Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-646-629/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-10
Bylos Nr.: eA-646-629/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04912-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: G. T.
Atsakovas: Lietuvos kriminalinės policijos biuras

Administracinė byla Nr. eA-646-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04912-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Biuras, atsakovas) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 38-S-9996 (toliau – ir Sprendimas) (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas numeris „Nr. 9996“ laikytinas rašymo apsirikimu) ir įpareigoti Biurą pašalinti pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimą, perdavus Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai neteisingus ir „neperduotinus“ pareiškėjo asmens duomenis apie tai, kad: septyni telefono numeriai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio priklausė pareiškėjui bei kad nuotraukose, kuriose pavaizduoti trys asmenys, užfiksuotas Baltarusijos piliečio susitikimas su 2 Lietuvos piliečiais – pareiškėju ir kitu asmeniu, vienoje iš greitojo maisto kavinių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuos duomenis Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerija tvarkė neleistinu būdu, t. y. neturėdama atsakovo leidimo, ir kaip įrodymą panaudojo viešajame baudžiamosios bylos procese, tokiu būdu išviešino pareiškėjo asmens duomenis neapibrėžtam asmenų ratui.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Biurą su prašymu atkurti dėl Baltarusijos Respublikai nepagrįstai perduotų jo asmens duomenų pažeistas teises. Pareiškėjas atsakovo prašė išsiųsti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pranešimą, kad minėtai įstaigai 2015 m. buvo perduoti neteisingi ir „neperduotini“ duomenys bei kad šie duomenys turi būti sunaikinti. Biuras pareiškėjui atsakė 2021 m. sausio 14 d. raštu Nr. 38-S-321, kuriuo prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikęs su šiuo atsakymu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. spalio 12 d. sprendimu atsakymą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, parengė naują atsakymą – byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Minėtas prašymas, pareiškėjo teigimu, buvo išnagrinėtas formaliai, o atsisakymas patenkinti pareiškėjo reikalavimus ir atkurti jo pažeistas teises (teisę į asmens duomenų apsaugą, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir kt.) prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

2.2. Pareiškėjas Baltarusijos Respublikoje 2018 m. gruodžio 29 d. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjo dalyvavimo vykdant jam inkriminuotus nusikaltimus įrodymas buvo informacija, kurią Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai gavo iš Biuro 2015 m. Kitų tiesioginių ir vienareikšmių įrodymų dėl pareiškėjo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje teisme tiriama nebuvo. Todėl apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik duomenimis, kuriuos Baltarusijos vidaus reikalų ministerijai perdavė Biuro darbuotojai. Teisinis duomenų perdavimo pagrindas ir perduotų duomenų turinys buvo nustatytas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimuose – Minsko apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje, Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pirmojo pavaduotojo 2020 m. kovo 13 d. atsakyme, kurie yra oficialūs dokumentai ir Lietuvos teritorijoje turi įrodomąją galią.

2.3. Baltarusijos Respublikai atsakovo perduoti duomenys priskiriami asmens duomenims pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (šiuo metu – Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, o perduotos fotonuotraukos yra biometriniai duomenys (veido atvaizdai), priskirtini specialios kategorijos duomenims. Atsakovas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir (ar) 8 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjo asmens duomenys buvo surinkti, perduoti Baltarusijai ir jos (gavėjo) panaudoti kitais, nei numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. pasirašytas susitarimas „Dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais“ (toliau – ir Susitarimas), tikslais. Susitarimas neapima (neleidžia) rinkti ir perduoti duomenis, be kita ko, ir asmens duomenis, kurie bus naudojami kaip įrodymai baudžiamojoje bylose. Pagal Susitarimo 11 straipsnio 2 dalį asmens duomenys gali būti naudojami tik šiame Susitarime nustatytiems kovos su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotikų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais tikslams bei asmens duomenis perdavusios šalies valstybės centrinės kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis. Susitarimo pagrindinis ir vienintelis tikslas – jame nurodytų nusikaltimų prevencija, Susitarimas nėra priemonė teikti pagalbą taip pat ir renkant įrodymus baudžiamosiose bylose. Susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir nusikaltėlių išdavimo klausimų.

