Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1606-577/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-20
Bylos Nr.
2S-1606-577/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00971-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
AB SEB bankas, R. B., V. C.
Civilinė byla Nr. 2S-1606-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00971-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.4.11; 3.5.1.19.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., išieškotojas AB SEB bankas, R. B., V. C..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu į antstolį V. M., prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), varžytynės, uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims (varžytynių nugalėtojui) tol, kol antstolio bus nustatyta reali parduotino iš varžytynių turto rinkos vertė bei varžytynių kaina, ir šias varžytynes pripažinti neįvykusiomis (negaliojančiomis); iš naujo nustatyti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę bei varžytynių kainą ir iš naujo skelbti šio turto pardavimo varžytynes. Skundą grindė tuo, kad remiantis nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas“ atlikto vertinimo duomenimis, parduodamo pareiškėjui priklausančio buto rinkos kaina yra 359 000 Eur, t. y. net 141 000 Eur didesnė nei kaina, nustatyta pirmųjų varžytynių metu, todėl pažeisti CPK 722 ir 681 straipsniuose nustatyti reikalavimai bei skolininko teisės ir teisėti interesai. Pasak pareiškėjo, antstolio padaryti teisės normų pažeidimai lėmė ir viešojo intereso pažeidimą, kuris egzistuoja priverstinio vykdymo procese. Antstolis V. M. 2016 m. sausio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad apie skundžiamus antstolio veiksmus dėl turto įkainojimo skolininkas sužinojo dar 2015 m. rugpjūčio 12 d., o apie paskelbtas varžytynes – 2015 m. lapkričio 30 d., skundą pateikė praleidęs įstatyme nustatytą skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo senaties terminą. Skolininko teiginį, kad jam priklausantis turtas įkainotas per maža rinkos verte, laikė neteisingu ir neatitinkančiu faktinių aplinkybių, kadangi turto rinkos vertę nustatė antstolio paskirtas ekspertas. Teigia, kad būtent šia verte antstolis privalo vadovautis. Antstolio paskirtas teismo ekspertas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus; yra įrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą. Skolininkas motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio paskirto eksperto nustatytos turto kainos nereiškė bei nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų prielaidą abejoti pateikto ekspertizės akto išvadų teisingumu. Pasak antstolio, Skolininko pasamdyto turto vertintojo UAB „Centro kubas“ atlikto vertinimo ataskaitos skolininkas niekada nėra teikęs antstoliui; jos nepateikė ir su skundu. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko laikydamasis teisės normų reikalavimų; ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, kurio kvalifikacija nėra pagrindo abejoti. Pareiškėjas jokių pretenzijų nei dėl antstolio patvarkymo skirti ekspertizę, nei dėl turto vertintojo nereiškė. Kadangi pareiškėjas neketina skirti lėšų ekspertizei atlikti, jos būtų panaudotos įkeisto turto sąskaita, o tai sumažintų kreditoriaus galimybę didesne dalimi gauti savo reikalavimo patenkinimą iš šio turto vertės, tuo pačiu tai didintų ir pareiškėjo skolos naštą, nes nuo negrąžintos skolos sumos skaičiuojamos palūkanos. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki varžytinių pradžios pats galėjo surasti parduodamo turto pirkėją, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų. Mano, kad pareiškėjas siekia vilkinti skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Suinteresuotas asmuo V. C. atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir įpareigoti antstolį pasirašyti iš varžytinių parduoto turto pardavimo-pirkimo aktą. Teigė, kad jis, kaip įvykusių varžytynių laimėtojas, patiria finansinę ir moralinę žalą, nes negali įsigyti varžytynėse pirkto turto. Be to, vilkinant turto pardavimą, gali būti bloginama turto būklė, o tai gali daryti įtaką varžytynėse įsigyto turto vertei. