninės apžiūros akte, pastabose, nurodyta, jog sugadinimai ir defektai įvertinami išoriškai apžiūrint automobilį, taip pat galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti remonto metu, tačiau draudimo išmoka nepagrįstai išmokėta ne pagal faktines remonto išlaidas, tačiau pagal sudarytą remonto sąmatą. Taigi tokių defektų paaiškėjimas negali būti siejamas su konkrečiu eismo įvykiu. Priešingu atveju bet kokius automobilio apgadinimus būtų galima priskirti apgadinimams įvažiavus į duobę ir reikalauti žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės. Taigi šioje byloje ieškovas neįrodė žalos dydžio. Taip pat neaišku, kodėl nebuvo skaičiuotas nusidėvėjimas. Argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė turėtų pateikti įrodymus, kad dalių kainos didesnės negi paskaičiuotos, nepagrįstas, nes AB „Lietuvos draudimas“ prilyginamas turto vertintojams, todėl turi visas priemones ir sąlygas apskaičiuoti žalą tinkamai ir to reikalauti iš Kauno m. savivaldybės neturi pagrindo. Šiuo atveju kadangi automobilis nebuvo remontuotas, negalima kalbėti apie realias naudotų dalių kainas, ir todėl ieškinio dydis neįrodytas. Kompensacinės palūkanos šuo atveju taip pat negali būti priteisiamos, todėl, kad ieškovė su pretenzija kreipėsi 2013-02-28, kovo mėn. jai buvo atsakyta, kad pretenzija netenkinama, nes nurodyti apgadinimai, už kuriuos atlygino draudimas, nesusiję tiesiogiai su eismo įvykiu, tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2015 m. liepos mėn. ir dėl kompensacinių palūkanų atsiradimo kalta pati ieškovė.
Trečiasis asmuo A. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-01-26 transporto priemonė „Skoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Garažų g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai 2013-01-26 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nepaženklintas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2013-10-21 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas Ričardas Kuginys nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė ir galinė dešinės pusės padanga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, ratų suvedimas ir reikalinga priekinės dešinės pusės važiuoklės patikra. 2013-01-29 buvo atlikta papildoma transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas vyresnysis žalų ekspertas Ričardas Auginys nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė dešinės pusės guoliavietė, dešinės pusės apatinė 2-oji svirtis, dešinės pusės apatinės 1-oji svirtis. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Skoda Superb“, atsirado 445,78 Eur (1539,18 Lt) (transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą žalos sąmatą) žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką – 2013-02-22 A. Č. pervesta 1539,18 Lt( 445,78 Eur). Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi sugadintos dalys pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis. Ieškovė 2013-02-28 pretenzija Nr. R0001342711 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 445,78 Eur (1539,18 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-01-26 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.
Dėl už žalos atlyginimą atsakingų asmenų, civilinės atsakomybės sąlygų, automobilio sugadinimo ir žalos dydžio
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą, kuomet ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudimo išmokas, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėtas neveikimas ar neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numatyta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 42 p.).
CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).
Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė, kurios matmenys 0,6x0,9 m. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 metais tinkamai vykdė kelio atkarpų priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobės buvo paženklintos ar aptvertos.
Į bylą pateikti įrodymai – 2013-01-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schemą, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis patvirtina eismo įvykių faktą.
Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelių priežiūros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje Garažų g., Kaune. Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Garažų g., esančios Kaune, kelio priežiūrą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 str. prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui. Atsakovės argumentai dėl nepakankamo finansavimo kelių priežiūrai nepaneigia teisės aktuose jai nustatytos pareigos vykdyti gatvių priežiūrą, remontą bei užtikrinti saugų eismą. Nagrinėjamu atveju, pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius kilo ne tik dėl to, kad duobė kelyje buvo neužlyginta, o ir dėl to, kad nebuvo imtasi jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių siekiant išvengti transporto priemonės įvažiavimo į duobę ir galimos žalos transporto priemonei (duobė nebuvo aptverta įspėjamosiomis juostomis ar pažymėta atitinkamais įspėjamaisiais apie pavojų kelyje ženklais). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai rūpinosi kelio priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad atsakovė kaip kelio valdytoja, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui „Skoda Superb“ žala buvo padaryta jam įvažiavus į duobę.
Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jų kilimo, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs A. Č. būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas. Be to, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatyta, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojo kaltės (didelio neatsargumo), todėl ir konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar, kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį.
CK 6.251 str. dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 str. 2 d., suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.271 str.).