2.4. Pagal 1992 m. spalio 20 d. Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis) 2 straipsnio 1 dalį abiejų susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatomis. Taigi Lietuvos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų santykiai baudžiamosiose bylose įgyvendinami remiantis tik Sutartimi, o ne Susitarimu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 3 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir (ar) 8 straipsnio nuostatų pažeidimas suponuoja atsakovo pareigą įvykdyti Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus – ištrinti surinktus pareiškėjo asmens duomenis bei kreiptis į duomenų gavėją dėl perduotų duomenų panaikinimo.

2.5. Atsakovo perduoti duomenys turėjo slaptumo žymą, draudžiančią atskleisti juos tretiesiems asmenims. Iš Baltarusijos teismų sprendimų matyti, kad milicijos pareigūnai nesilaikė Biuro nustatyto duomenų konfidencialumo ir nepaisydami nustatyto slaptumo laipsnio atskleidė jiems perduotų duomenų turinį neapibrėžtam asmenų skaičiui. Pateiktų duomenų turinys buvo įtrauktas į baudžiamosios bylos medžiagą, jie buvo paskelbti atvirame teismo posėdyje, pateikiami teismo sprendimuose, procesinių veiksmų protokoluose, teismo posėdyje. Todėl atsakovas neužtikrino tinkamo pareiškėjo asmens duomenų saugumo, duomenys Baltarusijoje buvo tvarkomi be leidimo. Tokiu būdu buvo pažeistos tiek Susitarimo, tiek Įstatymo 3 straipsnio nuostatos.

2.6. Be to, atsakovo surinkti ir perduoti duomenys neatitinka tikrovės. Nepaisant to, teismai nuosprendį grindė būtent šiais duomenimis. Pareiga įrodyti patikimų (tikslių) duomenų perdavimo į Baltarusiją faktą tenka duomenų valdytojui, tai yra atsakovui.

2.7. Pareiškėjas savo 2020 m. lapkričio 20 d. prašyme nekėlė klausimo, ar jo asmens duomenys buvo surinkti neteisėtai. Tai yra kitos bylos dalykas. Pareiškėjas teigė, kad tokiais veiksmais surinkti pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant nacionalines ir tarptautines teisės normas. Atsakovas Sprendime pripažino, kad tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis neužtikrino tinkamo jų saugumo, įskaitant apsaugą nuo tvarkymo be leidimo, ir taip pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atsakovo argumentai, kad toks pažeidimas nepakenkė ir nesukėlė grėsmių policijos institucijos interesams, teisiškai yra neaktualūs, kadangi kilusio ginčo dalykas – ne institucijos, bet fizinio asmens teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimas.

2.8. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad perduoti duomenys buvo panaudoti pagal Susitarimo taikymo apimtis ir jame numatytiems tikslams pasiekti. Atsakovas neneigė fakto, kad perduoti duomenys buvo panaudoti kaip įrodymai baudžiamojoje byloje, nors Susitarimas neapima ir nereglamentuoja pagalbos baudžiamosiose bylose. Taip pat nepagrįsti argumentai dėl perduotų duomenų pridėjimo prie operatyvinės – agentūrinės apskaitos bylos, nes ši aplinkybė, jei ir egzistavo, nepaneigė pareiškėjo duomenų panaudojimo viešame baudžiamajame procese.

2.9. Pareiškėjas nesutiko su argumentais, kad perduotos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese apribojimo panaikinimui formaliai nebūtų jokių kliūčių. Visi pareiškėjo atžvilgiu surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys, šių duomenų surinkimo teisinį bei faktinį pagrindą patvirtinantys, susižinojimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos apibrėžiantys dokumentai nėra išslaptinti. Be to, atsakovas atsisakė tai padaryti ir pateikti nurodytus dokumentus susipažinti, dėl ko pagal advokato skundus buvo pradėta ir išnagrinėta administracinė byla, o kita byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Todėl atsakovo teiginiai, kad aptariami duomenys nevaržomai būtų išslaptinti ir juos leista naudoti viešai, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Kita vertus, tokie teiginiai nėra teisiškai reikšmingi – surinkti ir perduoti asmens duomenys jų išviešinimo momentu turėjo slaptumo žymą, kuri nebuvo ir nėra panaikinta.

