Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-04-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-05-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, kuris Šiaulių apygardos teismo 1999-08-18 nuosprendžiu pakeistas, laisvės atėmimu 2 metams; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-12-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 2000-07-26, pritaikius Įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo neatliktos bausmės dalies atleistas; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001-01-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 120 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo neatliktos bausmės dalies atleistas; 5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001-02-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius Įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo neatliktos bausmės dalies atleistas; 6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001-02-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-06-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnį, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 9) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnį, bausmė subendrinta su ankstesne bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 5 metams 7 mėnesiams; 10) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda; 11) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams su 6 MGL(780Lt) bauda; 12) 2014-03-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) bauda; 13) 2014-04-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2014 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nuteistajam M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2014-04-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir visiško sudėjimo būdu su paskirta bauda, ir galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) litų dydžio bauda; 14) 2014-09-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu su paskirta bauda, ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; 15) 2014-10-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. (2 veikos), 198¹ str. 1 d. (4 veikos), 215 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 1 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1a p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 m., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. bendrininkavo neteisėtai apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Alytus, šiems 2013-08-16 laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.20 val. paskambinus D. T. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius ekonominės policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios D. T. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijos inicijuoti, ir pasinaudojus šiais neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedant 4000 Lt iš nukentėjusiosios sąskaitos į jo (M. R.) pateiktą ir jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB“ banke, jis (M. R.) gautus pinigus 2013-08-18 10.28 val. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu bendrininkavo neteisėtai savo naudai įgyjant svetimą – D. T. priklausantį – turtą, 4000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Dėl sukčiavimo

Pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, nukreiptas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) KAVA interneto paslaugos teikimo prieiga 2013-08-16 ir dabar buvo suteikta B. D. (kuri, turi bendrą vaiką su M. R.), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai. O tai yra tas pats adresas, kurį M. R. nurodo kaip savo gyvenamąjį adresą, kas dar kartą patvirtina faktą, kad būtent M. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu naudojosi savo elektronine bankininkyste. M. R. nurodė, kad bankomatu nesinaudojo, nebent, kai išdavė naują kortelę, nes yra pametęs DNB, „Citadele“, „Danske“ bankų korteles, nurodė ir tai, kad pametė mokėjimo kortelę, ant kurios buvo užrašytas jos PIN kodas ir kad niekur nesikreipė, nes jos ir taip būna blokuotos. Tačiau teismas tai vertina kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis, pametęs kortelę, dėl jos niekur nesikreipė, nesistengė jos užblokuoti, nors naudojosi tos pačios banko kortelės internetinės bankininkystės duomenimis, t.y. kortelė nebuvo blokuota, be to, kaltinamasis teismui negalėjo nurodyti ir kada banko kortelę jis pametė. Tokią kaltinamojo gynybinę poziciją paneigia ir banko išrašas, iš kurio matyti, kad 2013-08-16 į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai ir jau 2013-08-18 pinigai buvo išgryninti bankomate, t.y. pinigai išgryninti per trumpą laiko tarpą nuo jų gavimo. Be to pažymėtina aplinkybė, kad būtent tuo metu kaltinamasis buvo laisvėje ir galėjo pats nuimti pervestus pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad M. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jei jam skirtų laisvės atėmimo bausmę vienam mėnesiui, tai jis prisipažintų, kas rodo kaltinamojo neigiamą požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas ir siekį susimažinti jam skiriamą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nors M. R. neigia turėjęs kokių nors santykių su kaliniais iš Alytaus pataisos namų, tačiau tokias aplinkybes paneigia faktas, jog M. R. buvo teistas keliolika kartų, buvo nuteistas ir laisvės atėmimo bausme, kurią atlikinėjo būtent Alytaus pataisos namuose. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir pats neneigė tokių aplinkybių, t.y. kur atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Iš nukentėjusiosios D. T. parodymų matyti, kad jai buvo skambinta iš nežinomo numerio, kai pokalbio metu ji pasakė, jog turi AB „Swedbank“ kortelę, bei padiktavo kodus ir tuo pat metu iš jos sąskaitos į M. R. banko sąskaitą buvo pervesti 4000 Lt. Bylos rašytinė medžiaga rodo ir tai, kad nukentėjusiajai D. T. 2013-08-16 laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.20 val. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), veikusiame UAB „Tele2“ bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Alytuje, veikimo zonoje (t.y. Alytaus pataisos namų adresu), po kurio į M. R. sąskaitą buvo pervesti 4000 Lt. Tokios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad M. R. veikė nusikalstamai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad M. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, šiems paskambinus D. T. į namų fiksuoto ryšio telefoną, prisistačius kitu asmeniu, neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios D. T. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, būtinus finansinėms operacijos inicijuoti, ir pasinaudojus šiais neteisėtai įgytais duomenimis, save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir iš nukentėjusiosios banko sąskaitos pervedus 4000 Lt į M. R. sąskaitą, po ko, M. R. šiuos pinigus išgrynino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog kaltinamojo M. R. veika teisingai kvalifikuota ir visiškai įrodyta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikaltimo pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamu atveju kaltinimas M. R. buvo suformuluotas ir dėl to, kad kaltinamasis bendrininkavo neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8, Alytus, šiems 2013-08-16 laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.20 val. paskambinus D. T. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius ekonominės policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios D. T. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijos inicijuoti, ir pasinaudojus šiais neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedant 4000 Lt iš nukentėjusiosios sąskaitos į jo (M. R.) pateiktą ir jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB“ banke.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininku, be vykdytojo (t. y. asmens tiesiogiai padariusio nusikalstamą veiką), laikomas ir padėjėjas. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar kitaip sudaręs sąlygas nusikalstamai veikai padaryti. (kasacinė nutartis Nr. 2K–P–89/2014). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2014).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu, t. y. neteisėtu bent vienos svetimos elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimu, žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimu, arba vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo pripažinimu teisėtu. Pagal teismų praktiką neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas – tai neteisėtų veiksmų, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (pervesti sąskaitoje esančias lėšas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba išmokėti grynuosius pinigus), praėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą elektroninių mokėjimo priemonę ar elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudojant žinomai netikrus bent vienos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – tai neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios D. T. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijos inicijuoti, įgijo tyrimo metu nenustatyti asmenys, atliekantys bausmę Alytaus pataisos namuose, šiems paskambinus į nukentėjusiosios namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir tai, kad 2013-08-16 laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.20 val. įgijus šiuos duomenis, jais buvo pasinaudota, t.y. per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedant 4000 Lt iš nukentėjusiosios sąskaitos į jo (M. R.) pateiktą ir jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB“ banke.