Atsakovė tiek savo atsiliepime, tiek jos atstovė posėdžio metu nurodė, kad ginčo transporto priemonės – „Skoda Superb“ sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę, kadangi ginčo automobilis buvo apžiūrėtas tik po dviejų dienų po įvykio, papildoma techninė apžiūra atlikta dar kitą dieną ir papildomos techninės apžiūros metu nustatyta daugiau automobilio apgadinimų negu policijos nutarime ir prieš tai buvusioje automobilio techninėje apžiūroje, kas reiškia, jog per laiką po įvykio iki jo apžiūros automobilis galimai buvo eksploatuojamas ir visi nustatyti apžiūros metu jo apgadinimai, kurių dar daugiau atsirado po papildomos techninės apžiūros, galėjo atsirasti nebūtinai dėl 2013-01-26 įvykio – įvažiavimo į duobę.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). CPK 197 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005). Į bylą pateiktame 2013-01-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad duobė yra 0,9 m ilgio, 0,6 m pločio <...> Automobilio vairuotojo A. Č. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas to iš anksto numatyti neturėjo galimybės“. <...> Automobilio sugadinimai: priekinis ir užpakalinis dešinės pusės ratai.“. Taip pat į bylą pateikta policijos pareigūno sudaryta įvykio vietos schema, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas užfiksavo eismo įvykio vietoje kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, bei konstatavo, kad eismo įvykio metu sugadintas transporto priemonės „Skoda Superb“ priekinis ir užpakalinis dešinės pusės ratai. Be to, į bylą pateikti AB „Lietuvos draudimas“ vertintojo vyresniojo žalų eksperto Ričardo Kuginio pasirašytas 2013-01-28 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai, to paties specialisto 2013-01-29 pasirašytas Transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktas, taip pat įrodo, jog remontuojamos ir keistinos dalys susijusios su priekinių ir užpakalinių dešinės pusės ratų, ratlankių ir važiuoklės sugadinimais, ką nustatė ir policijos pareigūnai. Aptarti dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Teismas sprendžia, kad įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities VPK pareigūnai, kurie nustatė, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į Garažų g., Kaune, važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Sugadintą automobilį apžiūrėjo ir apgadinimus, keistinas ir remontuojamas detales įvertino, taip pat kompetentingas asmuo – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas- žalų ekspertas. Šiuo atveju teismas laiko pagrįstais ieškovės atstovės argumentus, jog policijos pareigūnai po įvykio, nebūdami transporto priemonių remonto specialistais, be specialios technikos ir įrangos galėjo nepastebėti visų automobilio „Skoda Superb“ apgadinimų, todėl savo medžiagoje jų visų ir nenustatė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo A. Č. apgadino automobilį būtent jo nurodytoje vietoje, laiku ir būdu, nei fakto nebuvimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovei nepateikus juos paneigiančių įrodymų, patvirtina aplinkybę, jog transporto priemonė „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinta dėl to, kad įvažiavo į Garažų g., Kaune, važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Policijos medžiaga, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, žalos sąmatos neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui, nors jis realiai ir nebuvo remontuotas, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentas, jog nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemones ir joms tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, o apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. taigi kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas atsakovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad transporto priemonė „Skoda Superb“ po eismo įvykio dvi dienas dar galimai buvo eksploatuojama, nes byloje nėra duomenų, kaip ji buvo nugabenta techninės apžiūros atlikimui, taip pat nėra duomenų, ar su tokiais sugadinimais, kuriuos nustatė draudikas, ji apskritai galėjo būti eksploatuojama, nes jos apžiūra atlikta tik trečią dieną po įvykio ir todėl negalima spręsti, jog automobilis su visais jame nustatytais apgadinimais buvo sugadintas būtent 2013-01-26 eismo įvykio metu. Atsakovė į bylą nepateikė jokių šias savo prielaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šie jos teiginiai laikytini tik atsakovės gynybine pozicija ir niekuo neįrodytomis prielaidomis.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių transporto priemonių detalių ir remonto darbų kainų dydį paneigiančių įrodymų, taip pat nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės remonto sąmata nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažesnė. Be to, pati atsakovė iš esmės neginčija aplinkybės, jog Garažų g., Kaune, galėjo būti duobė, dėl kurios galėjo kilti eismo įvykis. Policijos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta eismo įvykio priežastis yra įvažiavimas į kelio duobę, todėl teismas sprendžia, kad eismo įvykio priežastis tikrai buvo įvažiavimas į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, dėl ko transporto priemonė ir buvo apgadinta (CPK 185 str.).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti gatvių bei užtikrinti saugų eismą jose, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta A. Č. transporto priemonė „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti. Dėl to Kauno miesto savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieškovei dėl duobės keliuose atsiradusius nuostolius.
Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog žalos dydis – automobiliui „Skoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 445,78 Eur (1539,18 Lt). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi sugadintos dalys pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis. 2013-02-22 draudimo išmoką – 1539,18 Lt išmokėta tiesiogiai pačiam A. Č., kadangi automobilis remontuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina – 445,78 Eur žalos atlyginimas.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už 2013-01-26 įvykį
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 51,23 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-01-26 įvykį, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-03-15) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-07-01) (445,78 Eur (skola) 0,05 (palūkanų dydis / 365 (dienų skaičius metuose) x 839 (pradelstų dienų skaičius)).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 str., nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 str., įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.
Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 str. 2 d. tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.
Šiuo atveju ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2013-02-28 pretenziją Nr. R0001342711, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 1539,18 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Nors ši pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakove byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė, atsakovė nei atsiliepime, nei jos atstovė posėdžio metu neginčijo, jog Kauno miesto savivaldybė šias pretenzijas gavo ir į ją atsakė, jos netenkindamas.
Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, todėl nustačius visas būtinąsias sąlygas, ieškovei iš atsakovės priteistina 51,23 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-01-26 įvykį (CK 6.210 str.). Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2015-07-01, t.y. iš esmės praėjus daugiau nei 2 metams dėl savo kaltės, tačiau šiuo atveju teismas laiko pagrįstais ieškovės atstovės argumentus, jog tiek šiuo metu, tuo metu ieškovė buvo ir yra didelė bendrovė, kuri turi daugybę bylų teismuose, taip pat nebuvo sudariusi atstovavimo sutarties su advokatais, kas ir sąlygojo kreipimąsi į teismą tik 2015 m.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 str., kurio 1 d. nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. ieškovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 str. ir tampa ieškovo skolininku. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas.
Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Byloje pateiktas 2015-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas, dokumento Nr. 75227 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, kuris, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). Kitų rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, be to jų dydis – 1,16 Eur, mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j.a.k. 111106319) 445,78 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 78 ct) žalos atlyginimo, 51,23 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 23 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.