Atsiliepimas

2.10. Atsakovo teiginiai, kad jis nevertina Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų tyrimo veiksmų teisinių ir faktinių pagrindų, liudytojų parodymų, įrodymų ar surinktos medžiagos baudžiamosios justicijos prasme, nepaneigia, kad Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms pateikta informacija buvo neteisinga. Sprendime atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad perduoti duomenys yra tikslūs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė.

3. Atsakovas Biuras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime rėmėsi šiais argumentais:

4.1. Duomenys Baltarusijos Respublikos centrinei kompetentingai institucijai buvo perduoti pagal Susitarime numatytas bendradarbiavimo kryptis ir remiantis numatytomis bendradarbiavimo formomis. Biuras galėjo perduoti ir perdavė leistinus ir teisingus duomenis. Tai, kad pareiškėjas remiasi subjektyviomis, sau naudingomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo perduoti neteisingi duomenys, ar duomenys, kurių atsakovas negalėjo perduoti. Lietuvos policija bendradarbiauja su kitų šalių teisėsaugos institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, teikia paramą vieni kitiems ir keičiasi kriminalinės žvalgybos informacija ir kita informacija, vadovaudamiesi ne tik Susitarimo nuostatomis bet ir aktualių įstatymų nuostatomis. Atsakovas perdavė duomenis, kurie buvo gauti teisėtais pagrindais, laikantis visų teisinių procedūrų.

4.2. Susitarimo 5 ir 6 straipsniuose nurodytų perduotų duomenų apimtis atitiko Susitarime numatytus siekiamus tikslus. Bendradarbiaudamos šalys keičiasi informacija apie asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, apie organizuotas nusikalstamas grupes ir susivienijimus, jų sudėtis, organizatorius, struktūras, veiklos sritis ir nusikalstamus ryšius, taip pat apie asmenis, įtariamus nusikalstamų pajamų legalizavimu, apie organizuotų grupių ir susivienijimų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tarp jų apie nusikaltimų padarymo laiką, vietą, ypatumus, būdus, pasikėsinimo objektus, bei apie neteisėtų veikų kvalifikavimą pagal baudžiamuosius įstatymus. Šalys taip pat tarpusavyje bendradarbiauja vykdydamos operatyvines priemones ir dėl to atlieka suderintus veiksmus ir pan. Šalims suteiktas platus priemonių spektras dėl informacijos perdavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta narkotikų apyvarta. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas negalėjo perduoti informacijos apie pareiškėją, kad perduota informacija buvo neteisinga ar gauta neteisėtu būdu.

4.3. Pateiktų duomenų teisingumas ir leistinumas buvo patikrintas, kai pareiškėjo advokatas 2018 m. sausio 17 d. teikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui prašymą patikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumą, taip pat prašymą Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų panaudojimo teisėtumą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 12 d. informavo advokatą, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta nei teisės aktų pažeidimų, nei pareigūnų kompetencijos ar įgaliojimų viršijimo. Išorinės kontrolės institucijos konstatavo, kad gauti duomenys yra teisėti.

4.4. Apie pagal Susitarimą pateiktos informacijos panaudojimą baudžiamojoje byloje atsakovas sužinojo praėjus beveik 3 metams nuo duomenų perdavimo. Buvo atliktas vertinimas dėl perduotos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese galimų grėsmių ir nustatyta, kad nors pateikti duomenys buvo panaudoti nesilaikant nustatytų apribojimų, tačiau duomenys buvo panaudoti pagal Susitarimo taikymo apimtis ir jame numatytiems tikslams pasiekti. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad buvo pakenkta policijos institucijos interesams arba būtų sudarytos prielaidos pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai kilti. Minsko srities teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad „<....> Lietuvos pusės reikalavimu dėl šių duomenų neskelbimo, jie buvo pridėti prie operatyvinės – agentūrinės apskaitos bylos“, o tai reiškia, kad perduota informacija panaudota ne tiesiogiai baudžiamajame procese, bet Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų operatyvinėje veikloje, kurioje taikomi informacijos įslaptinimo standartai. Minėtame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad duomenys buvo gauti pagal Susitarimą.