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad areštuoto turto įvertinimas ir pardavimas už teisingą kainą yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais. Pasak suinteresuoto asmens, tai, kad nustatyta ginčo buto kaina yra tikrai žemesnė nei rinkos vertė, įrodo ir faktas, kad didelės vertės turtas buvo parduotas iš pirmųjų varžytynių, net neapžiūrėjus turto. Pažymėjo, kad CPK 681 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga turtą įkainoti rinkos kainomis. Remiantis antstolio užsakymu atliktu vertinimu, parduodamo turto vertė – 255 000 Eur, t. y. apie 30 proc. mažesnė, nei nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas“ atlikto vertinimo. Kadangi skirtumas yra esminis, laiko, kad skolininko interesai yra pažeisti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Centro kubas“ vertinimas atliktas dar 2015 m. gegužės 28 d. turto įkeitimo tikslu; ši vertinimo ataskaita į bylą pateikta tik teismui pareikalavus 2016 m. kovo 18 d., prie antstoliui teikiamo skundo ji nebuvo pridėta, taip pat nebuvo pateikta į vykdomąją bylą, nors elektroniniu paštu pareiškėjas buvo prašomas ją pateikti. Taip pat teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 18 d. ginčo butas areštuotas ir patvarkymu paskirta ekspertizė buto rinkos kainai nustatyti; ekspertizę pavesta atlikti T. A. T., atitinkančiam įstatymo nustatytus reikalavimus ir įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu antstolis informavo apie atlikus ekspertizę nustatytą buto rinkos vertę – 255 000 Eur, taip pat išaiškino išieškotojui ir skolininkams teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Pranešimas skolininkui išsiųstas registruota pašto siunta, realiai įteiktas skolininko nurodytu elektroniniu pašto adresu 2015 m. rugpjūčio 14 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas įstatyme nustatyta tvarka prieštaravimų dėl teismo eksperto nustatytos rinkos vertės nepareiškė, nors jau turėjo jo pasitelkto turto vertintojo 2015 m. gegužės 28 d. atliktą ginčo buto įvertinimą. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjo teiginius, jog apie paskelbtas buto varžytynes, vykusias nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., jis sužinojo tik 2015 m. gruodžio 28 d. iš interneto tinklapio www.evarzytynes.lt., paneigia vykdomosios bylos duomenys. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad, turėdamas 2015 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitą, pareiškėjas ja nesirėmė nustačius turto vertę pagal antstolio užsakymu atliktą ekspertizę, pareiškėjo argumentus, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotojas, kuris turi interesą, jog turtas iš varžytynių būtų parduotas už maksimalią įmanomą gauti rinkos kainą, prieštaravimų dėl antstolio nustatytos turto pardavimo iš varžytynių kainos nereiškė. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatė, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo paskirti byloje nekilnojamojo turto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)) turto vertės nustatymo ekspertizę, panaikinti 2016-04-25 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį civilinėje ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės, uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytinių aktą bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims (varžytinių nugalėtojui), iki antstolio bus nustatyta reali parduotino iš varžytinių turto rinkos vertė ir varžytinių kaina; šias varžytines pripažinti neįvykusiomis (negaliojančiomis); įpareigoti antstolį V. M. iš naujo nustatyti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę bei varžytinių kainą ir iš naujo skelbti minėto turto pardavimo varžytines.

7.1. Nurodė, kad pareiškėjas nėra teisininkas, jis teisinių paslaugų sutartį sudarė tik 2015 m. gruodžio 28 d., ir tik tuomet jam suprantamai buvo išaiškintos jo, kaip skolininko, teisės ir pareigos vykdymo procese. Pažymi, kad nesutikimą dėl turto vertės antstoliui pareiškė iš karto, t.y. 2015 m. rugpjūčio 14 d., ir tikėjosi, jog į jo pastabas ir interesus bus atsižvelgta. Apelianto teigimu, skolininko nepasinaudojimas CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nepaneigia antstolio pareigos turtą įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomonę.

