Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A - 306-135/2015

Teisėja Ilona Jakubėnienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01990-2013-5

2015 m. birželio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo M. R. skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir dalinio bausmių sudėjimo būdusu Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme bei visiško sudėjimo būdu su 2014-09-10 nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, ir galutinė bausmė M. R. skirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžius.

Bausmės pradžia nustatyta nuo M. R. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nuosprendžiu M. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą.

Nukentėjusiosios D. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista D. T. iš M. R. 1158,48 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 48 euro centai) (4000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad bendrininkavo neteisėtai apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šiems 2013-08-16 laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.20 val. paskambinus D. T. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius ekonominės policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios D. T. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijos inicijuoti, ir pasinaudojus šiais neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedant 4000 Lt iš nukentėjusiosios sąskaitos į jo (M. R.) pateiktą ir jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, jis (M. R.) gautus pinigus 2013-08-18 10.28 val. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu bendrininkavo neteisėtai savo naudai įgyjant svetimą – D. T. priklausantį – turtą, 4000 Lt.

M. R. buvo kaltinamas ir tuo kad, jis bendrininkavo neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šiems 2013-08-16 laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.20 val. paskambinus D. T. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. 852475208 ir prisistačius ekonominės policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios D. T. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijos inicijuoti, ir pasinaudojus šiais neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedant 4000 Lt iš nukentėjusiosios sąskaitos į jo (M. R.) pateiktą ir jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl M. R. išteisinimo pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį – M. R. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. ir skirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prašo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į atliktos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžius.

Dėl bausmės skyrimo pagrindų prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad M. R. nevedęs, teistas 15 kartų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visos šios aplinkybės, prokuroro nuomone, vertinamos kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas, kas rodo asmens nenorą ir nesugebėjimą pasitaisyti, ignoravimą visuomenėje nusistovėjusių elgesio bei moralės normų, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir atnaujinti įrodymų tyrimą, taip pat prašo sušvelninti bausmę ir bylą išnagrinėti iš naujo bei nuteisti už tai, ką yra padaręs, o ne už tai, kad anksčiau yra teistas ir atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas tiek dėl M. R. kaltės sukčiavus, tiek ir dėl jo nekaltumo padėjus neteisėtai panaudoti elektroninių mokėjimo priemonių duomenis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize, pateiktomis išsamiai motyvuotomis išvadomis, jog M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir sprendžia, kad jis pagrįstai dėl to nuteistas, bei su tuo, kad M. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., ir dėl šios veikos jis pagrįstai išteisintas.

Prokuroro nuomone, M. R. be pagrindo išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., nes šį nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, kadangi jis jiems pateikė savo banko sąskaitos numerį, į kurią buvo pervesti sukčiavimo būdu gauti nukentėjusiosios pinigai, t.y. M. R. žinojo, jog jo sąskaita bus naudojama neteisėtai finansinei operacijai inicijuoti, savo veiksmais jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos rezultatų pasiekimo, sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams.

Byloje nustatyta, kad finansines operacijas panaudodami neteisėtai iš nukentėjusios įgytas AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (t. y. prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti), inicijavo ir atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, atliekantys bausmę Alytaus pataisos namuose, pasinaudodami jiems M. R. perduota M. R. priklausančia asmenine banko sąskaita.