4.5. Atsakovas nevertino Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų tyrimo veiksmų teisinių ir faktinių pagrindų, liudytojų parodymų, įrodymų ar surinktos medžiagos baudžiamosios justicijos prasme, nes įrodymų teisėtumo, leistinumo ir priimtinumo patikrinimas ir teisinių bei faktinių pagrindų vertinimas baudžiamojoje byloje yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių Baltarusijos Respublikos teismų diskrecija ir kompetencija. Teismų veiksmų teisėtumas tikrinamas Baltarusijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o įrodymų teisėtumo ir leistinumo patikrinimą atliko Baltarusijos Respublikoje baudžiamąją bylą, apeliacinį ir kasacinius skundus nagrinėję teismai. Teiginiai, kad iš Lietuvos Respublikos gauti duomenys buvo esminiai ar lemiami duomenys, dėl kurių pareiškėjas buvo nuteistas, yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. priimto sprendimo argumentus, pateikė išsamų ir motyvuotą Sprendimą, kuris yra pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. Biurui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovas turi išsiųsti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pranešimą apie tai, kad 2015 m. atsakovas pagal Susitarimą buvo perdavęs neteisingus ir netinkamus duomenis, t. y. duomenis apie tai, kad: atitinkami telefonų numeriai priklausė pareiškėjui; keturios nuotraukos, kuriose pavaizduoti trys žmones; duomenis apie tai, kad nurodytose nuotraukose užfiksuotas Baltarusijos piliečio susitikimas su 2 Lietuvos piliečiais – pareiškėju ir kitu asmeniu (arba kiti duomenys, panaudoti baudžiamajame procese dėl pareiškėjo asmens indentifikavimo), ir perduoti duomenys turi būti sunaikinti.

Atsiliepimas

6.2. Atsakovas 2021 m. sausio 14 d. raštu nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas su Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijomis vyksta vadovaujantis Susitarimu ir kitais teisės aktais. Atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, kadangi perduoti duomenys buvo gauti teisėtais pagrindais ir teisingi, duomenų apimtis atitiko Susitarime numatytus siekiamus tikslus, nebuvo nustatyta objektyvių teisinių ir faktinių pagrindų, kad Baltarusijos Respublikos centrinei kompetentingai institucijai buvo perduoti neteisingi duomenys arba duomenys, kurių nebuvo galima perduoti.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo 2021 m. sausio 14 d. rašto teisėtumą, 2021 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Biuro 2021 m. sausio 14 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą.