Į bylą pateikta turto vertintojo UAB „Centro kubas“ atlikto vertinimo ataskaita, kurioje parduodamo turto nustatyta rinkos kaina - 359 000 Eur, yra nepaneigta. Remiantis antstolio užsakymu atliktu vertinimu nustatyta parduodamo turto vertė daugiau nei 100 000 Eur, arba apie 30 proc., mažesnė, todėl skirtumas yra esminis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė įrodymų vertinimo, kasacinio teismo suformuotas taisykles, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai).Kadangi byloje yra 2 rašytiniai įrodymai, kuriais nustatyta skirtinga ginčo turto kaina; nei teismas, nei pareiškėjas specialių žinių, nustatyti ginčo turto kainą, neturi, todėl prašo skirti byloje ekspertizę, užduodant ekspertui klausimą, - kokia buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2015 m. lapkričio 25 d. priimant antstolio patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių; kokia buvo šio buto vidutinė rinkos vertė 2016 m. gegužės 4 d. Pažymi, kad teismui nevertinus nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Centro kubas“ vertinimo ataskaitos, pareiškėjas neturi kitos galimybės nuneigti antstolio nustatytos ginčo turto rinkos kainos.Suinteresuotas asmuo V. C. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, iš pareiškėjo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Teigia, kad apelianto argumentas dėl teisinio išsilavinimo stokos šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

Atsiliepimas

8.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčo turtas buvo įkainotas neobjektyviai. Teigia, kad šiuo metų parduodamų butų U. kainos, skelbiamos nekilnojamo turto skelbimų portale www.Aruodas.lt yra panašios. Be to, varžytynėse dalyvavo keletas dalyvių, varžytynės buvo pratęstos, nes buvo didinama kaina; butas parduotas už maksimalią pasiūlytą kainą, kuri atitiko paklausą ir nekilnojamojo turto rinkos sąlygas. Pareiškėjas antstoliui motyvuotų prašymų ar prieštaravimų dėl turto vertės neteikė; turto vertinimo akto neskundė, savo pirkėjo nepasiūlė. Pagal LR CPK 681 str. 4 d., antstolis privalo vadovautis ekspertizėje numatyta turto verte. Pareiškėjas antstoliui savo vertinimo ataskaitos nepateikė, todėl antstolis neprivalėjo vadovautis niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomone apie turto vertę ir įsivaizdavimu, kad ekspertizėje nustatyta kaina yra netinkama. Pareiškėjas savo teises ėmė ginti praleidęs visus terminus, nepateikė objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ekspertizės aktas buvo atliktas nekvalifikuotai, pažeidžiant teisės aktus. Duomenų apie tai, kad minėtai ekspertizės įstaigai pareiškėjas būtų reiškęs nušalinimą, nėra.

8.3. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į UAB „Centro kubas“ turto vertinimo ataskaitą.

8.4. Teigia, kad pakartotinės ekspertizės skirti teismo nutartimi nėra teisinio pagrindo; jos skyrimas neatitiktų CPK įtvirtintų teismo ir vykdymo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, nepagrįstai užvilkintų vykdymo procesą pažeidžiant tiek išieškotojo, tiek turtą iš varžytynių įsigijusio V. C. interesus.

9. Suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., išieškotojas AB SEB bankas, R. B. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. atlieka vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/04068 pagal 2014 m. lapkričio 19 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. MK-20666 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo sumos – 283 140,14 Eur – ir 5 proc. metinių palūkanų bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininkų A. B. ir R. B. išieškotojo AB SEB banko naudai (vykd. b. l. 13). Antstolis 2015 m. gegužės 18 d. areštavo skolininkams nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykd. b. l. 50-63). Tos pačios dienos patvarkymu Nr. 0240/14/04068 antstolis skyrė ekspertizę buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, pavesdamas ekspertizę atlikti teismo ekspertui T. A. T. (vykd. b. l. 65). 2015 m. rugpjūčio 11 d. Ekspertizės aktu nustatyta, kad 128,78 kv.m. bendro ploto penkių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 11 d. yra 255 000 eurų. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu antstolis informavo skolininkus ir išieškotoją apie ekspertizės aktu nustatytą buto rinkos vertę, ir nurodė, jog pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, - jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto rinkos vertė; išaiškino skolininko teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (vykd. b. l. 94). 2015 m. rugpjūčio 19 d. antstolis gavo išieškotojo pranešimą apie sutikimą laikinai, iki 2015 m. lapkričio 13 d., neskelbti įkeisto turto (buto, erzančio (duomenys neskelbtini)) varžytinių, šiuo laikotarpiu leidžiant skolininkui surasti įkeisto turto pirkėją (vykd. b. l. 102). 2015 m. lapkričio 25 d. patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbtos buto (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės; nurodant turto vertę – 255 000 Eur; pradinę kainą – 204 000 Eur; varžytinių pradžia 2015 m. lapkričio 25 d., o pabaiga – 2015 m. gruodžio 28 d. (vykd. b. l. 113). Varžytynes laimėjo V. C., pasiūlęs didžiausią kainą – 224 000 Eur (vykd. b. l. 119). 2015 m. gruodžio 30 d. skolininkas A. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto varžytinės; šias varžytines pripažinti neįvykusiomis bei iš naujo nustatyti pareiškėjui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir varžytinių kainą bei iš naujo skelbti minėto turto pardavimo varžytines (vykd. b. l. 143-146). Antstolis atsisakė tenkinti skolininko skundą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skolininko A. B. skundas dėl antstolio veiksmų taipogi atmestas. Skolininkas pateikė atskirąjį skundą. Teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. antstoliui el. paštu antstoliui reiškė nesutikimą dėl turto vertės; be to, antstolis turi pareigą turtą įkainoti rinkos kainomis; teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakė dėl skolininko pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto kainos. Taip pat prašo skirti byloje nekilnojamojo turto – buto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.Kaip ir nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015, yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Taigi, antstolis vykdymo veiksmus, tarp jų ir turto įkainojimą, atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, antstolis skelbdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines, turtą įkainojo remdamasis ekspertizės išvadomis. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolį elektroniniu paštu buvo informavęs apie nesutikimą dėl turto vertės. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. (prašyme nurodyta data - 2015-09-14) antstoliui el. paštu atsiųstame A. B. ir R. B. prašyme nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta turto vertė, jų manymu, neatitinka tikrosios turto vertės, nes ji nuo 18,50 proc. iki 43 proc. mažesnė, nei NT portalų skelbimuose skelbiama greta parduodamo panašaus turto vertė; be to, jų užsakymu atlikto nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė sudaro 359 000 Eur; prašo skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (v. b. l. 97-98). 2015 m. rugpjūčio 14 d. antstolio padėjėja el. laišku patvirtino, kad prašymą gavo, klausė, kada atliktas minėtas vertinimas, ir ar skolininkas gali pateikti jo kopiją (v. b. l. 101). Apeliacinės instancijos vertinimu, toks prašymas laikytinas skolininkų prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, todėl antstolis, pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, atsisakydamas tenkinti skolininkų prašymą bei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, turėtų priimti motyvuotą patvarkymą. Tačiau šiuo atveju, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad tą pačią 2015 m. rugpjūčio 14 d. skolininkas el. laišku informavo antstolį, kad gavo raštą iš SEB banko, kuriame nustatomas trijų mėnesių laikotarpis turto pardavimo organizavimui, todėl pakartotinė ekspertizė šiuo metu nėra aktuali (vykd. b. l. 101), duomenų, kad skolininkas būtų įvykdęs antstolio padėjėjos prašymą pateikti turimą vertinimo ataskaitą, taip pat nėra. Tokie apelianto veiksmai leido spręsti, kad prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo apeliantas atšaukė. Be to, skolininkas, 2015 m. gruodžio 8 d. gavęs informaciją apie paskelbtas varžytines, jokių pastabų, susijusių su turto įkainojimu (pradine turto pardavimo kaina), prašymų skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę nepareiškė (el. laiške, kuriuo patvirtino apie pranešimo apie varžytinių paskelbimą, skolininkas tik teiraujasi, ar pardavimas pasirinktam pirkėjui dar galimas; prašo patikslinti įsiskolinimo sumą (vykd. b. l. 117). Skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuose išreikštas nesutikimas su patvarkyme nurodyta turto verte bei pardavimo kaina, pareiškėjas pateikė tik 2015 m. gruodžio 30 d., t.y. jau pasibaigus varžytinėms ir paskelbus laimėtoją. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl skolininko nesutikimo (prieštaravimų) su eksperto nustatyta buto kaina, nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad antstolio veiksmai paskelbiant turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra neteisėti. Be to, byloje nėra duomenų, kad antstoliui buvo pateikti objektyvūs duomenys, iš kurių jis galėjo spręsti, kad vykdomojoje byloje paskirto eksperto atlikta ekspertizė yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar pan. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien skolininko prieštaravimuose nurodytos nekilnojamojo turto pardavimo portaluose skelbiamos turto kainos, nuoroda apie nepriklausomo turto vertintojo nustatytą turto vertę (nesant tai patvirtinančių įrodymų), nesudarė pagrindo antstoliui abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje atlikus paiešką pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį nustatyta, jog ginčo turto vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. buvo 150 000 Eur (b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismas vertina skundžiamų veiksmų teisėtumą pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, todėl spręsdamas patvarkymo, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo buto (duomenys neskelbtini), varžytynių teisėtumo klausimą, pagrįstai detaliai nenagrinėjo pareiškėjo pavėluotai pateiktos vertinimo ataskaitos turinio. Pažymėtina ir tai, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Šiuo atveju 2015 m. lapkričio 25 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių antstolis išaiškino šalims, kad jos gali imtis priemonių, jog apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų. Be to, įvertintina ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. išieškotojas sutiko leisti sudaryti skolininkui galimybę pačiam surasti įkeisto turto pirkėją, todėl įkeisto turto varžytinės nebuvo skelbiamos iki 2015 m. lapkričio 13 d. Tačiau apeliantas per nustatytą terminą savo pirkėjo, kuris turtą nupirktų už didesnę, nei antstolio nustatyta, ar už antstolio nustatytą kainą, nepasiūlė. Pareiškėjas prašo skirti byloje buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė nustatymo ekspertizę, tačiau atsižvelgiant į konkretų skundžiamą antstolio veiksmą, į nustatytas aplinkybes, kad antstolis ginčijamame 2015 m. lapkričio 25 d. patvarkyme dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių realizuojamo turto vertę bei pradinę pardavimo kainą nurodė laikydamasis CPK 681, 682 bei 718 straipsniuose nustatytos tvarkos, bei apeliantui nepateikus jokių konkrečių argumentų dėl vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto ydingumo (netinkamų metodų taikymo, palyginamųjų objektų parinkimo, teisės aktų atliekant ekspertizę pažeidimo ar pan.), apelianto prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkintinas. Apeliantas 2016 m. liepos 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus (2015 m. rugsėjo 15 d. su UAB „Resolution advisers LT“ sudarytą Tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį; 2015-09-14 su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas sudarytą sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą; šios įmonės 2015-09-14 rekomendaciją dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir kt.). Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiame straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodė, kodėl papildomai pateiktų dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, paaiškinimuose nurodo aplinkybes, kurių ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nebuvo išdėstęs (pvz. dėl to, kad antstoliui buvo pateikęs vertinimo ataskaitą). Pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, papildyti jį naujais argumentais draudžiama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad prašomi prijungti naujai teikiami paaiškinimai bei įrodymai nebuvo pateikti susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, pateiktus 2016 m. liepos 8 d., grąžinti apeliantui A. B..

Teisėja Jadvyga Mardosevič