Teismas sprendžia, jog sąskaitos banke nu­me­rio gavimas su sąskaitos savininko sutikimu bei šios sąskaitos banke numerio perdavimas trečiam asmeniui su sąskaitos sa­vi­ninko sutikimu, patys savaime nėra neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas ar atli­ki­mas arba neteisėtas sve­timos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duo­me­nų panaudojimas BK 215 straipsnio prasme. Teisus prokuroras, kad BK 182 straipsnyje, 215 straipsnyje numatytų veikų padaryti būtų neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pinigų pervesti į kitą sąskaitą, t. y. neturint kito asmens sąskaitos, tačiau pagal teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir 2001-05-28 Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimo nuostatas, elektroninių mokėjimų priemonė yra tik materialų pavidalą turinčios priemonės bei elektroniniai pinigai, o tapatybės patvirtinimo priemonė yra naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN) arba kredito įstaigos suteiktos kitos priemonės (slaptažodžiai, slapti kodai, raktai, biometrinės priemonės ir pan.), skirtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybei patvirtinti. Taigi, sąskaitos banke numeris nėra nei elektroninių mokėjimų priemonė, nei elektroninių mokėjimų priemonės naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad vien banko sąskaitos nu­merio ži­no­jimas nėra pakankamas finansinei operacijai inicijuoti. Be to, byloje nėra nustatyti asmenys, kalintys Alytaus pataisos namuose, kuriems M. R. perdavė savo banko sąskaitos numerį, o tuo pačiu nenustatyta, kokiu būdu jis tarėsi su minėtais nenustatytais asmenimis neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, kokie bus kiekvieno jų veiksmai atliekant neteisėtų finansinių operacijų inicijavimo ir atlikimo veiksmus bei kokias priemones naudos šių neteisėtų veiksmų atlikimui. Tokių duomenų nepateikė ir prokuroras. Nesant bendrininkavimą patvirtinančių duomenų inicijuojant finansines operacijas ir jas atliekant M. R. veikiant kartu su byloje nenustatytais asmenimis, kalinčiais Alytaus pataisos namuose, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. R. suformu­luotame kaltinime nenurodyta BK 215 straipsnio 1 dalyje nu­matyto nusikaltimo esmė, t. y. nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 215 str. 1 d., jis padėjo atlikti, kokias konkrečiai neteisėtas finansines operacijas jis padėjo inicijuoti, kokius konkrečiai padėjo neteisėtai panaudoti svetimus naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai M. R. išteisino pagal BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., todėl naikinti M. R. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje, kaip to prašo prokuroras apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Nuteistasis M. R. neigia sukčiavęs kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kalinčiais Alytaus pataisos namuose nukentėjusiosios D. T. atžvilgiu, nes, jo teigimu, byloje nėra vaizdo medžiagos, kuri patvirtintų, kad būtent jis išgrynino sukčiavimo metu gautus pinigus bankomatuose. Tačiau toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, arba išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Nors nuteistasis M. R. neigia, jog išgrynino bankomatuose į jos sąskaitą pervestus nenustatytų ikiteisminio tyrimo asmenų nukentėjusiosios pinigus, tačiau neneigė perdavęs savo sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigoje, taip pat neneigė, kad naudojosi savo sąskaitos elektronine bankininkyste. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad M. R. iš įkalinimo įstaigos kaip atlikęs bausmę buvo paleistas 2013-03-29 (1 t., 97 b. l.), o banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsidarė 2013-04-02 (1 t., 38 b. l.). Iš D. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad prie D. T. elektroninės bankininkystės neteisėtai buvo jungtasi laikotarpyje nuo 2013-08-16 10:54:22 val. iki 11:08:48 val. bei į M. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4000 Lt (21-23 b. l.). Iš M. R. AB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš D. T. sąskaitos 2013-08-16 11.19 val. į M. R. sąskaitą buvo pervesti 4000 Lt, kurie 2014-08-18 10.28 val. per 9 kartus buvo išgryninti (viso 3600 Lt) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), o likusieji (400 Lt) buvo disponuojami atlikant finansines operacijas sąskaitoje. AB „(duomenys neskelbtini)” banko pateikta informacija patvirtina, kad prie M. R. sąskaitos naudojantis elektronine bankininkyste buvo jungtasi 2013-08-16 laikotarpyje nuo 11.26 val. iki 11.29 val. iš kompiuterio, kurio IP adresas 212.52.44.156. Iš to paties IP adreso prisijungus 2013-08-18 buvo pildyta M. R. naudoto telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaita (38-41, 114 b. l.). Tyrimo metu nustatyta, kad kad IP adresas 212.52.44.156 2013-08-16 ir dabar buvo suteikta B. D., gyv. (duomenys neskelbtini), t.y. tam pačiam adresui, kurį M. R. nurodo kaip savo gyvenamąjį adresą (48 b. l.). Argumentai, jog konstatuojant M. R. kaltę iš kredito įstaigų nebuvo išreikalautas finansines operacijas bankomatuose atlikusio asmens vaizdo įrašas, kolegijos nuomone, kitų byloje surinktų įrodymų nepaneigia. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad vaizdo kamerų užfiksuotos medžiagos pateikti negali, nes nagrinėjamo įvykio laiko įrašai vaizdo stebėjimo sistemoje neišlikę (1 t., 55 b. l.).

Įvertinus tai, kad nuteistasis M. R. kalėjo įkalinimo įstaigoje, o sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsidarė iš kart po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, naudojosi sąskaitos elektronine bankininkyste, būtent į šią sąskaitą buvo pervesti iš nukentėjusiosios sąskaitos 4000 Lt, o vėliau iš šios sąskaitos buvo išgryninti pinigai bankomate, daroma išvada, kad M. R. sukčiavo ir tokiais veiksmais buvo realizuotas jo kaip bendrininko šiame nusikaltime vaidmuo (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kalintis Alytaus pataisos namuose neteisėtu būdu įgijo nukentėjusiosios D. T. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, reikalingus inicijuoti finansines operacijas, atliko finansinę operaciją, o į M. R. sąskaitą banke buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, kuriuos jis iš savo sąskaitos bankomate išgrynino), todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu sukčiavęs. Taigi, apylinkės teismas išvadą dėl M. R. kaltės sukčiavus padarė remdamasis įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigia nuteistasis skunde.

Nuteistojo skundo argumentą, kad jis iš savo banko sąskaitos, į kurią buvo pravesti sukčiavimo būdu išvilioti pinigai, bankomate pinigų nenuiminėjo, nes buvo pametęs banko kortelę, kolegija laiko nuteistojo gynyba, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad M. R. priklausančia banko kortele būtų naudojasi kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nustatinėti tai, kas 2013-08-20 iš M. R. priklausančios sąskaitos bankomate nuėmė 250 Lt pasinaudodamas M. R. bankomato kortelė taip pat nebuvo pagrindo, nes, kaip minėta anksčiau, duomenų, kad kortele galėjo naudotis kiti asmenys, byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas.

Skirdamas nuteistajam M. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. M. R. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau buvo teisiamas 15 kartų, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką (1 t., 92-98 b.l), baustas administracine tvarka (1 t., 88- 92 b. l.). M. R. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė praėjus tik keliems mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, turėdamas neišnykusį teistumą. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymą, apylinkės teismas M. R. paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiosios D. T. sukčiaujant buvo pasisavinti 4000 Lt ir tuo jai buvo padaryta 4000 litų žala, šiai sumai nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 16-17 b. l.). Teismas tinkamai nustatė, kad D. T. civilinis ieškinys atlygintinas pilnai, nes būtent M. R. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala.

Esant tokioms aplinkybėms keisti teismo nuosprendį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo M. R. apeliacinius skundus atmesti.