6.4. Atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2220-983/2021, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė byloje skundžiamą Sprendimą.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos kriminalinės policijos biuro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-522 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad į administracinio teismo kompetenciją nepatenka klausimų, susijusių su pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės (kaltės), atsakovo surinktų ir Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai perduotų duomenų (įrodymų) teisingumo (ar surinkti duomenys, įrodymai yra apie pareiškėją), vertinimas, todėl dėl šių aplinkybių nebus pasisakoma. Atsakovo veiksmų teisėtumas bus vertinamas pareigos priimti Viešojo administravimo nuostatas atitinkantį individualų administracinį aktą (atsakant į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą) kontekste (administracinės bylos ribos).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas ne vykdant veiklą, susijusią su baudžiamąja teisena, tačiau atsakant į pareiškėjo prašymą, t. y. vykdant viešąjį administravimą, todėl Sprendimui taikytinos VAĮ nuostatos. Teismas vertino, kad Biuras Sprendime nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis atitinkami pareiškėjui aktualūs su jo asmeniu susiję duomenys buvo perduoti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Atsakovas pagrindė, kad veikė ne tik vadovaudamasis Susitarimu, dėl kurio nuostatų taikymo prieštarauja pareiškėjas, tačiau ir kitais įstatymais, be kita ko, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Atsakovas taip pat aptarė perduotų duomenų teisėtumo patikrinimo aplinkybes (perduotų duomenų teisėtumas buvo patikrintas Generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos) bei nurodė, kad, remiantis perduotų duomenų teisėtumo patikrinimą atlikusių institucijų išvadomis, duomenų, susijusių su pareiškėju, perdavimas, taip pat ir jų (duomenų) teisingumas buvo atliktas nepažeidus teisės aktų reikalavimų. Nenustatyta, kad duomenis perdavę pareigūnai viršijo savo kompetencijos ir įgaliojimų ribas. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad apie pagal Susitarimą perduotos medžiagos panaudojimą baudžiamojoje byloje atsakovui tapo žinoma tik praėjus 3 metams nuo duomenų perdavimo, o nustačius galimo duomenų panaudojimo faktą baudžiamojoje byloje buvo atliktas tokios situacijos vertinimas. Atsakovas nurodė, kad nors duomenys buvo panaudoti nesilaikant Susitarime nustatytų apribojimų, tačiau buvo panaudoti pagal Susitarimo taikymo apimtį ir jame nustatytiems tikslams pasiekti. Atsakovas iš Minsko srities teismo procesinio dokumento taip pat nustatė, kad perduota informacija buvo panaudota ne tiesiogiai baudžiamajame procese, o tai, kaip nurodė atsakovas, paneigia pareiškėjo prašymo argumentus, kad pareiškėjo duomenys buvo perduoti neapibrėžtam asmenų ratui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad Sprendimas, pagal teisme atliekamo jo vertinamo apimtį (VAĮ nuostatoms) yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame pateikti išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą argumentai. Atsisakymo tenkinti prašymą priežastys yra suprantamos, tinkamai motyvuotos, aiškiai nurodytas taikytas teisinis reglamentavimas, nurodyta apskundimo tvarka, todėl Sprendimas, teismo teigimu, atitinka VAĮ reikalavimus.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo, dėl netinkamų atsakovo veiksmų tvarkant asmens duomenis (pažeidžiant nacionalines ir Susitarimo nuostatas), dėl Baltarusijos teisėsaugos institucijos Biuro nustatyto duomenų konfidencialumo ir Lietuvos nustatyto slaptumo laipsnio nepaisymo, duomenų atskleidimo, teismas sutiko su Biuro argumentais, kad atsakovas, perdavęs su pareiškėju susijusius asmens duomenis, kurių perdavimo (ir Susitarimo pagrindu) pagrindas pripažintas teisėtu, vėliau negali būti atsakingas už Baltarusijos teisėsaugos institucijų veiksmus (gautų duomenų panaudojimą), atliktus baudžiamojoje byloje. Tokių duomenų (gautų ir Susitarimo pagrindu) panaudojimo baudžiamojoje byloje vertinimas priklausytų Baltarusijos Respublikos teismų diskrecijai. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų teisėtumas / leistinumas jau buvo patikrintas apeliacinį ir kasacinį skundus nagrinėjusių teismų.

III.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

11. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad: 1) atsakovas Sprendime įrodė, kad tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis (surinkdamas ir perduodamas Baltarusijai) nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio (taip pat ir 7 str. 3 d. ir 7 str.) nuostatų. Tokia pareigą atsakovui nustato Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos; 2) atsakovas Sprendime įrodė, kad pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas, tokią pareigą atsakovui nustato Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tačiau pirmosios instancijos teismas išdėstytų aspektų nevertino ir dėl jų nepasisakė, t. y. nevertino, ar atsakovas, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis, nepažeidė Įstatymo nuostatų, taip pat nevertino, ar pareiškėjo prašyme atsakovui nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Nepaisant to, teismas skundžiamą Sprendimą pripažino teisėtu.

11.2. Teismas neįvertino argumentų, kad Sprendimas yra neaiškus, neišsamus ir tinkamai nemotyvuotas. Pareiškėjas kvestionavo ne tai, ar atsakovas teisėtai taikė kriminalinės žvalgybos veiksmus, bet tai, ar tokiais veiksmais surinkti pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės nuostatų. Sprendimo dalies argumentacija dėl minėtų argumentų nėra aktuali pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms ir iškeltiems reikalavimams.

11.3. Atsakovas pripažino, kad ginčo duomenys buvo panaudoti nesilaikant nustatytų apribojimų. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, pakanka išvadai, kad atsakovas, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis, neužtikrino tinkamo jų saugojimo bei pažeidė Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju nėra aktuali aplinkybė, kad, kaip nurodė atsakovas, toks pažeidimas nepakenkė ir nesukėlė grėsmių policijos institucijos interesams, kadangi kilusio ginčo dalykas – pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas negali būti atsakingas už Baltarusijos teisėsaugos institucijų veiksmus (gautų duomenų panaudojimą), kadangi šių teiginių Sprendime nepateikta, be to, būtent atsakovas privalo užtikrinti asmens duomenų apsaugą, todėl yra atsakingas už institucijų be leidimo atliktus veiksmus.