Tačiau nei pateiktame kaltinime, nei byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. R., veikdamas kartu su kitais asmenimis, būtų neteisėtai įgijęs, inicijavęs ar atlikęs finansinę operaciją, pasinaudodamas nukentėjusiosios mokėjimo priemonės duomenimis. M. R. sąskaitos nu­me­rio pateikimas ir perdavimas kitam asmeniui, patys savaime negali būti pripažinti neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu ar atli­ki­mu, neteisėtu sve­timos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duo­me­nų panaudojimu, kas atitiktų BK 215 str. 1 d. dispoziciją. O vien banko sąskaitos nu­merio ži­no­jimas nėra pakankamas finansinei operacijai inicijuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors BK 182 straipsnyje, 215 straipsnyje numatytų veikų padaryti būtų neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pinigų pervesti į kitą sąskaitą, t. y. neturint kito asmens sąskaitos, tačiau pagal teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir 2001-05-28 Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimo, nuostatas elektroninių mokėjimų priemonė yra tik materialų pavidalą turinčios priemonės bei elektroniniai pinigai, o tapatybės patvirtinimo priemonė yra naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN) arba kredito įstaigos suteiktos kitos priemonės (slaptažodžiai, slapti kodai, raktai, biometrinės priemonės ir pan.), skirtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybei patvirtinti. Taigi, sąskaitos banke numeris nėra nei elektroninių mokėjimų priemonė, nei elektroninių mokėjimų priemonės naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2015-04-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-282/2015).

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad M. R. veiksmuose nėra jam inkriminuotos BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. numatytos nu­si­kals­tamos veikos požymių, todėl jis pagal šiuos straipsnius išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam M. R. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. R., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), kuris yra baigtas. M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Šią nusikalstamą veiką M. R. įvykdė būdamas teistas (92-98, 99-107, 108-126, 127-141 b. l.), baustas administracine tvarka (88-91 b. l.). Todėl jam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Bausmės dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą bausmės minimumą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir dalinio bausmių sudėjimo būdu Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendžiu paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausme bei visiško sudėjimo būdu su 2014-09-10 nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, ir galutinė bausmė M. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė ir bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžius.

Nukentėjusioji D. T. pateikė ieškininį pareiškimą dėl 4000 Lt turtinės žalos atlyginimo (16 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji D. T. turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo M. R. veiksmų, pareikštas D. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. R. D. T. naudai priteistina 1158,48 Eur (4000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinis įrodymas – CD kompaktinė plokštelė, esanti byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir dalinio bausmių sudėjimo būdu Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme bei visiško sudėjimo būdu su 2014-09-10 nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, ir galutinę bausmę M. R. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-10 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

M. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą.

Nukentėjusiosios D. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti D. T. iš M. R. 1158,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 euro centus) (4000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – CD kompaktinę plokštelę, esančią byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.