Šalies argumentai

11.4. Pareiškėjas nesutinka, kad perduoti duomenys buvo panaudoti pagal Susitarimo taikymo apimtis ir jame numatytiems tikslams pasiekti, kadangi atsakovas neneigė fakto, kad perduoti asmens duomenys buvo panaudoti baudžiamojoje byloje, o Susitarimas neapima ir nereglamentuoja pagalbos baudžiamosiose bylose.

11.5. Pareiškėjui nesuprantami argumentai dėl perduotų duomenų pridėjimo prie operatyvinės–agentūrinės apskaitos bylos, nes ši aplinkybė, jei ir egzistavo, nepaneigė pareiškėjo asmens duomenų panaudojimo viešajame baudžiamajame procese.

11.6. Nagrinėjamu atveju yra neaktualūs argumentai, kad Baltarusijai perduotos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese apribojimo panaikinimui formaliai nebūtų jokių kliūčių, kadangi perduoti asmens duomenys jų išviešinimo metu turėjo slaptumo žymą, kuri nėra panaikinta.

Atsiliepimas

11.7. Atsakovo teiginiai, kad Biuras nevertina Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų tyrimo veiksmų teisinių ir faktinių pagrindų, liudytojų parodymų, įrodymų ar surinktos medžiagos baudžiamosios justicijos prasme, nes įrodymų teisėtumo, leistinumo ir priimtinumo patikrinimas, ir teisinių bei faktinių pagrindų vertinimas baudžiamojoje byloje yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių Baltarusijos Respublikos teismų diskrecija ir kompetencija, todėl nevertinami ir Baltarusijos Respublikos teismų nuosprendžiai, neatsako į pareiškėjo argumentą, kad Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms perduota informacija (jo asmens duomenys), buvo neteisinga. Sprendime atsakovas tik deklaratyviai tvirtina, kad perduoti duomenys yra tikslūs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Teismui atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų patikrinti ir įsitikinti, kad perduoti duomenys atitinka tikrovę.

12. Atsakovas Biuras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12.1. Pirmosios instancijos teismas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrino tik jam priskirtos kompetencijos ribose. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kurių vertinti negalėjo, o teismo atliktas tyrimas yra pagrįstas ir visapusiškas. Biuras, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir bendradarbiaudamas su Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerija, perdavė duomenis, kurie buvo gauti teisėtais pagrindais ir teisingi, o duomenų apimtis atitiko Susitarime nustatytus siekiamus tikslus. Šias aplinkybes ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nei to siekė pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

12.2. Biuras nevertino Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų tyrimo veiksmų teisinių ir faktinių pagrindų, liudytojų parodymų, įrodymų ar surinktos medžiagos baudžiamosios justicijos prasme, nes įrodymų teisėtumo, leistinumo ir priimtinumo patikrinimas ir teisinių bei faktinių pagrindų vertinimas baudžiamojoje byla yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių Baltarusijos Respublikos teismų diskrecija ir kompetencija. Biuras apie pagal Susitarimą pateiktos informacijos panaudojimą baudžiamojoje byloje ir tokios informacijos panaudojimo apimtis sužinojo iš pareiškėjo advokato 2017 m. lapkričio 29 d. pateikto prašymo, praėjus beveik trejiems metams nuo duomenų perdavimo Baltarusijos Respublikos vidaus ministerijai. Teismas patvirtino, kad tokių duomenų vertinimas priklausytų Baltarusijos Respublikos teismų diskrecijai, taip pat tai, kad Biuras Baltarusijos institucijai perdavęs su pareiškėju susijusius asmens duomenis, kurių perdavimo (ir Susitarimo pagrindu) pagrindas pripažintas teisėtu, vėliau negali būti atsakingas už Baltarusijos teisėsaugos institucijų veiksmus (gautų duomenų panaudojimą), atliktus baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. Biurui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovas turi išsiųsti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pranešimą apie tai, kad 2015 m. atsakovas pagal Susitarimą buvo perdavęs neteisingus ir netinkamus duomenis, t. y. duomenis apie tai, kad: atitinkami telefonų numeriai priklausė pareiškėjui; keturios nuotraukos, kuriose pavaizduoti trys žmones; duomenis apie tai, kad nurodytose nuotraukose užfiksuotas Baltarusijos piliečio susitikimas su 2 Lietuvos piliečiais – pareiškėju ir kitu asmeniu (arba kiti duomenys, panaudoti baudžiamajame procese dėl pareiškėjo asmens indentifikavimo), ir perduoti duomenys turi būti sunaikinti.

18. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, pažymėtina, kad administracinio teismo kompetencija neapima klausimų, susijusių su pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės (kaltės), atsakovo surinktų ir Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai perduotų duomenų (įrodymų) teisingumo (ar surinkti duomenys, įrodymai yra apie pareiškėją), vertinimu. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro nuostatais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-522, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2555-624/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2904-442/2021; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-789/2022 ir kt.) atsakovo veiksmų teisėtumas gali būti vertinamas tik pareigos priimti Viešojo administravimo nuostatas atitinkantį individualų administracinį aktą (atsakant į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą) kontekste, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai būtent šioje apimtyje apsibrėžė nagrinėjamos bylos ribas.

19. Nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos, nustatančios, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nors reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse, viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Visgi net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I662-5/2012).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą bei atsakovo Sprendimo turinį minėto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išsiųsti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pranešimą, kad atsakovas perdavė neteisingus ir neperduotinus atitinkamus pareiškėjo asmens duomenis, kurie buvo panaudoti baudžiamojoje byloje, ir prašymą, kad perduoti duomenys būtų sunaikinti, vertina, kad atsakovas aiškiai nurodydamas tokio atsisakymo priežastis priėmė išsamų ir motyvuotą Sprendimą, kuris nesukliudė pareiškėjui, atsižvelgiant į jam žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas būtent tokio turinio Sprendimas. Kaip nustatyta iš Sprendimo turinio, atsakovas Sprendime nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis atitinkami pareiškėjui aktualūs su jo asmeniu susiję duomenys buvo perduoti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Atsakovas Sprendime, be kita ko, pagrindė, kad veikė ne tik Susitarimo, dėl kurio nuostatų taikymo prieštarauja pareiškėjas, nuostatų apimtyje, tačiau vadovavosi ir kitais aktualiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Atsakovas Sprendime taip pat aptarė perduotų duomenų teisėtumo patikrinimo aplinkybes (perduotų duomenų teisėtumas buvo patikrintas Generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos) bei nurodė, kad perduotų duomenų teisėtumo patikrinimą atlikusių institucijų išvadomis, duomenų, susijusių su pareiškėju, perdavimas, tame tarpe ir jų (duomenų) teisingumas buvo atliktas nepažeidus teisės aktų reikalavimų. Nebuvo nustatyta, kad duomenis perdavę pareigūnai viršijo savo kompetencijos ir įgaliojimų ribas. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad apie pagal Susitarimą perduotos medžiagos panaudojimą baudžiamojoje byloje (dėl ko pareiškėjas kelia ginčą šioje byloje), atsakovui tapo žinoma tik praėjus 3 metams nuo duomenų perdavimo, o nustačius galimo duomenų panaudojimo faktą baudžiamojoje byloje buvo atliktas tokios situacijos vertinimas. Atsakovas Sprendime nurodė, kad nors duomenys buvo panaudoti nesilaikant Susitarime nustatytų apribojimų, tačiau buvo panaudoti pagal Susitarimo taikymo apimtį ir jame nustatytiems tikslams pasiekti. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš Minsko srities teismo procesinio dokumento nustatyta, kad perduota informacija buvo panaudota ne tiesiogiai baudžiamajame procese, o tai, kaip nurodė atsakovas, paneigia pareiškėjo prašymo argumentus, kad pareiškėjo duomenys buvo perduoti neapibrėžtam asmenų ratui. Vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo Sprendimo turinys, nesudaro pagrindo teigti, jog jis neatitinka VAĮ įtvirtintų reikalavimų.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

24. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė